Lietuvos žydų bendruomenės raida iki XX a.

LDK jau Vytauto laikais žydų gyveno 6000.

Vytauto privilegijos ne visada padėjo LDK žydams. 1945 m. žydai buvo išvaryti iš LDK – 8 metams. Ir tai buvo pirmoji antižydiška akcija Rytų Europoje.
Akcijos priežastis kaip ir daugelio Europos šalių – valdovo ir valstybės sunki finansinė ir ekonominė padėtis.

1503 m. žydams buvo leista sugrįšti ir vėl kaip ir iki išvarymo žydų bendruomenės – kahalai ( hebrajų k.- kehika; kahalu buvo vadinamas ir bendruomenės reikalus tvarkantis savivaldos organas ) autonomiškai tvarkė vidaus reikalus, turėjo savo maldos namus, teismus, mokyklas, skerdyklas, kapines, pirtis.

Straipsniai 1 reklama

Jau XVIa. Žydų bendruomenė LDK tapo didele ekonomine ir visuomenine jėga su kuria valdovai buvo priversti skaitytis.

Prasidėjus karams su Kinija, valdovams reikėjo daugiau lėšų, todėl žydai gaudavo nuomoti valdovų dvarus, muitines, tiltus, keltus ir t.t.
Jau nuo XIVa. Žydai LDK minimi ir kaip smulkių – karčemų laikytojai. Anuomet smuklė, keleiviui atstojo užeigą, kur buvo galima ir pavalgyti, ir arklius pamaitinti, ir pernakvoti.

Nuo XVIIa. Žydai skverbiasi į šį pelningą biznį, imdami vis daugiau nuomoti dvarų, bajorų ir bažnyčių išlaikomas karčiamas. Yra daug sukurta literatūroje žydų smuklininkų paveikslų, t.p. ekranizuota kūrinių. Labai spalvingą anp meto smuklės gyvenimą pateikia Tadensz Kuriatkovski romane. Septynios didžiosios nuodėmės.

Paskaičius šį nuotaikingą kūrinį, galima susidaryti neblogą smuklės vaizdą.

Kodėl tiek dėmesio skiriama smuklei – karčiamai?

Todėl, kad galima būtų manyti, jog ir Kuršėnuose, kituose mažesniuose rajono miesteliuose pirmieji žydai galėjo atsirasti kaip smuklių nuomotojai, juk davrų čia nestigo.

Kada galėjo atsikelti čia žydai? Klausimas yra sudėtingas, bet galima spėti, kad apie XVIIa.pr., o gal būt ir XVIa. Vidurį.

Karai, badas, maras, kitos epidemijos ir nelaimės pakeitė žmonių sudėtį, kuri iki XVIIa. Vidurio, ypač Žemaitijoje, buvo grynai vienalytė, lietuviškai.

Žydų skaičius didėjo Žemaitijoje ir XVIIIa. Antroje pusėje. Yra manoma, kad jie sudarė vidutiniškai 20-25%, o kai kur net ir pusę miestų ir miestelių gyventojų.

Kaip ir Europoje žydų bendruomenė patirdavo ir Lietuvoje įvairių sukrėtimų. Taip atsitiko 1655 m. kai rusų kariuomenė užėmė Vilnių. Iki 1658 m. LDK buvo sunaikinta per 700 bendruomenių. 4 Per 1709 – 1711 m. marą vien Vilniuje žydų mirė per 4000.

Tačiau bendruomenės greitai atsigaudavo ir 1766 m. gyventojų surašymo duomenimis LDK žydų gyveno 157 tūkst., iš jų Žemaitijoje – 16 tūkst.
LDK praradus valstybingumą, carinės Rusijos politika žydų bendruomenės atžvilgiu nebuvo palanki. 1804 m. išleisti. Žydų nuostatai 4 darė prielaidą, kad žydai „keksmingas elementas”, bet jį galima „ištaisyti” „naudingu darbu”.

Žydams buvo nustatytos sėslumo ribos, t.y. kur jie gali gyventi ir kt.

XIXa. Prasidėjus pramonės vystymuisi Lietuvoje žydai įsijugti į šią veiklą. Taip pavyzdžiui Kauno gubernijoje 1864 m. 69 fabrikai iš kurių 48 priklausė žydams. Daug žydų buvo ir stambių pirklių, amatininkų, smuklininkų.

