Kirtis pensijų kaupimo sistemai

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus
ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių
asmeninių piniginių.

1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros” defi citas,
įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę
Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus.
Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje
kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol
kas negalvoja.

Smūgis pasitikėjimui valstybe

Beveik milijonas lietuvių, suviliotų idėja lėšas senatvei kaupti
privačiuose pensijų fonduose, artimiausius dvejus metus įplaukų į juos
sulauks gerokai mažiau. Metų pradžioje Vyriausybė rėžė iš peties:
sumažino įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Tačiau
nuo liepos antros pakopos pensijų fondų dalyviams nuo įmokų „Sodrai” į
fondą nukapsės vos 2 proc. sumos. Investicijų valdymo asociacijos
prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, dėl to privačių fondų klientų
pajamos, išėjus į pensiją, gali būti mažesnės nuo 10 iki 17 proc. Jis
tokį Vyriausybės sprendimą vadina katastrofa. „Kam tuomet išvis
valstybei tokia sistema reikalinga, jeigu ji taip griaunama? Milijonas
žmonių ja patikėjo ir nusprendė tapti fondų dalyviais. Pensijų sistema
veikia jau nuo 2003-iųjų, žadėta, kad ji bus tvari, o dabar staiga taip
paprastai ją ima ir sugriauna! Pradėjusi pensijų reformą valstybė
įsipareigojo kiekvienam joje dalyvaujančiam pervesti nustatyto dydžio
pinigų sumą į pensijų fondo asmeninę sąskaitą. Tos lėšos tampa dalyvių
nuosavybe, kuriomis savo nuožiūra negali disponuoti joks subjektas,
išskyrus patį dalyvį. Šių įsipareigojimų nutraukimas ar esminis sąlygų
keitimas pakerta pasitikėjimą visa esama pensijų kaupimo sistema, kartu
ir pačia valstybe, kaip verslo partnere. Tai valstybės prestižo
klausimas”, – pabrėžė S.Racevičius.

Jo teigimu, visi supranta, kad sunkmetis verčia priiminėti sunkius
sprendimus, tačiau toks elgesys prilygsta asmeninių žmonių lėšų
nusavinimui: „Tai tas pat, kas pasisavinti žmonių indėlius bankuose –
tai juk piliečių nuosavybė. Pensijų fondais Sodros skylių neužkaišysi.
O ką rudenį reikės daryti, jei mokėjimai į fondus bus visiškai
sustabdyti? Tai – gaisro gesinimas pačiu primityviausiu būdu,
neatiduodant žmonėms jų pačių nuosavybės. Negaliu įsivaizduoti tokio
elgesio jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sakė Investicijų
valdymo asociacijos vadovas.

Parama privačiam verslui?

Tačiau kai kurie ekspertai laikosi visai kitokios nuomonės.
Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka teigia, kad
pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose apskritai nėra efektyvus,
todėl nereikalingas. „Nuo pat pradžių ši reforma buvo nevykusi, žmonės
buvo tiesiog įvilioti nepasakant visos tiesos, pasinaudota jų
neišprusimu. Pavyzdžiui, ar kuris nors pensijų kaupimo dalyvis žino,
kiek jiems sumažės „Sodros” pensija? Kitose Europos šalyse taip pat yra
privačių pensijų fondų, tačiau jie kuriami visai kitokiu būdu. Mano
įsitikinimu, valdžia neturėtų fi nansuoti privataus verslo, o pensijų
kaupimas fonduose ir yra privatus verslas. Todėl privačios pensijos
turi būti fi nansuojamos iš privačių lėšų. Juk tai tas pat, kas pinigus
kaupti banke, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti. Valstybė to nefi
nansuoja, tai kodėl privačias pensijas turėtų paremti? Senų žmonių
gerovę valstybė remia per „Sodrą”. Nei vienoje civilizuotoje šalyje
nėra taip daroma, kad valstybė surinktų pinigus, o paskui juos pervestų
privačiai verslo įmonei, kuri žmonėms pirktų paslaugą”, – VL sakė
R.Lazutka.

Šioje situacijoje, ekonomisto manymu, turėtų būti leista žmonėms išeiti
iš pensijų kaupimo fondų, o norintiems individualiai kaupti pensijas
senatvei – tai daryti iš savo lėšų.

