Kaip kei­sis Lie­tu­vos me­de­ly­nai

Kaip kei­sis Lie­tu­vos me­de­ly­nai

Šį kar­tą kalbėsime – apie vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų me­de­ly­nų dar­bą, so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo ap­im­čių po­ky­čius, to­li­mes­nės me­de­ly­nų rai­dos prog­no­zes.

Ser­ti­fi­kuo­ja­mi so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo me­de­ly­nai yra pa­grin­di­niai so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­kė­jai ver­sli­nei ir mė­gė­jiš­kai so­di­nin­kys­tei. Vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se iš­au­gi­na­ma ir pa­tei­kia­ma į vie­ti­nę rin­ką ar eks­por­tuo­ja­ma apie 70 proc. vi­sos ša­ly­je iš­au­gi­na­mos so­di­na­mo­sios me­džia­gos. So­di­nu­kų į Lie­tu­vą im­por­tuo­ja­ma ma­žai. Dažniau­siai įve­ža­ma tik aukš­tos ko­ky­bės dau­gi­na­mo­ji me­džia­ga, skir­ta ša­lies me­de­ly­nų veik­lai ap­rū­pin­ti: veis­li­niams dau­gi­ni­mo au­gy­nams ir skie­pūg­lių so­dams įveis­ti.

Per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį Lie­tu­vos me­de­ly­nai ko­ky­biš­kai pa­si­kei­tė, jų dau­gi­ni­mo ap­im­tys la­bai išau­go. Vals­ty­bės po­li­ti­ka, tei­kiant pa­ra­mą vei­sian­tiems ver­sli­nius so­dus ir uo­gy­nus, pa­ska­ti­no vie­nos iš pri­ori­te­ti­nių Lie­tu­vai že­mės ūkio ša­kos plėt­rą. Ver­sli­nių so­dų ir uo­gy­nų sa­vi­nin­kai vis ak­ty­viau tei­kia pro­jek­tus SAPARD lė­šoms įsi­sa­vin­ti. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų bei per­dir­ba­mo­sios pra­mo­nės po­rei­kiams ap­rū­pin­ti, vai­sių ir uo­gų eks­por­tui vys­ty­ti, Na­cio­na­li­nė­je so­di­nin­kys­tės plėt­ros stra­te­gi­jo­je nu­ma­ty­tas spar­tus so­dų ir uo­gy­nų plė­ti­mas. Šią plėt­rą ga­li ir tu­ri už­tik­rin­ti ša­lies me­de­ly­nai, tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­da­mi sa­vo veik­lą, dau­gin­da­mi tik pri­va­lo­muo­sius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią, svei­ką ir ko­ky­biš­ką so­di­na­mą­ją me­džia­gą.

Straipsniai 1 reklama

Pa­grin­di­niai so­dų au­ga­lai – obe­lys

Dau­giau­siai Lie­tu­vos so­duo­se au­gi­na­ma obe­lų. Siek­da­mi įsi­tvir­tin­ti vie­ti­nė­je rin­ko­je ir at­lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­ją su im­por­tuo­ja­mais vai­siais, Lie­tu­vos so­di­nin­kai re­konst­ruo­ja so­dus, kei­čia pa­se­nu­sias veis­les, veis­da­mi šiuo­lai­ki­nius in­ten­sy­vius so­dus. Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kų duo­me­ni­mis, kas­met šaly­je rei­kė­tų pa­so­din­ti per 300 ha šiuo­lai­ki­nių obe­lų so­dų. Tam me­de­ly­nai tu­rė­tų iš­au­gin­ti per 500 tūks­tan­čių obe­lų so­di­nu­kų. Tuo tar­pu obe­lai­čių dau­gi­ni­mas ser­ti­fi­kuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se nuo 1999 m. sta­bi­li­za­vo­si (1 pav.) ir sie­kia apie 300 tūks­tan­čių per me­tus. Šie kie­kiai yra per ma­ži so­di­nin­kys­tės plėt­rai už­tik­rin­ti. Jau šių me­tų pa­va­sa­rį trū­ko kai ku­rių ver­sli­nių obe­lų veis­lių su in­ten­sy­viais po­skie­piais. Obe­lų so­di­nu­kus dau­gi­nan­tys me­de­ly­nai tu­ri kon­cen­truo­tis dau­gin­ti 4-5 pa­grin­di­nes obe­lų veis­les, ku­rios su­da­rys nau­jai vei­sia­mų so­dų pa­grin­dą ir leis vai­sių au­gin­to­jams pa­teik­ti į rin­ką di­de­les par­ti­jas vie­nos rū­šies pro­duk­ci­jos.

