Finansų krizė? Metas karjeros ir piniginės ekspertizei!
Kalbėti apie krizę tapo gero tono ženklu. Nekalbėti apie ją – manieringumu. Tačiau vienaip ar kitaip ją visi jaučia. Teks išmokti taupyti ir… elgtis išmintingiau.
Ir nors kol kas atrodo, kad diržų susiveržimas – tikrų tikriausia katastrofa, pabandžius bent kiek optimistiškiau pažvelgti į susidariusią padėtį tampa akivaizdu: šį bei tą naudingo išpešti tikrai galima!
1. Vėl madinga gyventi iš atlyginimo! Kartu su besaikiu vartojimu jau buvo įsigalėjusi ir parazitinė nuostata: uždirbi mažiau, negali sau leisti to ar ano – vadinasi, esi menkesnis, nesugebantis susikurti gerovės. Pagaliau visiems aiškus kuo nuoširdžiausias pasiteisinimas: krizė, reikia susiveržti diržus. Tad niekam nebekils klausimų, kodėl vis dar nepasinaudojai galimybe išperkamąja nuoma įsigyti naujausio automobilio ar prabangaus baldų komplekto.
2. Ne metas užmigti ant laurų. Dabar – puiki proga atnaujinti savo profesinius įgūdžius, pasitobulinti, įgyti naujų. Ne paslaptis, kad metus-kitus užsisėdėjus tame pačiame darbe, dauguma specialistų ima ir aptingsta. Darbas tampa monotoniškas, nebeįdomus, tobulėti lyg ir tingisi – vis tiek viskas klojasi kaip iš pypkės. Štai čia ir vertėtų susigriebti: visuotinis etatų mažinimas, darbo vietų naikinimas verčia ko nors imtis. Jei tave jau atleido – domėkis darbo rinkos pasiūlymais, kad ir kokie minimalistiniai jie bebūtų, savarankiškai tobulink savo įgūdžius, pasidomėk persikvalifikavimo galimybėmis, o gal apskritai nerk į naujus vandenis? Lengva nebus, bet… juk geriau, nei tik verkšlenti, tiesa? Jei kol kas darbo vietą vis dar turi – tokia iniciatyva galbūt padės ją išlaikyti. Įrodžiusi, kad gali padaryti daugiau ir geriau, tapsi reikalingesne specialiste. O krizė juk anksčiau ar vėliau praeis, tad praėjusi ugnį ir vandenį užsitikrinsi sau puikų antrą karjeros startą, jei ne šioje, tai kitoje įmonėje.
3. Išmok taisyklę: pasitikėti galima tik savimi. Ne banku, ne „dosnia“ valstybe ir ne vokelį tiesiančiu darbdaviu. Daugeliui jaunų šeimų tik juoką keldavo jų tėvų kartos įsitikinimai, neva skolas vertėtų grąžinti kuo greičiau, visada, kad ir kas benutiktų, atidėti pinigų juodai dienai ir, jei tik įmanoma, sutaupyti reikiamą sumą ir tik tada įsigyti daiktą, o ne švaistytis į kairę ir į dešinę išsimokėtinai įsigytomis gėrybėmis, kurių netgi nelabai reikia. Dabartinė padėtis akivaizdžiai parodė: ši išmintis teisinga visais laikais. Todėl taupyti, sumaniai elgtis su pinigais ir kuo mažiau lįsti į skolas su viltimi, kad atlyginimas pakils ar loterijoje išloši milijoną, būtina visada. Net jei valdžios atstovai ir dievagotųsi, esą jokia krize nė nekvepia.
4. Planavai brangų pirkinį ir atkakliai jam taupei? Tikėtina, kad visai netrukus jį galėsi įsigyti… pigiau. Sumažėjus perkamumui gresia vis didesni išpardavimai ir nuolaidos, ypač ne pirmo būtinumo prekių. Tad dar truputėlį – ir sulauksi savo valandos, kai išsvajotas pirkinys bus tavo!
5. Pasitikėk savimi. Tu ligi šiol taip ir nepasidavei masinei psichozei ir tvirtai tiki, kad pavyks sveikai išnešti kailį iš šio visuotinio chaoso? Krizės banga tave tikrai pakeis. Tik į gerąją pusę – imsi labiau pasitikėti savimi, savo jėgomis ir gebėjimais. Panikai atslūgus šios įgytos savybės tau labai pravers.
Vis dar abejoji, ar pavyks sėkmingai kontroliuoti savo pajamas ir išlaidas, jei iki šiol to neteko daryti? Štai keletas vertingų patarimų iš kvalifikuotų finansų specialistų:
1. Taupymą vertink ne kaip negandą, o kaip žaidimą. Kiekvienas sutaupytas litas – tai tavo išloštas prizas. Kiek gi šiandien sutaupei nepirkdama žurnalo ar šokolado prie kavos? 2, 3, 6 Lt? Atidėkite juos į atskirą piniginę. Rytoj atidėsi ir tuos, už kuriuos nepirkai puodelio kavos degalinėje. Pamačius, kokia suma sutaupyta per mėnesį, tave pagaus dar didesnis azartas, o piniginė nuo to tik pilnės!
2. Bent kartą patikėk tuo nuobodžiu patarimu ir kruopščiai registruok visas jūsų šeimos išlaidas vieną mėnesį. Kur išleidžiate daugiausiai pinigų? Kodėl? Ar neįmanoma jų kaip nors sumažinti? Tokia savo biudžeto analizė pareikalaus kruopštumo ir skrupulingumo, bet, labai tikėtina, padės sumažinti jūsų išlaidas ateityje bent 10-20 procentų: paprasčiausiai geriau pastebėsi tai, ko nelabai reikėjo, ir ateity žinosi, kurioje srityje teks griežčiau save ar kitus šeimos narius kontroliuoti.
3. Kuo daugiau pigesnių alternatyvų atrasi savo dažniausiems pirkiniams, tuo labiau džiaugsis tavo piniginė. 1 Lt pigesnė dušo želė, 2 Lt pigesnė dantų pasta, 10 kartų panaudotas tas pats parduotuvės krepšelis, užuot pirkus vis naują – tai jau keliasdešimt litų per mėnesį! O gal ir daugiau? Tai priklauso tik nuo tavęs!