„Po manęs nors ir tvanas”

Po praeitą savaitę įvykusio susitikimo su Prezidentu V.Adamkumi
premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad valdančiajai koalicijai labiau
rūpi dabartinių pensininkų pensijos šiais metais, negu labai tikslūs
atsakymai, kaip atrodys visa pensijų sistemos situacija po 5 ar 10
metų. Tokia ministro pirmininko mintis S.Racevičių tiesiog šokiravo:
„Nesuvokiama, kaip pats premjeras gali taip sakyti! Juk valstybėje turi
egzistuoti tęstinumas, tai ir ateities pensijos turi būti svarbios.
Žinoma, po 20-30 metų A.Kubiliui bus 70-80, ateis kiti politikai…
Vadinasi, šiandienos problemas galima numesti ant būsimų politikų
pečių? Tiesą sakant, dabartiniai pensininkai nėra labiausiai
nuskriausti: tai ta karta, kuri gaudavo valdiškus butus, susigrąžindavo
visas žemes ir panašiai. O didžiausias Vyriausybės sprendimo smūgis
tenka būtent dabartinei – būsimųjų pensininkų kartai, kuri nieko už
dyką negavo, nugarą lenkė, iš bankų skolinosi ir net sulaukę pensijos
išeis su elgetos lazda. Koks tai palinkėjimas žmonėms? Išsimokėti
atlyginimus „vokeliuose”? Žmonės nėra kvaili, jie irgi gali priimti
reikiamus sprendimus – jei mato, kad valstybei nerūpi – patys savimi
pasirūpina. Toks premjero pasakymas akivaizdžiai prasilenkia su
logika”, – A.Kubiliaus žodžius VL komentavo Investicijų valdymo
asociacijos prezidentas.

Netektis siūlo kompensuoti

Gegužės pradžioje Prezidentas, pasirašydamas Pensijų sistemos
reformos pakeitimo įstatymą dėl antrojo įmokų pensijų fondams
sumažinimo, įpareigojo Vyriausybę parengti susidariusių netekčių
kompensavimo mechanizmą. Kaip numato Vyriausybė, 2011-aisiais „Sodros”
įmokų dalis į privačius pensijų fondus turėtų būti atstatyta iki 5,5
proc., nuo 2012 iki 2014 m. pabaigos siekti 6 proc., o nuo 2015-ųjų –
vėl 5,5 proc. Tiems, kurie bus pasirašę sutartis iki šių metų liepos
bus taikoma 6 proc. įmoka. Tačiau pensijų fondų valdytojai tvirtina,
kad tokia įmokų kompensavimo tvarka padengs tik 23 proc. visų nuostolių
dėl negautų pajamų. Praeitos savaitės susitikime su ministrais
Prezidentas dar kartą priminė savo pasiūlymą visiškai – 100 procentų –
kompensuoti dabartinį įmokų praradimą augant šalies ekonomikai. Tačiau
jokio rimtesnio dėmesio nei iš premjero, nei iš socialinės apsaugos ir
darbo ministro pusės šis siūlymas nesulaukė.

Daugelis ekonomistų, palaikančių pensijų kaupimo fondų sistemą,
sako esą dėkingi Prezidentui už tokią valstybišką poziciją, tuo tarpu
pensijų fondų skeptikui R.Lazutkai šis šalies vadovo siūlymas sukėlė
visai kitokių minčių: „Netikiu, kad Prezidentas būtų pasiūlęs kurti
netekčių kompensavimo mechanizmą, jei būtų įsigilinęs į visus pensijų
kaupimo fonduose klausimus. Šiuo atveju, ko gero, tiesiog reikėtų
atkreipti dėmesį, kas yra Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais ir
kokios individualios angažuotos verslo išlaikomos institucijos žmogus
jis yra (red. Ramūnas Vilipišauskas, Lietuvos laisvosios rinkos
instituto asocijuotas ekspertas)”, – sarkastiškai akcentavo
profesorius.

Vyriausybė apvogė būsimuosius pensininkus

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė:

Pensijų fonduose sugulę pinigai priklauso žmonėms, tai yra
kaupiamoji jų sąskaita – nuosavybė pagal visus požymius. O Vyriausybė
ją nori atimti tam, kad išgelbėtų „Sodrą”. Net neabejoju, kad tokiais
veiksmais gali būti prieita iki Konstitucinio Teismo, kuriam
nusprendus, jog žmonių nuosavybė buvo pažeista, valstybei tektų
kompensuoti nuostolius. Vyriausybė kiša rankas į privačias žmonių
kišenes kiekvieną kartą vos tik „Sodra” turi bėdų. Nors iš tiesų
„Sodrai” nereikia padėti užkišinėti skylių – ją reikia reformuoti taip,
kad ji pati būtų gyvybinga. Dabartiniai Vyriausybės veiksmai yra lyg
nuolatinis pinigų pylimas į kiaurą indą.

A.Kubilius rinkdamasis tarp dabarties ir ateities pensininkų tik
įrodė, kad jam nuosavybė – ne vertybė. Tai yra atvira vagystė iš
būsimųjų pensininkų. Žinoma, nebūtų jokios problemos, jeigu lėšas
pervedinėtų pats žmogus – tuomet jo pinigus atimti būtų sunkiau. O
dabar, kai lėšos pervedamos per „Sodrą”, daug lengviau privačią
nuosavybę nusavinti. Tie žmonės, kurie dabar moka įmokas į pensijų
fondus, yra ta visuomenės dalis, kuri dirba ir tyliai kenčia. Jie neis
Seimo langų daužyti, o Vyriausybė juos taip ir apgaudinės.