1897 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų gubernijose gyveno 5324994 žmonių, iš jų 752173 žydai arba 14,14% Kauno gubernijoje gyveno 212230 žydų arba 13,71% gyventojų. 1 Miestuose žydų procentas buvo didesnis. Dabartinės Lietuvos teritorijoje miestuose gyveno 12,9%visų žmonių, pagal tautybes lietuvių – 11,5%žydų – 43,1%kitų tautybių žmonių – 45,4%. reikia pastebėti, kad XIXa. Žydų bendruomenė sparčiai augo. Štai kad ir Kauno gubernijoje 1847 m. žydų gyveno – 81,5 tūkst., 1864 m.- 115,9 tūkst., 1897 m.- 212,7 tūkst. 3 Per pusę amžiaus padidėjo 2,6 karto.

1897 m. surašymo duomenimis Kuršėnuose gyveno 3189 gyventojai iš jų beveik 50% buvo žydai. Už taigi kai iš savo dvaro per Kuršėnus XIXa. Pab. važiavo Liudvikas Janavičius jam miestas paliko tokį įspūdį: „… štai ir Kuršėnai”. Brička palenga leidosi nuo paskutinio kalnelio, paskui arkliai bėga šuoliais, pasuka į kairę ir dar kartą į dešinę: tiesiog prie plūduriuojančio tilto per Ventą. Anapus upės matyti eilė skurdžių medinių miestelio namų, virš kurių iškyla bažnyčios bokštas… negrįstoje gatvėje kyla dulkės, žydai traukiasi iš kelio, žydukai kai žiūri susidomėję. Keletas kaimiečių vežimų stovi prie smuklės, arkliai ėda šieną, o valstiečiai vaišinasi smuklėje. Abipus gatvės eilė vargingų krautuvėlių, visur nešvara ir skurdas. Žodžiu matome tikrą atvaizdą daugybės kitų žydiškų miestelių Lietuvoje…

Tokia sitaucija išsilaikė Lietuvoje iki Pirmo Pasaulinio karo, su nežymiu žydų tautinės mažumos didėjimu.

Prasidėjęs Pirmas Pasaulinis karas atnešė nemažai nelaimių žydų tautai. Šimtai tūkstančių atsidūrė priešiškose kariaujančiose armijose, buvo priversti žudyti vieni kitus.

Yra manoma, kad apie 1,5 mln. žydų kariavo skirtingose armijose.

Labiausiai nukentėjo Rusijos žydai, kadangijiems iš dalies buvo suversta kaltė dėl 1915 m. pralaimėjimų. Apie 600 tūkst. Carinės Rusijos Vakarinių gubernijų žydų staiga buvo ištremti į šalies gilumą. „Visoje Rusijos spaudoje buvo paskelbta vadinamoji ‘Kužių kaimo istorija'”. Pagal ją 1915 m. balandžio 28 d., rusų kariuomenei susigrąžinus netoli Šiaulių ir Kuršėnų esantį Kužių kaimą, žydų paslėpti vokiečių kareiviai kaimą padegę ir apšaudę namą, kuriame apsistojo rusų dalinio vadas pulkininkas Davidovas. Pranešimas laikraščiuose baigėsi žodžiais: „Šis nelaimingas atsitikimas rodo, kaip reikia būti atsargiems vietose, kurios buvo okupuotos priešų ir kur gyventojų dauguma – žydai”.

Naudojantis šiuo pretekstu iš Kauno gubernijoje gyvenimų apie 160000 žydų dauguma buvo išvežta į Rusijos gilumą. Pakeliui nemažai žydų mirė.
Savanoriškai į Rusijos gilumą iš Vilniaus ir Vilniaus krašto 1915 m. vasarą pasitraukė apie 70 tūkst., žydų ir 1916 m. Vilniuje buvo likę apie 60 tūkst., žydų iš jų apie tūkst., pabėgelių.

Panašiai žydų buvo ir 1918 m. prasidėjus Lietuvos valstybės kūrimuisi.

Šiaulių rajono, Kuršėnų miesto žydų istorija

Views All Time
Views All Time
5219
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

26 − 23 =