Laisvi žmonės – baikeriai
Pirmąjį gegužės savaitgalį Vilnių sudrebino baikerių sezono atidarymas. Vilniaus gatvėmis, kvapą stingdančiais garsais riaumodami, lėkė įvairiausios būklės motociklai. Rankose laikydami vyrų alaus „Tauro“ vėliavas, baikeriai rinkosi į Žalgirio stadioną. Čia baikerių sezono atidarymo proga koncertavo grupė „Senas kuinas“, svečiai iš Amerikos „SubMasters“, Lenkijos grupė „Night Come“ ir, be jokios abejonės, Lietuvos sunkiosios muzikos veteranai „Katedra“. Koncerto metu buvo išrinktas stipriausias baikeris – ilgiausiai išlaikęs alaus statinę. Išrinkti du gražiausi ir du bjauriausi motociklai. Konkursą – kas greičiausiai išgers 3 bokalus alaus – kuriame dalyvavo 8 dalyviai, laimėjo mergina, nes vaikinas 3 alaus bokalus išgėręs greičiausiai iš tikrųjų, netyčia apsivėmė ir už tai buvo diskvalifikuotas. Deja dėl entuziastų trūkumo neįvyko įdomiausio (melodingiausio) raugėjimo, didžiausio pilvo ir gražiausios krūtinės konkursai. Visą naktį baikeriai ūžė Vilniaus naktiniuose klubuose ir kavinėse.
Baikerių judėjimo istorija
Vieno baikerių šventės dalyvio teigimu, apie 1960 – uosius metus iš Vietnamo karo grįžo sužaloti JAV kariai. Negavę kompensacijos iš vyriausybės, jie pradėjo perdarinėti motociklus ir pasivadino baikeriais. Jausdamiesi nuskriausti valstybės, jie ėmėsi prieš ją savitos kovos – pradėjo platinti narkotikus ir skatinti prostituciją. Valstybės įstatymą jie paskelbė už savo įstatymo ribų. Iki pat šiol baikeriai Jungtinėse Amerikos Valstijose yra mafijos pagrindas. Jų gaujos lyginamos su banditais ir yra blogio simbolis. Lietuvoje baikeriai suvokiami ir save suvokia kitaip. Su mafija jie savęs nesieja. Lietuvoje baikeriu vadinamas tas, kuris perdaro savo rankomis motociklą ir turi tam tikrą, savitą gyvenimo būdą.
Kaip baikeriai atrodo?
Pagrindinis baikerių išvaizdos akcentas – oda. Baikeriai mėgsta odines kelnes, odines striukes. Oda nešiojama ne vien dėl grožio. Ji labai gerai apsaugo avarijos atveju. Taip pat ji yra gera apsauga nuo vėjo – važiuojant tikrai nekaršta. Yra specialių odinių apsaugų, dedamų ant kojų, rankų liemens. Mėgstantys važinėti ypač greitais motociklais, vadinamomis „britvomis“, naudoja ypač geras apsaugas – gali kristi bet kaip, vis tiek nesusižalosi. Tai jau vadinamosios „titaninės“ apsaugos. Tiesa, baikeriai mėgsta ir džinsus. Tačiau jie visiškai ne puošeivos. Tikras baikeris džinsus mūvi tol, kol jie laikosi ant kojų. Nauji perkami tik tada, kai senieji visiškai nuplyšta. Svarbus baikerių įvaizdžio elementas – sidabriniai aksesuarai – žiedai, grandinės, medalionai. Yra net specialios parduotuvės, kuriose galima nusipirkti rūbų ir specialių baikeriškų papuošalų su jų mėgstama simbolika. Tačiau, kaip pastebi patys baikeriai, paskutiniuoju metu pastebimas reiškinys – baikeriais save vadinantys turtingi motociklininkai mėgsta auksą. Svarbi baikerių įvaizdžio detalė – akiniai nuo saulės. Ir tai tikrai ne dėl grožio. Ir ne dėl saulės. Nuo akinių priklauso važiavimo malonumas. Jie apsaugo akis nuo dulkių ir vėjo. Dažnas baikeris puošiasi juodais marškinėliais su mėgstamos muzikos grupės ženklais. Šukuosena – kokia patinka. Yra baikerių ir ilgais, ir trumpais plaukais.
