Rapolas Rakalas: kaip prisidirbus atsiprašyti merginos

Aš prisidirbau. Ir labai smarkiai.

Kaip susitaikyti, kaip atsiprašyti merginos?

Iš esmės egzistuoja trys būdai: verksmingasis, galantiškasis ir kaltinamasis.

Verksmingasis būdas

Tai vis dar dаžnai pasitaikantis, bet nelabai efektyvus metodas. Jo esmė tokia: vaikinas daug ir dažnai skambina telefonu, – o kaip jūs manote, kodėl mobiliojo ryšio operatoriai susikrauna milžiniškus pelnus?, – kibirais lieja ašaras, – jomis Afrikoje būtų galima kokį beaugantį kaktusą visus metus laistyti – ir vis kartoja, kad tai daugiau nepasikartos.

Paskui perka glėbius gėlių, lyg merginos butas būtų daržinė, kurią reikia prikrauti šieno žiemai. Vedasi į prabangiausius restoranus, taip pasmerkdamas save iki mėnesio galo valgyti batoną, užsigeriant liesu pienu, rodo dėmesį ir pildo viskas merginos užgaidas.

Paprastai po tokių pastangų mergina vis tiek palieka vaikiną, – juk merginai reikia tikro vyro, o ne nuo ašarų permirkusios ir visur paskui ją sekiojančios mazgotės. Juk per šešiolika nepriklausomybės metų mūsų merginos ne tik išmoko į Arabų Emiratus nuskristi, bet ir tapo emancipuotomis, kurioms virtuviniai įrankiai ir šluostės nelabai patinka.

Verksimingasis būdas labai tiko prieškario Lietuvoje. Na, dar sovietmečiu. Kada moterys atlikdavo tradicinius vaidmenis ir daug laiko praleisdavo virtuvėje. Tada joms patikdavo bendrauti su įvairiais virtuviniais įrankiais: kočėlais, šakutėmis. Mazgotėmis – taip pat. Dabar, deja, laikai pasikeitė.

Galantiškasis būdas

Kas nenori būti mazgotė, o vyru, taiko galantiškąjį susitaikymo būdą. Jis tinka net tada, kai mergina nenori su jumis kalbėti. Kai eilinį kartą ji išjungia savo mobilųjį telefoną, tada nutaisomos angeliško tyrumo akys, o iš širdies gelmių išsiveržia „Ach”. Ką jis reiškia, tuoj mergina sužinos, nes iš karto reikia pradėti ratus ir visokias kitokias geometrines figūras sukti apie geriausią merginos draugę, jos viršininkę – nepaisant, kiek jai būtų metų.

Net jei jūs būtumėte toks pat nusikaltėlis kaip Džekas Skerdikas, mergina šio fakto tikrai nepraleis pro akis. Jūs ir vėl esate dėmesio centre. Tada truputį paburkavęs su jos artimiausia drauge, parašykite ilgą ilgą laišką – ilgus laiškus merginos labai mėgsta, -kurio pagrindinė mintis būtų tokia: „Bendrauju su nauja mergina, tačiau man nelabai su ja gerai, tai gal sugrįžk pas mane”. Jei nežinote, kaip šias dvi mintis padauginti iki kelių puslapių, paskaitykite J.Joyse’o „Ulisą”.

Žinau, merginoms nėra nieko saldžiau nei sužinoti, kad jos yra geresnės už visas jos geriausias drauges. Konkursas – dalykas šventas. Tą žino visi, kas žiūri „Euroviziją”. O juk laimėti „Euroviziją” svajoja visi lietuviai ir lietuvaitės. Pažiūrėkite, kaip džiaugėsi šiemet tie vyrukai su kostiumais: kaip geležėlę ant kelio radę.

Kaltinamasis būdas

Jis man labiausia patinka, nes galima pasakyti: dėl visko, kas nutiko, esi pati kalta. Aišku, ne taip tiesmukai.

Reikia prisiminti, kada ji ne taip pažiūrėjo, kada buvo blogos nuotaikos, kada ne taip suprato jūsų juoką. Ir svarbiausia, pridėkite, jog tuo metu buvo tokia pakylėta jūsų nuotaika, jūs ruošėtės kažką tokio stebuklingo pasakyti.

Štai pavyzdys. Ji sako: „Kaip tu tai galėjai padaryti”. Jūs atsakote: „O tu prisimeni, kai aš tau sakiau praėjusio mėnesio antrojo trečiadienio vakarą: „Brangioji, ar…”? O tu tik perjungei kanalą ir apsivertei ant kito šono. Juk tada aš norėjau tau pasakyti, kad be proto myliu ir tave nusivešiu į Margaritos salą”. O jei jūsų nuodemė didesnė, galima sakyti, jog tuo metu buvai pasiruošęs pasipiršti. Tačiau kai ji, nedėmesinga karvė, nekreipė dėmesio, dar kartą susimąstei, ar ji tokia tau reikalinga.

