Kada būtina atverti širdį?

Turbūt nors kartą gyvenime bandėte būti atviri, tačiau ta patirtis jūsų pernelyg nenudžiugino. Jei būdamas vaikas prisipažinote tėvams padaręs ką nors negero, tikrai neišvengėte pliaukštelėjimo per užpakalį, paauglystėje – pagrūmojimo pirštu ar ilgo moralo, darbe – kandžių pašaipų už nugaros ar net pareigų pažeminimo. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, viso to galima išvengti, tik tam tikrose situacijose reikia mokėti tinkamai taikyti visuomenėje priimtus atvirumo filtrus.

Atvirumas – plepumas

Sąvokai “atvirumas”, atsižvelgiant į situaciją, priskiriama daug reikšmių. Kur ir kada baigiasi atvirumas, o prasideda plepumas? Lapino teigimu, jei žmogus tik kalba, “skleidžia savąjį atvirumą”, tačiau negirdi aplinkinių, nereaguoja į jų žodžius, tai plepumas. “Žmogus turi ne tik plepėti, bet ir reaguoti į pašnekovą. Atviras žmogus – nebūtinai plepys. Galima visą laiką tylėti ir būti atviram aplinkai”, – tvirtina psichoterapeutas. Tačiau dažnai mus supa žmonės, kurie tik pateikia save, o mes nesame pasirengę priimti jų signalų.

“Tarkime, žmogus gali paskambinti, kai jam šauna į galvą – labai anksti rytą ar vidurnaktį. Jam tai atrodys normalu, nes jis nori paplepėti. Tokiu atveju santykis “aš ir tu” neegzistuoja. Yra tik “aš ir visas pasaulis”, kuris privalo mane išklausyti”, – įsitikinęs Lapinas.

Reikėtų pripažinti, jog net įmonės pradeda vengti nuolat kalbančių ir kitų negirdinčių kompanionų, tokie žmonės vargina ir darbe, ir namie. Tiesa, toks požiūris daugiau orientuotas į vyrus, nes moteris ir plepumas lyg ir neatsiejama. “Moterims tiesiog būtina išreikšti savo jausmus ir emocijas”, – sakė Lapinas.

Neišvengiami filtrai

Reikšdami save pagal aplinkybes naudojame tam tikrus filtrus. Šių filtrų beveik neturi vaikai, tačiau augant jų vis daugėja – pradedama skaičiuoti, vertinti. “Vaikas labai atvirai gali rėžti viską, ką galvoja, tiesiai į akis, o suaugęs žmogus įvertins situaciją ir apmąstys, ką galima sakyti, o ko ne”, – šyptelėjo Lapinas. Psichoterapeuto teigimu, melas ir atvirumas yra labai susiję. Kraštutinė melo forma yra veidmainystė, o lengvesnė – taktas, mandagumas.

Atvirumą dažnai transformuoja įvairios baimės. Baimė nepatikti dažnai pastūmėja melo link, o baimė įžeisti – prie takto, mandagumo. “Vaikai puikiai perpranta melą ir dažniausiai labai pyksta, kai jiems meluoji. Vyresnieji būna pernelyg užsiėmę, todėl jiems dažnai geriau patikėti melu, tuo, kad viskas gerai”, – sakė psichoterapeutas. Anot jo, mandagumo filtras visiškai nereikalingas bendraamžių aplinkoje. Tačiau šio filtro iškart prireikia, jei aplinkiniai yra priešiškai nusiteikę.

“Jausdami pavojų tampame vis mandagesni, o kraštutiniu atveju meluojame, išsisukinėjame. Panašiai elgiamės, jei aplinka mums priešiška”, – tikino pašnekovas. Priešiškumą galima jausti net darbo vietoje, jei jaučiamės nesaugiai, meluojame ir šypsomės ne tik viršininkui, bet ir visiems bendradarbiams.

Tikriausiai dauguma galėtų patvirtinti, jog veidmainystė ir melas kasdieniai jų palydovai. Įdomu būtų bent dieną savo gyvenimo įsivaizduoti be šių filtrų…

Nuoširdumas padės

Šeima, meilė, dviejų žmonių partnerystė – tai tie santykiai, kur filtrai nereikalingi, čia veidmainystei neturi būti vietos. Be to, net taktas ir nutylėjimai negali padėti dviejų žmonių santykiams. “Jei jums nepatinka, kad jūsų partneris po apsilankymo tualete nesiplauna rankų, geriau jam apie tai pasakykite”, – šyptelėjo psichoterapeutas.

Anot Lapino, atvirumas dviejų žmonių santykius, jų bendravimą gali kilstelėti į aukštesnį lygį. “Jei norite kažką keisti, atvirumas būtinas. Atviras pokalbis reikalingas ir tam tikrais santykių momentais”, – įsitikinęs pašnekovas.

Lapinas net neabejoja, kad po atviro pokalbio nutrūkę santykiai – žingsnis į priekį. Anot jo, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad santykiai, kurie pagrįsti veidmainyste, yra idealūs, ir netiki, kad jie gali būti geresni.

Atvirumas ir bendravimas be filtrų yra būtinas tam tikrų profesijų atstovams. “Jūs nenorėtumėte, kad apžiūrėjęs varvantį čiaupą santechnikas pasakytų, jog visas gerai. Tikriausiai niekam nepatiktų, jei atėjęs pas gydytoją vietoj tikrų tyrimo rezultatų ir diagnozės sužinotų netiesą. Vadinasi, tam tikrų profesijų žmonių atvirumas būtinas”, – tikino Lapinas.