Plė­sis po­skie­pių dau­gi­ni­mas

Kad ša­lies me­de­ly­nai yra pa­si­ruo­šę ir ga­li pa­ten­kin­ti obe­lų so­di­nu­kų po­rei­kį, ro­do po­skie­pių dau­gi­ni­mo ap­im­tys (2 pav.). Per pas­ta­ruo­sius me­tus obe­lų ve­ge­ta­ty­vi­nių po­skie­pių dau­gi­ni­mas nuo­lat di­dė­jo, ir ma­no­ma, kad nuo 2003 – 2004 me­tų Lie­tu­vo­je kas­met bus dau­gi­na­ma 900 000–1 000 000 obe­lų po­skie­pių. Tiek po­skie­pių vi­siškai užtektų ša­lies so­di­nin­kys­tės plėt­rai ir dar da­lį jų bū­tų ga­li­ma eks­por­tuo­ti į kai­my­ni­nes ša­lis. Tie­sa, dau­ge­lį po­skie­pių dau­gi­ni­mo au­gy­nų grei­tai rei­kės at­nau­jin­ti, nau­do­jant eli­ti­nės ka­te­go­ri­jos po­skie­pius. Tuo pa­čiu rei­kės ko­re­guo­ti ir dau­gi­na­mų po­skie­pių rū­ši­nę su­dė­tį (3 pav.). Nors pas­ta­ruo­ju me­tu sėk­li­nių po­skie­pių ir tuo pa­čiu aukš­ta­ū­gių obe­lų dau­gi­na­ma daug mažiau, ta­čiau di­džiau­sią po­skie­pių da­lį iki šiol su­da­ro pu­siau že­ma­ū­gis M26 po­skie­pis, ku­ris jau ne­be­ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nės so­di­nin­kys­tės rei­ka­la­vi­mų. Taip pat kas­met dau­gi­na­ma apie 150 000 vnt. vi­du­ti­nio au­gu­mo po­skie­pių MM106 ir 54-118, ku­rie tin­ka­mi tik mė­gė­jiš­kai so­di­nin­kys­tei. Siek­da­mi in­ten­sy­vin­ti so­di­nin­kys­tę ir iš­si­lai­ky­ti rin­ko­je, me­de­ly­nai tu­ri iš­plės­ti ma­žes­nio au­gu­mo – 62-396; P60 ir M9 – po­skie­pių dau­gi­ni­mo ap­im­tis.

Ki­ta spręs­ti­na obe­lų so­di­nu­kų dau­gi­ni­mo pro­ble­ma – ap­si­rū­pi­ni­mas skie­pūg­li­ne me­džia­ga. Šiuo me­tu vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mi me­de­ly­nai skie­pūg­lius dau­gi­na pa­tys, įsi­gy­ja Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­te ar­ba im­por­tuo­ja iš Len­ki­jos me­de­ly­nų. No­rint pa­ge­rin­ti ko­ky­biš­kos so­di­na­mo­sios me­džia­gos iš­au­gi­ni­mą, rei­kia įsteig­ti Lie­tu­vo­je Eli­ti­nių au­ga­lų dau­gi­ni­mo cen­trą, ku­ris tu­rė­tų ap­rū­pin­ti ša­lies me­de­ly­nus ko­ky­biš­ka skie­pūg­li­ne me­džia­ga, kaip yra dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių.

