Rieda, ritasi per Lietuvą rinkimų propagandos ir agitacijos mašina. Kandidatai į Seimą ieško aikščių, salių, net vyksta į kaimus, užeina į trobas, vežasi artistus, muziką, dovanas, kad tik galėtų susitikti su žmonėmis, pamaloninti juos pažadais, pakviesti: ateikite ir balsuokite, neapvilsime, o jei kas ir nuvylė, tai ne mes, nes mes geresni, protingesni, sąžiningesni…

Gyvename nuo skandalo iki skandalo. Kaip tarybiniais laikais – nuo vieno partijos suvažiavimo iki kito. Jau net nesistebime – juokiamės, piktinamės, spėliojame, kas dar atsitiks.

Pasitikėjimas Seimu ir partijomis Lietuvoje visada buvo nedidelis. Kaip ir Prezidentūra po to skandalo. Ar padidės tas pasitikėjimas po Seimo rinkimų – neaišku, nes žmonės nežino, kuo dar pasitikėti, už ką balsuoti.

Apklausų rezultatai rodo du labai aiškius žmonių nenorus. Vienas nenoras – balsuoti už partijų sąrašus, antras nenoras – matyti Seime vis tuos pačius renkamuosius, dažniausiai patenkančius į jį būtent per partijų sąrašus.

Rinkimuose dalyvauja penkiolikos partijų ir koalicijų atstovai. Pusė partijų tikrai nieko nelaimės, nes yra negausios, prastai organizuotos, neturinčios ką pasiūlyti, tarnaujančios tik karjeros siekiantiems savo vadams.

Kelios partijos per kiekvienus rinkimus šį tą laimi, bet vis garsiau girdimos žmonių šnekos: šalin partijų sąrašus, užteks daug metų tiems patiems veidams rodytis Seime, nes jie – jau atitrūkę nuo gyvenimo, tik savimi besirūpinantys, išsisėmę, pavargę, nusibodę veikėjai, tegu užleidžia savo vietas labiau išsilavinusiems, sumanesniems, energingesniems tautos atstovams.

Tokios šnekos visokiems “nusiposėdžiavusiesiems” – kaip peilis po kaklu. Nesinori Seimo veteranams užleisti šiltų vietelių naujokams, galbūt tikrai turintiems daugiau idėjų, kaip reikėtų tvarkytis Lietuvoje.

Kažkada buvo renkami parašai, kad įvyktų referendumas dėl galimybės Seimo narius rinkti tik asmeniškai, atsisakant partijų sąrašų. Tuomet jie būtų labiau pažįstami, galėtų retkarčiais atsiskaityti rinkėjams, todėl jaustų ir didesnę atsakomybę, geriau dirbtų. Deja, tada nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus parašų, nes iniciatoriams pritrūko jėgų, pagaliau, buvo trukdoma jiems tuos parašus rinkti.

Išgyvenę laikotarpį nuo prezidento Rolando Pakso nuvertimo iki Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Valentino Junoko atstatydinimo, turėtume suprasti, kad, jeigu aiškiai neišreikšime savo valios per artėjančius Seimo rinkimus, Lietuvoje niekas nesikeis. Niekas neįves tvarkos, nejusime pažangos, puikiai jausis korumpuotieji, klestės kitos blogybės, o mes, paprasti žmonės, taip ir liksime runkeliais, su kuriais niekas nesiskaitys…

Yra galimybė rinkimų dieną pasirodyti, kokie mes runkeliai, dalyvauti savotiškame referendume ir savo siekimus, nenorus pademonstruoti aiškiai. Nors viena ausimi pasiklausę propagandos, viena akimi pasižiūrėję į kandidatus ir visokius plakatus, šį tą paskaitinėję, galime pasielgti įvairiai.

Nedalyvauti rinkimuose – tai pasyvi pozicija. O dalyvaudami savo pilietinį nusistatymą galime išreikšti visaip. Perbraukti abu rinkimų biuletenius kryžmai – tai reikš pasisakymą prieš visas partijas, visus kandidatus. Tai bus aiškesnė pozicija nei nedalyvavimas rinkimuose. Nebalsuodami už partijų sąrašus, atsakysime į galėjusio vykti referendumo klausimą, parodysime, kaip mes jas, visas tas partijas, vertiname. Na, o jei esame nusiteikę už kurios nors partijos sąrašą balsuoti, būkime iš anksto su juo susipažinę, šiek tiek jį pastudijavę, kad biuletenio apačioje, t.y. sąrašo priekyje galėtume įrašyti penkis neįkyrėjusius, galbūt naujus ir gabius žmones, dėl kurių patekimo į Seimą paskui nereikėtų graužtis.

Sugebėkime pasirinkti ir iš vienmandatėse apygardose besibalotiruojančių kandidatų. Gal ką geriau pažįstame ne vien iš kalbų, bet ir iš darbų – už tą ir balsuokime. Todėl verta retkarčiais pasiklausyti, ką kandidatai į Seimą ir visokie jų palydovai, rėmėjai per radiją, televiziją ar kur nors atvykę šneka, nes galima išgirsti ir protingų balsų. Suklusę, patikėję galbūt kokį žmogų prisiminsime ir atėję balsuoti.

Spalio 10-ąją galime šiek tiek pataisyti Seimą, apvalyti jį nuo visokių buvusiųjų, nepatinkančiųjų, vis prie lovio besibraunančiųjų, tada kils ir šios valdžios įstaigos autoritetas. Būtų smagu balsuojant šį kartą mažiau apsirikti, naujai išrinktame Seime turėti daugiau mūsų pasitikėjimo vertų tautiečių.

Views All Time
Views All Time
737
Views Today
Views Today
1
0 0