Internetinės draugystės
Filmuose dažnai rodomi stereotipiniai “internautai”… Pastebėjote kaip jie vaizduojami? Kompleksuoti, prastos fizinės formos (čia dar švelniai pasakyta), su tam tikrais bendravimo gebėjimų sutrikimais ir t.t.
Deja, tai tėra filmo kūrėjų iškreiptai suformuotas stereotipas. Šiuolaikinis internautas – aktyvus, ambicingas, neturintis psichologinių problemų (dėl bendravimo gebėjimų stygiaus ir t.t.), greičiausiai nesiskundžiantis pastoviu pinigų trūkumu ir… pastoviai neturintis laiko, todėl daugelį klausimų sprendžiantis interneto pagalba.
Susitikimai su draugais, naujos pažintys ir šiaip bendravimas perkeliamas į “virtualią erdvę”. Iš čia ir kyla tokių internetinių portalų kaip draugams.lt arba one.lt populiarumas. Jei atkreipsite dėmesį, didžiąją šiuose portaluose užsiregistravusių “dalyvių” dalį sudaro jaunimas iki 22, t.y. studentai, kuriems toks bendravimo būdas jau yra įgimtas bei “dalyviai” virš 25 metų, kurie jau pradėję stabilią darbinę veiklą arba šiaip visuomeniškai (politiškai) aktyvūs.
Pastariesiems “internetinės draugystės” yra tarsi pakaitalas normalaus bendravimo, kurio dėl aktyvaus gyvenimo būdo jie nebegali turėti. Galbūt tai ne visavertis pakaitalas, tačiau tai vienintelis būdas “aplankyti” draugus bei susipažinti su naujais.
Gal nuskambės keistai, tačiau “internetiniai draugai” kažkuria prasme gali teikti net daugiau teigiamų emocijų, nei realūs. Juk internetas dar sunkiai perteikia žmogiškas emocijas (tiek geras, tiek blogas), be to, rašydamas žinutes ar laiškelius turi daugiau laiko suformuluoti mintį, todėl retai kada “pašnekovas” įsižeidžia, dėl neatsargiai išsprūdusio žodžio. Dar vienas privalumas – “virtualaus ryšys” puikus lakmuso popierėlis, leidžiantis nustatyti ar žmogus “kitame laido gale” tau tinka į draugus, t.y. ar jūsų interesai, požiūriai, pomėgiai sutampa… Šis virtualumas leidžia išvengti nepatogumo jausmo, kai susitikus nėra apie ką šnekėtis arba nuo situacijų, kai pasirodo, jog vienas mėgsta “šokti”, o kitas “dainuoti”…
Beje, kartais pasitaiko, jog “virtualusis” barjeras būna peržengiamas. Jei “internetinis draugas” sugeba suformuoti tokį patrauklų įspūdį, kad kyla noras pamatyti jį gyvai… tai kodėl gi ne? 😉 Juk virtualus bendravimas niekada neatstos gyvo… :))