Po­pu­lia­ru dau­gin­ti juo­duo­sius ser­ben­tus

Di­džiau­si po­ky­čiai per pas­ta­ruo­sius 5 me­tus vy­ko juo­dų­jų ser­ben­tų dau­gi­ni­me (4 pav.). Spar­čiai vei­siant pra­mo­ni­nius ser­ben­ty­nus, di­dė­jo so­di­na­mo­sios me­džia­gos po­rei­kis, dau­gė­jo tik juo­duo­sius ser­ben­tus dau­gi­nan­čių me­de­ly­nų. Dėl bu­vu­sios uo­gų pa­klau­sos, ne­su­dė­tin­go dau­gi­ni­mo ir pi­gios so­di­na­mo­sios me­džia­gos juo­dų­jų ser­ben­tų au­gi­ni­mas ta­po grei­čiau­siai be­si­ple­čian­ti so­di­nin­kys­tės ša­ka. De­ja, ne vi­si spe­cia­li­zuo­ti ser­ben­tų dau­gi­ni­mo me­de­ly­nai ati­ti­ko au­ga­lų dau­gi­ni­mo rei­ka­la­vi­mus. Di­džiau­sia pro­ble­ma – veis­li­niai ūg­li­niai au­gy­nai ir ūg­lių pa­ruo­ši­mas dau­gi­nti. Ten­ka ma­ty­ti ne vie­ną ver­sli­nę ser­ben­tų plan­ta­ci­ją, ku­rio­je yra su­mai­šy­tų veis­lių. Dėl to daug sun­kiau tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­ti dar­bus ir tech­no­lo­giš­kai tiks­liai pri­žiū­rė­ti ser­ben­ty­nus.

Dau­giau­siai juo­dų­jų ser­ben­tų dau­gi­na sa­vus ser­ben­ty­nus tu­rin­tys ūki­nin­kai. Iš­au­gi­na­ma so­di­na­mo­ji medžia­ga yra ski­ria­ma sa­voms plan­ta­ci­joms veis­ti ir tik da­lis so­di­nu­kų par­duo­da­ma. 2001 m. bu­vo pa­dau­gin­ta per ke­tu­ris su pu­se mi­li­jo­nų ser­ben­tų so­di­nu­kų, ku­rių bū­tų pa­ka­kę 800-900 ha ser­ben­ty­nų įveis­ti. Per­nai ser­ben­tų dau­gi­ni­mas kiek su­ma­žė­jo, ir prog­no­zuo­ja­ma, kad juo­dų­jų ser­ben­tų dau­gi­ni­mo ap­im­tys 2003–2004 me­tais sieks 2-2,5 mln., o vė­liau sta­bi­li­zuo­sis ties 1–1,5 mi­li­jo­no ri­ba.

To­kias prie­lai­das ga­li­ma da­ry­ti dėl to, kad di­džio­ji da­lis ser­ben­tus dau­gi­nan­čių me­de­ly­nų dau­gi­na tik juos ir nau­do­ja tik pirk­tus ūg­lius. Ne­tu­rė­da­mi veis­li­nių ūg­lių au­gy­nų, dau­ge­lis šių spe­cia­li­zuo­tų me­de­ly­nų tik­riau­siai bus trum­pa­amžiai, nes per dve­jus tre­jus me­tus įvei­sę sa­vas ver­sli­nes plan­ta­ci­jas, so­di­nin­kai tie­siog nu­stos dau­gi­nę so­di­na­mą­ją me­džia­gą. Be to, esant da­bar­ti­niams vei­si­mo tem­pams bei pa­so­din­tas plan­ta­ci­jas pri­žiū­rint pa­gal šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas ir gau­nant bent vi­du­ti­nį der­lių, po 3-4 me­tų uo­go­mis bus pri­so­tin­ta ne tik vie­ti­nė rin­ka, bet ir pa­ten­kin­ti eks­por­to po­rei­kiai.

