Disciplina – kelias į džiaugsmą

Disciplina - kelias į džiaugsmą

Dažnai mes paniekiname dalykus, kurie turėtų perkelti mus į aukštesnį palaiminimų ir apvalančio Viešpaties patepimo lygį.

Puikiai prisimenu, kur buvau, kai aiškiai suvokiau Jokūbo laiško 1 skyriaus pirmųjų eilučių prasmę. Tuo metu aš nebuvau naktiniame maldos susirinkime ir nepasninkavau 40 dienų. Ne, 1979-ųjų vasarą aš buvau vienoje picerijoje, Floridos valstijoje, JAV, ir buvau beprarandąs kantrybę.

Tikėjausi su šeima pasimėgauti būtent čia keptomis picomis, tačiau viskas ėjosi ne taip, kaip norėjau. Pirma, picų teko laukti 45 minutes, o kai pliaupiant lietui nešiausi jas į savo motelio kambarį, jos iškrito iš šlapio popierinio maišo į balą.

Jau buvau išbaręs picerijos vadybininką, kad taip ilgai turėjau laukti picų, o dabar teks vėl su juo susitikti, nes aš vis tiek noriu picos.

„Kaip visa tai galėjo nutikti?”, – klausiau savęs. Tada man į galvą ir atėjo Jokūbo laiško eilutės: Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę (Jok 1, 2-3).

Jau kelias savaites mąsčiau apie šias eilutes, nes rudenį planavau pamokslauti iš Jokūbo laiško. Grįždamas į piceriją pasakiau sau: „Argi šios Jokūbo laiško eilutės nėra tiesa? Jei netrukus ketinu pagal jas pamokslauti, tai gal verčiau pradėti įgyvendinti tai, ką pamokslauju!”

Kai žmonės visame pasaulyje badauja, gyvena varge ar miršta nuo ligų, tokio išbandymo, kai viskas virsta aukštyn kojom ir tenka ilgai laukti picos, turbūt minėti neverta. Vargu ar tai didžiausias išbandymas, kurį gali pakelti žmogus. Tačiau turiu pasakyti, kad šis epizodas – šis „išbandymas” – mano gyvenime buvo lemiamas. Prieš grįždamas į piceriją nuoširdžiai ir nuolankiai atsiprašyti vadybininko, aš atgailavau prieš Dievą už savo pyktį ir elgesį. Tą akimirką mano galvoje gimė naujas posakis: „oriai sutikti išbandymą”. Nusprendžiau oriai laikytis toje situacijoje ir priimti viską taip, lyg tai būtų siuntęs Dievas. Tai buvo dieviškas nusistatymas.

Aš ne tik atgailavau prieš Dievą, bet ir dėkojau Jam už tai, kas nutiko. Atsiprašiau vadybininko ir kantriai palaukiau kitų picų (kurias, beje, dėl kažkokių priežasčių vadybininkas man dovanojo).

Kai grįžau į motelį pas savo šeimą, buvau visiškai kitas žmogus.

Dievo suteikta privilegija

Kaip sako Jokūbo laiško 1 skyriaus 2 eilutė, išbandymas yra Dievo suteikta privilegija, kurią turime laikyti didžiausiu džiaugsmu. Čia vartojamas graikų kalbos žodis hegeomai, reiškiantis „labai vertinti, gerbti”. Kitais žodžiais tariant, tai, kas paprastai verčia mus jaustis priešingai, t.y. kas mus nuvilia ar verčia savęs gailėtis, yra vertinama kaip nuostabi galimybė.

Kaip mums pakeisti savo mąstymą? Kaip pradėti mąstyti kitaip? Mes turime būti įkvėpti ar paskatinti žiūrėti į išbandymus iš teigiamos pusės. Prisiminkime, pavyzdžiui, Mozę. Biblija sako, kad Kristaus paniekinimą jis laikė didesniu turtu už visus Egipto lobius, nes jis žvelgė į atlygį (Hbr 11, 26).

Laiško Hebrajams 12 skyriaus 2 eilutėje sakoma, kad Jėzus pats iškentė kryžių dėl Jam priderančio (paruošto – angl. vert.) džiaugsmo. Jis nesidžiaugė pajuokomis ir nepatyrė malonumo kęsdamas fizinį skausmą, tačiau Jis laikė kryžių tikru džiaugsmu, nes artėjo tikrasis džiaugsmas!

1 skyriaus 2 eilutėje Jokūbas perduoda žinią, kad išbandymai yra geras dalykas, jei mes sutinkame juos teigiamai nusiteikę jų atžvilgiu.

Nukelta į 7 psl.

Jokūbas tikrai nesako, kad mes džiaugsimės išbandymais. Ne, mes turime juos iškęsti, bet, mąstydami apie tai, ką jie mumyse atliks, mintis apie juos galime laikyti tikru džiaugsmu.

