Žiniasklaida apie subkultūras: vien šmeižtas ir dezinformacija?
“Emo negeria. Jie tik pjaustosi venas ir trokšta mirties” , “Gotai ne satanistai. Tai tik švelnesnė jų atmaina” , “Jei žmogus tapatina save su subkultūra, vadinasi jis turi rimtų psicholiginių problemų”.
Tokių ir panašių nesąmonių spaudoje, tiek popierinėje, tiek internetinėje, teko skaityti ne kartą. Žiniasklaidoje gausu straipsnių apie įvairias jaunimo subkultūras. Ir dejų deja, vargiai juose atrastume ką nors protingo ir teisingo. Paprastai žurnalistai menkai tesistengia pasidomėti apie tai, ką rašo ir nesukdami sau galvos žerteli skaitytojams šūsnį iš piršto laužtų stereotipų, nė nesigilindami, logiški jie ar ne. Taip atsivertęs laikraštį koks paprastas taikaus būdo metalistas gali sužinoti, jog yra agresyvus ir piktas, puikiu humoro jausmu pasižyminčiam gotui paaiškėja, kad jam draudžiama šypsotis, skinas suvokia – kad savo buvimu kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei, o pankas – kad svarbiausias jo ir draugų užsiėmimas yra spardyti megztą kamuoliuką, vadinamą socksu. O kur dar paskalos apie satanizmą, gyvūnų aukojimą, kapinių niokojimą ir polinkį į savižudybę. O jos kinta priklausomai nuo mados. Anksčiau visus tuo dalykus kabindavo metalistams, vėliau bobučių šiurpintojų vaidmuo atiteko gotams, o dabar tenka girdėti gandų, jog šėtono garbinimu užsiiminėja emo. Tad logiškai peršasi išvada, jog satanistais vadinama ta subkultūra, kuri tuo metu būna labiausiai “ant bangos”. Tad galite būti ramūs – tektonikų era dar neatėjo…
Iškraipyti faktai, paviršutiniškas požiūris į subkultūras ir neteisingas jų idėjų interpretavimas – tiesiog privalomi kiekvienos neformaliuosius judėjimus aptariančios rašliavos atributai. Bet nejaugi tai vien tik žurnalistų neprofesionalumo išdava? Nori nenori čia peršasi ir sąmokslo teorijos. O jos daugeliu atveju atrodo netgi labai logiškos. Pavyzdžiui, prieš porą metų Kaune dvi juodai apsirengusios šešiolikmetės paauglės išvartė antkapius. Delfis apie tai susuko reportažą. Na gerai, visuomenė turi būti informuota apie nusikaltimus, o kapinių niokojimas vienas amoraliausių iš jų. Bet kuriems galams reikia kone kas antram sakinyje kartoti, jog tai padarė gotų subkultūros atstovės, bandyti dirbtinai sieti gotiką su satanizmu, visą kaltę suverčiant ne paikam paauglių vandalistinių poreikių tenkinimui, o subkultūros ideologijai? Man tokie žodžių junginiai kaip “gotas – satanistas” ar “gotas – chuliganas” skamba ne mažiau kvailai nei “Pamela Anderson yra vyras” ar “Lietuva – veikiančių ugnikalnių kraštas”, tačiau žiniasklaida ir visa pop kultūra atrodo bando įteigti, kad tai visai ne kvaila, o subkultūros – tai kažkas pavojingo, blogo ir netoleruotino. Po tokių straipsnių nieko keisto, kad į bet kurį tamsiai ir keistai apsirengusį žmogų žiūrima su panieka (“žiūrėk – čia gi tie iškrypėliai, kur kapines niokoja”). O absurdiškiausia, jog ta pati žiniasklaida, siejanti neapykantą neformalams, kalba apie tolerancijos stoką kitos tautybės ar orientacijos žmonėms. Net ir arkliui aišku, kad žmogus, diskriminuojantis kitus savo tautybės asmenis dėl aprangos ar pažiūrų, lygiai taip pat diskriminuos ir kitų rasių ar tautybių žmones – jie juk dar skirtingesni.
Tačiau neigiamas subkultūrų įvaizdis kuriamas ne vien gąsdinant ir kabinant iškrypėlių etiketes. Tam naudojama ir kita technika – idealų menkinimas, bandant įrodyti, kad visa tai yra kvaila, beprasmiška, mažvaikiška ir visaip kitaip niekinga. Ši technika sovietmečiu buvo itin plačiai naudota tiek prieš partizanus, disidentus ar Vakarus, tiek ir prieš metalistus. Atrodytų, mirus komunizmui sovietinė propagandos sistema turėjo irgi subyrėti, bet, atrodo, kai kurie jos metodai, nors ir ne taip atvirai, tačiau praktikuojami ir šiandien. Tokie straipsniai kaip šis arba anas yra puikus menkinimo technikos pavyzdys. Straipnsių autorės, apsimesdamos didžiulėmis intelektualėmis ir neformalų žinovėmis, drąsiai konstatuoja, jog“Lietuvoje visi jie gyvuoja kaip drabužių pakabos ar manekenai, tačiau ne kaip subkultūros, nes niekas negali egzistuoti be kultūros, pagrindinių idėjų generavimo, suvokimo ir įgyvendinimo” . Dar daugiau, “Subkultūra geriausiu atveju yra tik paskui lyderį sekiojanti, jo judesius kartojanti gauja, suvienodėjusios sąmonės ir išvaizdos individai, vienos asmenybės generuojamas idėjas priimantys kaip savas. Taip dar buvo prieš penkiolika metų, o dabar net lyderių nebėra, nes niekas nebegirdi muzikos, nes niekas net į netolimą praeitį nebeatsigręžia.” Kitaip tariant, VISI neformalai yra kvailiai, mados aukos, nieko nesuvokiančios ką daro ir kodėl. Na ir kuo gi tokios mintys skiriasi nuo sovietinės oficialiosios žiniasklaidos požiūrio į partizanus ar kitokius “liaudies priešus”?