Tre­čio­ji vie­ta – braš­kėms

Tre­čias pa­gal svar­bą so­di­nin­kys­tės au­ga­las – braškės. Jų dau­gi­ni­mas kas­met svy­ruo­ja dėl gam­ti­nių są­ly­gų, be­si­kei­čian­čios pa­klau­sos ir sod­me­nų im­por­to iš Len­ki­jos. Kol vals­ty­bės pa­ra­ma už aukš­tos ko­ky­bės braš­kių sod­me­nų nau­do­ji­mą ver­sli­niams braš­ky­nams veis­ti yra to­kia maža, dau­ge­lis ūki­nin­kų, dau­gi­nan­čių braš­kes, at­si­sa­ko ap­ro­ba­vi­mo ir vei­sia sa­vus braš­ky­nus ar pa­tei­kia į rin­ką ne­ser­ti­fi­kuo­tus sod­me­nis. Pa­gal braš­ky­nų vei­si­mo tem­pus, kas­met Lie­tu­vo­je yra dau­gi­na­ma iki 5 mln. braš­kių dai­gų, iš ku­rių tik ma­žiau ne­gu pu­sė yra tik­ri­na­ma Vals­ty­bi­nės sėk­lų ir grū­dų tar­ny­bos prie ŽŪM ir LSD ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tų. Tu­rint ome­ny­je, kad dau­guma pa­vo­jin­gų li­gų, ken­kė­jų ir mik­ro­or­ga­niz­mų yra per­ne­ša­ma su dai­gais ir prie šak­nų esan­čia že­me, ne­kon­tro­liuo­ja­mas braš­kių dau­gi­ni­mas yra pa­vo­jin­gas fi­to­sa­ni­ta­ri­niu at­žvil­giu. Be to, vei­siant ver­sli­nius braš­ky­nus ne­ser­ti­fi­kuo­tais sod­me­ni­mis, grei­tai ga­li su­ma­žė­ti braš­kių der­lius, nu­ken­tė­ti uo­gų ko­ky­bė, nes braš­kės ypač jaut­riai re­a­guo­ja į so­di­na­mo­sios me­džia­gos ko­ky­bę.

Braškes dau­gi­nan­tys kon­tro­liuo­ja­mi me­de­ly­nai veis­li­nėms plan­ta­ci­joms įveis­ti nau­do­ja aukš­tos ko­ky­bės (eli­ti­nę ir su­per­eli­ti­nę) me­džia­gą, įsi­gy­tą LSDI ar­ba im­por­tuo­tą iš Len­ki­jos moks­lo įstai­gų ar pa­žan­gių ūki­nin­kų. Ple­čian­tis aukš­tes­nių ka­te­go­ri­jų braš­kių dau­gi­na­mo­sios me­džia­gos dau­gi­ni­mui Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­te, su­ma­žės braš­kių dai­gų, skir­tų veisliniams au­gy­nams įveis­ti, im­por­tas.

Dau­giau rei­kės kriau­šių, vyš­nių ir avie­čių

At­ei­nan­čiais me­tais tu­rė­tų iš­aug­ti že­ma­ū­gių kriau­šių, vyš­nių ir avie­čių po­rei­kis, tuo pa­čiu di­dės ir šių au­ga­lų dau­gi­ni­mas ša­lies me­de­ly­nuo­se. Dau­gi­nant šiuos au­ga­lus, di­džiau­sias dė­me­sys tu­ri bū­ti krei­pia­mas į kau­la­vai­sių ir avie­čių svei­ku­mą. Tai ga­li už­tik­rin­ti tik aukš­čiau­sios ko­ky­bės dau­gi­na­mo­ji medžia­ga (skie­pūg­liai ir po­skie­piai), tin­ka­ma au­gy­nų prie­žiū­ra ir re­gu­lia­ri ko­ky­bės bei vi­ru­so­lo­gi­nė kon­tro­lė.

Dr. Da­rius KVIKLYS
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

Views All Time
Views All Time
7340
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

3 + 4 =