Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas.

Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną – lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje.

Geriausias įrodymas, kad lenkams gerai sekasi net per krizę – Europos Komisijos raportas apie tai, kaip vykdomas 2008 metų biudžetas. Pagal įmokas į bendrą ES katilą lenkai užima antrąją vietą ir sąraše yra iš karto po Graikijos. Tų įmokų saldo yra teigiamas ir sudaro 4,4 mlrd. eurų, o Bulgarija, kuri yra pati skurdžiausia Bendrijos šalis, įmoka tik tiek, kiek leidžia jos labai kuklios galimybės.

Investavo į gamybą

Sunku atsakyti į klausimą, kodėl Bulgarija šiuo metu murkdosi gilioje krizėje, o Lenkija – ne. (Juk stojant į ES Bulgarijos padėtis buvo geresnė nei Lenkijos tokiu pat metu, nes jai teko daugiau investicijų skaičiuojant vienam šalies gyventojui.) Atsakymo reikia ieškoti investicijų struktūroje. “Tuo metu, kai Bulgarijoje pinigai buvo tik plaunami, lenkai investavo į gamybą”, – daro išvadą Bulgarijos dienraščio “Sega” apžvalgininkas Sviatoslavas Terzijevas.

Tos kelios užsienio bendrovės, kurios investavo Bulgarijoje, dabar traukiasi, o Lenkija net sugebėjo į Lodzę iš Airijos pervilioti garsųjį amerikiečių kompiuterių gamintoją – bendrovę “Dell”. Taip garsusis lenkų santechnikas galėjo grįžti namo, o Vakarų investuotojai pasekė jo pėdomis. Lenkų kvalifikacija beveik nesiskiria nuo vakariečių kvalifikacijos, o minimalus atlyginimas Lenkijoje yra penkis kartus mažesnis nei Airijoje.

Minusą pavertė pliusu

Lenkija sugebėjo išnaudoti net savo minusą – nestabilų zloto kursą (tai yra viena iš kliūčių, neleidžiančių Lenkijai prisijungti prie euro zonos). Zlotui smunkant laimėjo lenkų eksportuotojai, o už eksportą gautos pajamos leido toliau skatinti gamybą.

Lenkijos pranašumas – didelė vidaus rinka. Iš užsienio prekybos Lenkijoje gaunama 40 proc. valstybės pajamų. Anksčiau Bulgarijoje šis skaičius buvo dar didesnis – net 60 proc., tačiau jis smuko net 35 proc. ir liūdnos pasekmės jaučiamos iki šiol. Lenkijoje tokio milžiniško nuosmukio nebuvo. Todėl atlyginimai Lenkijoje yra tris kartus didesni nei Bulgarijoje, o svarbiausių prekių kainos beveik nesiskiria.

Įstojimas į ES nepanaikino svarbiausio skirtumo tarp Lenkijos ir Bulgarijos. Pereinant nuo komunizmo prie rinkos ekonomikos Lenkijoje gangsteriai neįsiviešpatavo, nors senoji nomenklatūra stengėsi išsilaikyti valdžioje abiejose valstybėse. Tačiau Lenkijoje ji nesukūrė mafijinių struktūrų ir organizuotas nusikalstamumas šalies neužvaldė.

Lenkai taupūs

Lenkai moka skaičiuoti pinigus ir jų nešvaisto. Ekspertai teigia, kad Lenkijos gyventojai yra ekonomiški, taupūs ir sugebantys savo finansus tvarkyti žmonės. Be to, jie patenkinti savo materialine padėtimi.

Šalyje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad lenkai dar niekada negyveno taip gerai kaip dabar. Tik 28 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad jiems trūksta pinigų, nors prieš 16 metų taip teigė du trečdaliai lenkų.

Pasirodo, jog kas trečia lenkų šeima turi santaupų, kurios prilygsta maždaug trijų mėnesių atlyginimui. Sociologijos profesorius Januszas Czapinskis teigia, kad lenkams pirmą kartą nereikia nerimauti dėl ateities ir todėl jie gali planuoti savo gyvenimą. Tačiau mokslininkas pažymi ir tai, kad šiuo metu pagrindinė visuomenės problema, jog žmonės dar neišmoko gyventi atsižvelgdami į ilgalaikę perspektyvą – labai sumažėjo žmonių, kurie atideda pinigų senatvei. Prieš ketverius metus pensijai taupė beveik pusė lenkų, o dabar tai daro tik kas trečias.