Na žinoma, straipsniuose yra tiesos. Nemažai “neformalų” iš tiesų panašūs į “serijinės gamybos lėlytes”, kaip ir nemažai (bet tikrai ne visi) čečėnų yra teroristai. Ir tokios mintys patiems subkultūrų atstovams seniai ne naujiena. Kiekviena bendruomenė turi tiek “tikrų” narių, nuoširdžiai tikinčių savo idėjomis ir jas propaguojančių, tiek ir apsišaukėlių, kurie koncepciją suvokia labai paviršutiniškai, o neretai ir neteisingai. Tokius žmones patys neformalai vadina pozeriais. Tai rimta kiekvieno judėjimo problema su kuria stengiamasi kovoti. Dar pačioje karjeros pradžioje Metallica rėkė “Fuckin’ posers must die!!!”. Kova su pozerizmu iš dalies ir tapo thrash metalo atsiradimo ir viso metalo ekstremalėjimo ir sudėtingėjimo priežastimi. Atrodo, tai nepadėjo apsivalyti nuo apsišaukėlių, bet bent jau paskatino stiliaus vystymąsi ir tolimą nuo pop standartų.
Kaip ten bebūtų, pozeriai negali būti laikomi subkultūrų atstovais (jei prisikabinsi kortelę su užrašu “Seimo narys”, juo nuo to tikrai netapsi). Geriausiu atveju tai pseudosubkultūros, liaudiškai vadinamos pistmetaliais, pistgočiais, pistpankiais, banglais ir t.t. Gigantiškiems pramogų verslo leiblams subkultūros yra nepriimtinos, nes iš jų narių neįmanoma “melžti pinigo”. Tad tuos, kuriems Britney Spears popsas nepatinka, bandoma privilioti pigiomis undergroundo imitacijomis. Pramogų industrija pataikauja visiems skoniams, tad kiekviename stiliuje stengiasi pastatyti sau lojalius asmenis: pop princesė Britnė, pankų princėsė Avril Lavigne, gotų karalaitė Amy Lee iš Evanescence, metalo dievai (naujoji) Metallica, industrialo antikristas Marilyn Manson… Visi šie atlikėjai su tikrąja subkultūrų muzika neturi nieko bendro, bet neformalizmo naujokai to nežino ir dažnai įkliūna į komercinių leiblų voratinklį. Vieni išsikapsto ir vėliau tampa tikrais metalistais, pankais ir t.t., o kiti taip ir lieka pražuvusios sielos, bandžiusios pakliūti į undergroundą…
Gali būt, kad tokių pseudoneformalių zombių yra net dešimteriopai daugiau už tikruosius subkultūros narius, bet spręsti iš jų apie visą judėjimą yra mažų mažiausia nekompetetinga kaip jau minėjau, kvepia diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu. Bet kokios žmonių grupės diskriminacija yra nusikaltimas ir nematau jokio skirtumo tarp, pvz. juodaodžių ir pankų diskriminacijos. Juk visiems įstatymas taikomas vienodai. Deja ne visi tai supranta. Juk jei straispnis apie žydus būtų pavadintas “Smells like a shit”, visuomenėje garantuotai kiltų grandiozinis skandalas, kuris baigtųsi galbūt net viešu atsiprašymu ar net kalėjimu. Tuo tarpu ant neformalų pamazgas pilti galima, netiesiogiai juos visus vadinti “šūdu” galima, remtis melu ir iš piršto laužtais faktais galima, nes niekas už tai nenubaus, mat subkultūrų atstovai jau seniai “dėję” ant visko kas apie juos rašoma (kitaip jiems nervai būtų neatlaikę) ir visokias rašliavas nuleidžia juokais, pasišaipydami iš kvailų jų autorių ir, dar kvailesnių skaitytojų, pagavusių pigios ir su visais logikos dėsniais prasilenkiančios propagandos jauką. Juk ar verta pasakas priimti kaip realybę?
Visgi nėra taip blogai. Subkultūras tyrinėjantys mokslininkai sociologai yra parašę nemažai visai teisingų straipsnių apie tikrųjų neformalų judėjimus, o ir žiniasklaidoje itin retais atvejais pasitaiko “teisingų” rašinių, tiesa beveik visi jie būna interviu formos. Jei žurnalistas suranda tikrą atitinkamos subkultūros atstovą ir pateikia pokalbį su juo be jokių savo paties interpretacijų, gali gautis visai informatyvus rašinys.. Žodžiu, nepasitikėkite abejotinos reputacijos chaltūromis, geriau pasikliaukite savu protu ir profesionalais.