Dabar jau merginos eilė susimąstyti. Ir ji pati atras dar dešimtį kartų, kada ji praleido progas aplankyti Seišelių salas, Šri Lanką, Kubą ir kitas egzotiškas vietas bei gauti dovanų kailinių ir batelius, kuriuos nusižiūrėjo praėjusį savaitgalį „Akropolyje”. Jau nekalbant apie tai, kad ji senių seniausiai galėjo ištekėti. Ją apims nenumaldomas praradimų jausmas. Nenorėdama dar kartą prarasti tokių galimybių, ji jums viską kilniaširdiškai dovanos.

Susitaikymas su mergina

Mano problemos buvo didelės, kad galėčiau tiesiog pritaikyti vieną kurį nors iš čia aprašytų būdų. Juk mano mergina mane laikė ne tik išdavusiu ją, bet dar ir išdavusiu su jos geriausiu draugu gėjumi. Ir aš negalėjau jai viso to papasakoti, nes antraip ji būtų supratusi, kad aš ir toliau ją šnipinėjau.

Viską apgalvojęs, nusprendžiau, jog į problemą reikia pažiūrėti kitu kampu. Kitaip tariant, kūrybiškai. Taigi aš niekuo dėtas. Aš nieko nepadariau. Juk tai ji, nepatikrinusi faktų, ant manęs supyko. Tegu ji su manimi ir taikosi, manęs atsiprašinėja. Juk tai aš nukentėjęs dėl tokio jos nesuprantamo elgesio. Juk aš esu įsižeidęs.

Be to, norint palaikyti gerus santykius, kažkas iš dviejų turi stengtis. Tad kodėl to negali daryti mergina?

Tiesa, dėl savęs ir gero savo įvaizdžio reikia pasistengti. Todėl paskambinau Tomui ir paprašiau, kad šis paskambintų Laimiui, jog šis prisipažintų Gabrielei, kad iš didelės meilės Rapolui melavo, jog su manimi permiegojo. Prisakiau, kad argumentuotų taip: jei Rapolas iš tikrųjų gėjus, tai tegu jis pats pastebi Laimį, o nešvariais metodais ir R.Paksas neilgai džiaugėsi laimėjęs rinkimus, tad ir jis laimės nenusipirks. Rapolas supyks ir nuklys į kokio kito vaikio glėbį. O jei Rapolas – ne gėjus, vis tiek nieko nepasieks. Kiek pasispardęs Tomas sutiko. „Ko nepadarysi dėl tų heteroseksualų meilės”, -atsisveikindamas ištarė.

O Gabrielei parašiau SMS, kad nesuprantu jos elgesio, ir užmigau palaimingu teisuolio miegu.

Rezultatų teko laukti neilgai. Jau po poros dienų Gabrielė man paskambino. Aš neatsakiau. Ji parašė SMS: „Labai prašau nebepykti, nes jeigu pyksi – pažaliuosi ir atrodysi labai negražiai – nė vienas kaklaraištis netiks prie tavo žalio veidoJ”

Aš nieko neatrašiau. Po kelių valandų gavau dar vieną SMS iš Gabrielės: „Suprantu, kad sunku būti geram ir atrašyti į mano žinutes, bet pasistenk. Aš labai atsiprašau už savo neapgalvotą elgesį. Susitinkam, aš viską tau paaiškinsiu.”

Po valandos jai paskambinu ir kilniaširdiškai jai suteikiu galimybę paaiškinti jos nepaaiškinamą elgesį.

Kavinukėje gerdamas kavą ilgai kraipau galvą, iš kur pasaulyje atsiranda tokių žmonių kaip Laimis, kurie išdrįsta taip elgtis. Be to, vis nusistebiu, kaip Gabrielė ant tokio kabliuko galėjo užkibti. „Negi tu manimi nepasitiki?”, – klausiu jos. Ir žvelgdamas toli į ateitį sakau: „O jei tau kokia mergina paskambins ir pasakys, kad su manimi permiegojo, vien tik todėl, kad norėtų, kad mes išsiskirtume? Ką tu tada darysi?”

„Oi, Rapolai, daugiau tokia kvaila nebūsiu, netikėsiu. Atleisk man.”

Ką gi, brangioji, man to tik ir tereikėjo. Taigi jei ateityje kur nors nuklysiu į kairę, o mano brangioji sužinos, galėsiu priminti Laimio istoriją. „Tada buvo melas, negi dabar gali būti teisybė?” – pasakysiu drąsiai it koks Pilėnų karys jai žiūrėdamas į akis.

Ką gi, nėra to blogo, kas neišeina į gerą. Juolab kad Gabrielė man paruošė puikią vakarienę žvakių šviesoje. Už savo pinigus.

Teko jai atleisti. Tačiau daugiau Laimio temos nelietėme.