Alternatyvi energija sunkiai skinasi kelią

Kaunas, lapkričio 22 d. Nors biodujos yra vienas iš alternatyvių energijos šaltinių, tačiau jų gamybos plėtra šalyje stringa. Lietuvoje dirvonuoja per 500 tūkst. ha, nors dalį šio ploto būtų galima panaudoti energetiniams augalams auginti, o jų biomasę kartu su mėšlu perdirbti jėgainėse į biodujas.

Vakar Žemės ūkio rūmuose vykusios konferencijos „Biodujos – aplinkos neteršianti energijos gamybos technologija“ dalyviai įžvelgė nemažai kliūčių alternatyvios energijos gamybos plėtrai. Nepaisant to, kad teisinė bazė ekologiškai švarios energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrai Lietuvoje yra palanki, tačiau jau daugiau kaip 10 metų trypčiojama vietoje: iš šešių Lietuvos biodujų jėgainių veikia tik trys.

LŽŪU Agroenergetikos laboratorijos vedėjo Kęstučio Navicko nuomone, padaryta klaida, nusprendus biodujų energetikos klausimus pavesti kuruoti Ūkio ministerijai. „Lietuvoje nėra aiškaus skatinimo ir paramos mechanizmo bioenergijos gamintojams. Daug kartų prašyta skirti lėšų išsamiai studijai, moksliniams tyrimams, siekiant išsiaiškinti, iš kokių žaliavų ir kokio tipo jėgainėse Lietuvoje optimaliausia gaminti biodujas. Juk tai, kas tinka Vokietijai, nebūtinai pasiteisins Lietuvoje. Metai iš metų kalbama, bet nieko nedaroma“, – neslėpė nusivylimo valdininkais K. Navickas. Pasak jo, reikalai pajudėtų iš vietos, jei už bioenergetiką būtų atsakinga Žemės ūkio ministerija.

Valstybė turėtų remti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „Investuotos lėšos sugrįžtų į biudžetą, – teigė K. Navickas. – Be to, būtų išnaudotas žemės ūkio potencialas, atsirastų naujų darbo vietų. Vokietijoje pradėjus plėtoti šią energetikos sritį, įsisteigė per 200 įmonių, gaminančių ir montuojančių biojėgaines“. Biodujų jėgainių elektra Vokietijoje superkama po 8,15–11,15 EUR ct/kWh (priklausomai nuo jėgainės našumo). Jei biodujoms gauti naudojama žalioji masė, mokamas 6 EUR ct/kWh priedas, o jei iš gautų dujų dar gaminama ir šiluma, papildomai mokama 2 EUR ct/kWh. „Iš viso vokiečiai už 1 kWh elektros energijos gali gauti 21 EUR ct“, – apie kitų šalių patirtį pasakojo K. Navickas.

Lietuvos energetikos instituto mokslininko Juozo Savicko teigimu, vienas iš svarbiausių mėšlo ir kitų atliekų perdirbimo į biodujas privalumų yra tai, kad tokia gamybos technologija tausoja aplinką, mažina kenksmingų dujų emisiją. Jis taip pat pabrėžė, kad pirmiausia būtina atlikti išsamius tyrimus, kuriais remiantis būtų galima parengti rekomendacijas. „Be to, būtina koordinuoti veiklą, tuo galėtų užsiimti Žemės ūkio rūmai“, – siūlė J. Savickas.

Žaliavų biodujoms gaminti netrūktų

Energijos gamyba iš alternatyvių energijos šaltinių ES sparčiai plinta. Pastaruoju metu biodujoms gaminti naudojamas ne tik mėšlas ir šalutinės gyvūninės kilmės atliekos, bet ir specialiai auginami augalai. Pasak K. Navicko, biodujoms gauti galima panaudoti medieną, šiaudus, šieną, mėšlą, grūdus, žoles, krūmus, kukurūzus, aliejinius augalus, įvairias pramonines ir kitokias atliekas.

Viena iš biodujų gamybos lyderių – Vokietija. „Ten veikia apie 4 tūkst. biodujų jėgainių. Remiantis matematiniais metodais ir Vokietijos pavyzdžiu, Lietuvoje jau turėtų dirbti 100 biodujų jėgainių“, – sakė K. Navickas. Vokietijoje biodujos daugiausia gaminamos iš mėšlo ir kukurūzų. Anot mokslininko, vienas augalų biomasės panaudojimo trūkumų – būtinybė žalią masę konservuoti. Be to, reikalinga ir visa pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo technika.

