Plonytė mėlyna linija tarp meilės ir neapykantos
Senas posakis, jog nuo meilės iki neapykantos yra tik vienas žingsnis, jau turi ir mokslinį paaiškinimą, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Pasirodo, kai žmogus jaučia neapykantą, suaktyvėja tos pačios smegenų sritys, kaip ir tuomet, kai jis išgyvena visiškai priešingą jausmą – romantišką meilę.
Tai nustatę mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 17 savanorių. Šiuos žmones siejo tai, jog visi jie jautė didelę neapykantą kažkokiam konkrečiam asmeniui. Dauguma kaip labiausiai nekenčiamus žmones įvardijo buvusius mylimuosius ar konkurentus darbe, o viena moteris nurodė politikos atstovą. Eksperimento metu šiems žmonėms buvo rodoma jų priešų nuotrauka ir tuo pačiu atliekama smegenų tomografija.
Analizuodami tomogramas Londono College universiteto profesorius Semiras Zeki ir „Wellcome“ neurobiologijos laboratorijos mokslininkas Johnas Romaya nustatė, jog už neapykantą yra atsakingos tam tikros smegenų sritys – kiauto (putamen) ir salos (insula). Pirmoji sritis yra susijusi su neigiamais jausmais, o antroji sritis reguliuoja reakciją į šiuos, dvasinę pusiausvyrą griaunančius, išgyvenimus.
Kaip aiškina profesorius S. Zeki, kiauto sritis suaktyvėja ir tuomet, kai agresija siejasi su meile, pavyzdžiui, atsiradus konkurentui, kuris siekia nuvilioti mylimą žmogų, o salos sritis vienodai stipriai reaguoja tiek į mylimo, tiek į nekenčiamo žmogaus atvaizdą.
Anot profesoriaus, tai paaiškina, kodėl ir neapykantos, ir meilės apimtas žmogus yra linkęs į neįprastus, netgi beprotiškus poelgius, ar tai būtų žygdarbiai, ar nusikaltimai.
Tačiau mokslininkai taip pat pažymi, jog tarp meilės ir neapykantos vis dėlto yra esminis skirtumas. Žmogui įsimylėjus pasyvios tampa didelės smegenų žievės sritys, atsakingos už situacijos analizę ir sprendimų priėmimą, o kai žmogus jaučia neapykantą, aktyvi išlieka kur kas didesnė smegenų žievės sritis.
Įsimylėjėlis yra tarsi apakęs nuo išgyvenamų romantiškų jausmų ir linkęs dievinti savo meilės objektą, o jaučiantis neapykantą nepraranda šalto proto, geba viską vertinti racionaliai ir apgalvoti, kaip būtų galima pakenkti ar atkeršyti priešui.
Iš tam tikrų smegenų sričių reakcijos į nekenčiamo žmogaus atvaizdą galima objektyviai įvertinti neapykantą, nes kuo stipresnis šis jausmas, tuo aktyviau veikia tam tikros smegenų sritys, todėl mokslininkai tikisi, jog šie atradimai galės būti pritaikyti kriminalistikoje.