Kiekvienas išbandymas potencialiai gali padėti mums gauti didelį atlygį. Jokūbas nori, kad mes tai pamatytume tikėjimu. Jis nori, kad mes suprastume, jog išbandymai yra tarsi vartai į Dievo patepimą mūsų gyvenime.

Vartai į Dievo patepimą

Jei norite patepimo, tikėkitės kentėjimų. Jei norite didelio patepimo, tam tikru laikotarpiu laukite didelių kentėjimų. Sakydamas „patepimas”, aš kalbu apie Šventosios Dvasios jėgą, kuri lengvai ir be vargo leidžia mums daryti tai, ką darome. Pagrindinė krikščionių išsekimo ir nuovargio priežastis beveik neabejotinai yra tai, kad mes einame toliau – už savo patepimo ribų;  užuot darę tai, kam esame patepti, mes siekiame toliau.

Mes galime melsti didesnio patepimo – kad galėtume padaryti tai, ko negalėjome padaryti anksčiau savo jėgomis. Tai teisingas troškimas. Paulius liepė mums uoliai trokšti didesnių dovanų (1 Kor 12, 31). Visada, kai tik tai bus pagal Jo valią ir to bus ieškoma Jo šlovei (1 Jn 5, 14), Dievas atsakys į šį prašymą.

Tačiau nenustebkite, kai vieną rytą pabudę susidursite su didžiuliu išbandymu. Verčiau čiupkite jį abiem rankom ir laikykite tai tikru džiaugsmu, nes tai – pakankamai aiški Viešpaties užuomina, kad jūs gausite patepimą, kurio trokštate.

Žinoma, Jokūbas čia nevartoja žodžio „patepimas”. Tikslūs jo žodžiai yra tokie: Laikykite didžiausiu džiaugsmu <...>. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę (Jok 1, 1-3). Ką bendro ištvermė turi su patepimu? Ištvermė – tai yra vienas žingsnis į priekį,  jungtis su nuostabia ateitimi. Dievas veda mus ne nuo A prie Ž, bet nuo A prie B.

Susidūrus su išbandymu, mums nepaprastai reikalinga ištvermė. Tai nėra galutinis siekinys, tačiau būtent tai suteikia jėgų pasiekti Jokūbo numatytą tikslą: Ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte (Jok 1, 4). Jokūbas sako, kad oriai sutikdami išbandymus, pasieksite neapsakomą ramybę ir aukščiausią patepimo laipsnį. Jūs turėsite godumo nesuterštą sielą ir širdį, kupiną Dievo artumo. Jūs išgyvensite didžiausią džiaugsmą.

Oriai sutikite išbandymus

Ar esate pasiruošę oriai sutikti išbandymą ir patirti didesnį džiaugsmą, didesnį patepimą nei bet kada anksčiau? Štai aštuoni žingsniai, kuriuos galite žengti, kai ateis jūsų išbandymo metas:

1. „Šiltai” sutikite išbandymą. Sutikite išbandymą taip, kaip sutiktumėte Šventąją Dvasią, nes už išbandymo tikrai slypi Šventoji Dvasia, kartu su Tėvu ir Sūnumi. Nors išbandymo pradžia gali būti skausminga, pasakykite Viešpačiui: „Žinau, kad Tu, Dieve, pasiuntei tai man, todėl noriu gauti iš to kiek galima daugiau naudos, kurią Tu numatei, kai jį paskyrei”. Taip jūs iš karto pradėsite teisingai žiūrėti į išbandymą.

2. Nepulkite į paniką. Kai šėtonui duodamas leidimas pulti, pirmiausia jis siekia sukelti paniką. Štai kodėl jis lyginamas su riaumojančiu liūtu (1 Pt 5, 8). Jis riaumoja, kad įbaugintų ir sukeltų baimę bei paniką – priverstų jus galvoti, kad esate nugalėtas, dar prieš tai, kai kas nors nutiks.

Atminkite, kad Dievas sutiko, kad jūs būtumėte išbandytas, dar prieš ateinant išbandymui. Jis matė, kad jūs su tuo susidorosite, kitaip Jis nebūtų leidęs tam įvykti (1 Kor 10, 13). Kaip užrašė psalmininkas: Nesijaudink, kad nedarytumei pikta (Ps 37, 8).

3. Žiūrėkite į išbandymą kaip į Dievo pagyrimą jums. Gali būti, kad aplink jus esantys žmonės nepatiria tokių išbandymų, kurie jums teko iš Dievo. Nors pirmoji jūsų reakcija, suprantama, gali būti savigaila, viską apsvarstę jūs sugebėtumėte pamatyti, kad Dievas suteikė jums tą išbandymą dėl vienintelės priežasties – tu gabus (gabi) jį pakelti.

4. Niekada nepamirškite, kad Dievas leido jus išbandyti. Šį dalyką reiktų pabrėžti, nes šėtonas nori, kad jūs gailėtumėte savęs, badytumėte pirštais į kitus, įsižeistumėte ir pyktumėte ant Dievo. Kai ateina išbandymas, verčiau stabtelkite ir supraskite: šis scenarijus perėjo Dievo atranką. Taip, Jis galėjo jo nepraleisti, bet taip nepadarė.