Iš skirtingų žaliavų gaunamas skirtingas biodujų kiekis. Daugiausia jų išsiskiria iš naudotų riebalų (apie 800 kub. m/t). Iš riebalinių ir aliejaus atliekų gaunama 350–400, iš kukurūzų – 200, žolės – 110, runkelių –75, kiaulių mėšlo – 25 kub.m/t biodujų. Pasak K. Navicko, gaunamų biodujų savikaina yra mažiausia, kai substratą sudaro 70 proc. mėšlo ir 30 proc. atliekų. Svarbu ir tai, kiek energijos sunaudota tokiai gamybai.

Biodujų gamybai galima naudoti ir kitus mažiau paplitusius, bet daug masės užauginančius augalus. Pasak ŽŪR specialisto Algirdo Aleksyno, tam tiktų geltonžiedžiai legėstai, rūgtys, barščiai, balžos, dedešvos, kanapės, rūgštynės, topinambai, žilvičiai, sorgai, drambliažolės ir kiti netradiciniai augalai. „Bet pirmiausia būtina atlikti šių augalų panaudojimo tyrimus“, – pabrėžė A. Aleksynas.

Lietuvoje mėšlą į biodujas perdirba tik viena įmonė

Vienintelė Lietuvos įmonė iš mėšlo ir gyvūninės kilmės šalutinių atliekų gaminanti biodujas –bendrovė „Lekėčiai“, kurioje auginama 29 tūkst. kiaulių. Ūkyje biodujoms gaminti naudojamas substratas iš 85–90 kub. m kiaulių mėšlo ir 10–15 tonų gyvūninės kilmės atliekų. Per dieną 2 000 kub. m talpos fermentatoriuje perdirbama apie 100 kub. m masės. Jėgainė veikia nuo 2003 m.

Bedeguonėje aplinkoje, vykstant mikrobiologiniams procesams, išsiskyrusios dujos kaupiasi fermentatoriaus viršuje, po to tiekiamos į 4 kogeneratorius, kurių kiekvienas yra 140 kW elektros ir 180 kW šilumos galios per valandą pajėgumo. Vidutiniškai per parą pasigamina 2–3 tūkst. kub. m dujų. Deginamos dujos suka generatorius ir taip gaunama elektros energija. Beje, gautame dujų mišinyje yra net 70 proc. metano, tokios sudėties dujos gali degti. Ūkyje pagaminta energija superkama po 20 ct/kWh.

Ūkio vadovas Arūnas Matusevičius neslėpė, kad teko įveikti daug biurokratinių kliūčių, kol paleido jėgainę. „Gauti leidimus, prisijungti prie elektros tinklų kainavo daug nervų. Kiek žinau, dabar sąlygos parduoti ekologiškai švarią energiją elektros tinklams tebėra sudėtingos“, – tvarką kritikavo A. Matusevičius. Jis akcentavo, kad gaminti biodujas nėra parasta, nes valdyti mikrobiologinius procesus sudėtinga. „Kiekvienu atveju perdirbamos skirtingos žaliavos, aplinka fermentatoriuje taip pat pasikeičia, taigi ir sąlygos biodujoms gaminti keičiasi“, – dalijosi patirtimi A. Matusevičius.

Įmonėje perdirbamos ir šalutinės gyvūninės kilmės atliekos. Tokia biodujų gamybos technologija brangesnė, nes atliekoms apdoroti reikia papildomų įrengimų. „Lekėčiuose” pagamintos elektros energijos savikaina 16 ct/kWh. „Jei negautume pajamų už šalutinių gyvūninių atliekų perdirbimą, elektros energijos savikaina siektų 32 ct/kWh. Taigi gamyba būtų nuostolinga“, – teigė A. Matusevičius. Jo nuomone, norintiems statyti biodujų jėgaines, svarbu turėti pakankamai žemės perdirbtam mėšlui išlaistyti. Biodujų jėgainių įmones turėtų statyti susikooperavę gyvulių augintojai, skerdyklos ir augalininkystės ūkiai.

Skatina didinti ekologiškai švarios energijos gamybą

Bendroji elektros energijos produkcijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių visose ES šalyse turi sudaryti 22 proc. visos gaunamos elektros energijos. Lietuvoje iki 2010 m. elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių turėtų sudaryti 7 proc., o bendroji alternatyvioji energija – 12 proc. pagaminamos elektros energijos. Tokiu būdu ES skatina mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų išteklius valdančių valstybių bei siekia mažinti aplinkos taršą. ES numato 2020 metais iš biomasės gauti 54 GW energijos.