Baikerių vertybės
Didžiausia baikerių vertybė – laisvė. Baikeriui nėra jokių įstatymų. Vyriausybė – nusispjauti. Baikeris nėra internato gyventojas. Jis elgiasi taip, kaip jam patinka. Laisvė iki absoliuto. Kam nepatinka – tegu nežiūri. Kita baikerių vertybė – mokėti susiremontuoti ar net susirinkti (tai jau idealu) savo motociklą. Vien turėti „naglą“ motociklą neužtenka. Tikrų baikerių nuomone, tokie, kurie gali pirkti gerus motociklus, paprastai yra nuo kažko priklausomi, pavyzdžiui, nuo darbo. Turėti motociklą – tai vaikų žaidimas, bet pačiam mokėti jį prižiūrėti – visai kas kita.
Gyvenimo būdas
Didžioji baikerių laisvalaikio ir ne tik laisvalaikio dalis praleidžiama garaže, remontuojant motociklą. Motociklas remontuojamas beveik visą žiemą. Tad baikeris švariomis rankomis – ne labai dažnas reiškinys. Antras svarbiausias baikerio gyvenimo būdo bruožų – kelionės motociklu. Vos prasideda baikerių sezonas (vėlyvas pavasaris – vasara), baikeriai išlenda iš garažų su suremontuotais motociklais ir leidžiasi į kelią. Važiavimas motociklu (ypač savo suremontuotu ar surinktu) baikeriui yra su niekuo nepalyginamas „kaifas“. Pasak vieno iš jų: „visą žiemą renku motociklą, vasarą išvažiuoju – jaučiuosi kaip danguje“. Baikerių išvystomas greitis priklauso nuo motociklo. Jis gali svyruoti nuo 70 iki 120 – 140 km/h. Nuo greičio priklauso adrenalino kiekis, o nuo jo – „kaifas“, tačiau, kaip sako patys baikeriai, svarbiausia ne greitis, o tai, kiek širdies esi įdėjęs į motociklo remontą. Baikeriai dažnai yra tiesiog įsimylėję savo motociklą. Jų vertybių skalėje pirmoje vietoje yra motociklas, antroje alus, ir tik trečioje merginos. Kiekvienam baikeriui pasitaiko „skristi“ nuo motociklo. Toks pirmasis skridimas vadinamas „pasikrikštijimu“. Tokie pasikrikštijimai geriausiu atveju baigiasi „odos nušlifavimu“, bet ligoninių baikeriai, jei tik įmanoma, stengiasi išvengti, nes jie laisvi žmonės. Nors baikeriai nepripažįsta visuomenės normų ar valstybės įstatymų, savo bendruomenėje jų įstatymai yra griežti. Pavyzdžiui, baikerių gaujos turi net sutuoktuvių ceremonijų ritualus. Kaip pasakoja baikerių atstovai, ceremonijai vadovauja gaujos vadas. Padėjęs ranką ant kokios nors knygos – kad ir „Šachrazados pasakų“ rinkinio, vadas pasako ritualinį tekstą. Tekstas paprastas: „sutinki jį (ją) mylėti ir gerbti visą gyvenimą?“ Jeigu taip – viskas. Nusižengsi priesaikai, gali būti paskerstas. Skyrybos neįmanomos. Skyrybos lygios mirčiai. Tačiau šie dalykai vyksta tik Amerikoje. Lietuvoje taip nėra. Lietuvoje yra keletas baikerių klubų, jie turi savo įstatymus, tačiau tie įstatymai ne tokie griežti. Lietuvos baikeriai laisvesni žmonės. Jie didesni individualistai. Yra net tokių, kurie niekada nesutiktų stoti į jokį klubą, nes jie baikerį įsivaizduoja kaip niekam nepriklausantį ir nuo bet ko laisvą. Tačiau baikerių suvažiavimai populiarūs ir Lietuvoje. Per tokius suvažiavimus baikeriai susirenka ne tik pasiausti, bet ir pasižiūrėti vieni į kitus bei savo darbo vaisius – motociklus. Baikeriai labiausiai mėgsta sunkią muziką. Daugelis klausosi roko, todėl baikeris ir rokeris – beveik tas pats. Baikerių sūnūs dažniausiai taip pat būna baikeriai. Galbūt todėl, kad jie nuo mažų dienų pratinami nešioti odines striukes, tėvą dažniausiai mato garaže ir anksčiau nei kiti sužino važiavimo motociklu „kaifą“.