Pasistenkite nesustoti ties varginančiu teologiniu klausimu: Dievas sukėlė ar tik leido išbandymui atsitikti? Tarp šių dviejų dalykų yra labai plona riba, ir niekas per visą pasaulio istoriją nėra to išsiaiškinęs. Be to, ar jūsų išbandymas yra didelis kaip, pavyzdžiui, stiprus fizinis skausmas, ar mažas (pavyzdžiui, pametėte raktus), visiškai nesvarbu, ar Dievas tai sukėlė, ar paprasčiausiai leido tam įvykti. Jūs juk žinote: Jis leido, kad tai atsitiktų. Jūsų užduotis tinkamai sutikti ir pereiti išbandymą, nesvarbu – didelį ar mažą.

5. Žinokite, kad išbandymas turi tikslą. Jei tikslo nebūtų, nebūtų prasmės išbandymo laikyti tikru džiaugsmu. Jokūbas teigia, kad pirminis išbandymo tikslas yra ugdyti ištvermę, vedančią į tokį nuostabų džiaugsmą, kad nieko kito jums nebereikės.

Štai kaip šios Jokūbo laiško eilutės išverstos „The Message” Biblijos vertime: Laikykite tai dovana, draugai, kai iš visų pusių ateina išbandymai ir iššūkiai. Jūs žinote, kad patiriant spaudimą jūsų gyvenimas tikėjimu „priverstas” atsiverti ir atsiskleidžia visomis spalvomis. Taigi nebandykite pirma laiko iš to ištrūkti. Leiskite išbandymams atlikti savo darbą, kad taptumėte subrendę, gerai išsivystę ir visais atžvilgiais tobuli.

Tai, ką jūs išgyvenate, turi tikslą. Galbūt tai patiriate, kad būtumėte ištobulintas, kad išmoktumėte kokią nors pamoką, kam nors pasirengtumėte ar išmoktumėte susivaldyti. Galų gale kiekvienas išbandymas skirtas tam, kad panašėtumėte į Jėzų.

6. Nebandykite nutraukti išbandymo. Kaip rašoma „The Message”  Biblijos vertime, nebandykite pirma laiko iš to ištrūkti. Dievas baigs jūsų išbandymą reikiamu laiku. Tai truks tiek laiko, kiek yra numatyta. Jei tik bandysite ištrūkti anksčiau laiko, išbandymo neišlaikysite.

Jūsų užduotis – tinkamai pereiti išbandymą, leidžiant jam tekėti savo vaga, nepaisant to, kokios trukmės Dievas būtų jį numatęs. Jei nieko nedarysite, kad pakeistumėte šią sąlygą, t. y., jei leisite Dievui kontroliuoti laiką, jūs ne tik išlaikysite išbandymą, tačiau taip pat džiaugsitės jums Dievo paskirtu teisumo vaisiumi.

7. Nemurmėkite. Dievas įrašė murmėjimą į blogų darbų sąrašą, kuris užtraukė Jo rūstybę senovės Izraeliui, šalia stabmeldystės ir seksualinių nuodėmių (1 Kor 10, 1-12). Kritikuoti ir skųstis nereikia jokių gabumų ar išsilavinimo. Tai nusidėjėlio esybės dalis. Tačiau reikia didelės malonės, kad ištvertum išbandymą ir sunkiais laikais išliktum ramus.

Atminkite, Dievas kur kas labiau negu jūs nori, kad jūs ištvertumėte išbandymą. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad Jis labai jus myli ir džiaugiasi, kai jūs patiriate tikrą džiaugsmą. Antra, kai jūs oriai sutinkate išbandymą ir į jį žiūrite su džiaugsmu, taip jūs pašlovinate Dievą. Taigi išbandymo metu pasitikėkite Dievu ir nemurmėkite.

8. Neieškokite išbandymų. Kadangi tikras džiaugsmas yra pagrindinis tinkamai pereito išbandymo rezultatas, galima pagalvoti, kad išbandymų reikia ieškoti. Tai ne tiesa. Tikri išbandymai užklumpa netikėtai, nieko nedarant, kad tai greičiau ateitų.

Jėzus mokė mus melsti, kad nebūtume gundomi arba bandomi (Mt 6, 13), tačiau kai išbandymas ateina, nors jūs jo ir neieškojote, laikykite tai didžiausiu džiaugsmu.

Galbūt jums daugiau neteks ištverti kito tokio išbandymo, kurį patiriate dabar. Sutikite jį tinkamai, be panikos ir murmėjimo. Žinokite, kad Dievas, turėdamas didelį tikslą, leido šitam išbandymui ateiti, ir ištverkite jį iki galo. Būsite laimingi, taip padarę!

Vertė Jurga Domarkaitė

Views All Time
Views All Time
1994
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

8 + 1 =