Ar rudeninė melancholija visada yra depresija?

Atšalo oras, beveik kiekvieną dieną lyja, trūksta saulės šilumos… Kai kam ruduo asocijuojasi su derliaus nuėmimu, tačiau dauguma rudenį sieja su melancholija. Dažnai kartu su rudeniu atkeliauja nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, aplinkui niekas nedžiugina, nes reikia atsisveikinti su vasara, o priešaky laukia šalta žiema. Pajutę šiuo simptomus, dažnai patys sau nustatome diagnozę – man rudeninė depresija. Nebūtinai tai yra depresija.

Iš tiesų dalis nemalonių pojūčių, siejamų su rudenine depresija yra paties žmogaus tarsi susigalvoti. Žiūrėdami į gamtą tarsi perimame jos nuotaiką, susiliejame su gamta ir sakome, kad ir mums liūdna. Tai yra natūralu. Juk žmogus neprivalo jaustis visada laimingas, pakylėtas, būti geros nuotaikos. Laikas pamąstymams, apsvarstymui ir ramybei būtinas.

Galbūt ruduo, žiema ir yra tas laikas, kuomet turime sustoti, susimąstyti, būti ramesniems, o ilgais rudens ir žiemos vakarais daugiau laiko skirti sau, šeimai. Nereikėtų bijoti ir paliūdėti, liūdesys – irgi svarbus ir reikalingas žmogui jausmas, tik nereiktų, kad jis užsitęstų per ilgai ir virstų į savęs gailėjimąsi, kuris niekur neveda.

Užklupus liūdesiui, pasistenkit praskaidrinti savo nuotaiką. Rudenį trūksta saulės, šviesos, todėl nebijokit šį trūkumą kompensuoti rengdamiesi ryškesniais rūbais. Nebijote ir radikalių permainų pvz. persidažykit namų sienas saulėta geltona spalva.

Tačiau jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, prarandate gyvenimo džiaugsmo, jus apima mieguistumas, apatija, nerimas, ir šie simptomai vis stiprėja, jau reikėtų kreiptis į gydytoją, nes galbūt Jums prasidėjo depresija.

Kas ji – depresija?

Iš tiesų, depresija, – tai liga, turinti jau būdingus bruožus. Tikroji depresija yra liga, kuri paprastai tęsiasi ilgai. Norint tiksliai diagnozuoti depresiją, reikia bent pusmečio.

Depresija yra labai paplitusi. Skirtingų šaltinių duomenimis, depresijai būdingų simptomų pasireiškia iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Pvz., R.C.Kessler ir kt. (1994) duomenimis, rizika per gyvenimą susirgti depresija yra 12,7 proc. vyrams ir 21,3 proc. moterims. Kaip matome, depresija sirgti labiau linkusios moterys. Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Nepaisant pirminės sveikatos priežiūros kokybės, vis dar sunku anksti diagnozuoti beprasidedančią depresiją. Daugeliu atvejų liga diagnozuojama jau praėjus ilgesniam laikui nuo pirmųjų skundų. Šeimos gydytojams sunku tiksliai diagnozuoti depresiją trumpos konsultacijos metu, tuo labiau kad pacientų skundai būna labai įvairūs. Depresijos simptomai gali būti klasikiniai, įprasti, pavyzdžiui, liūdna nuotaika, susiaurėjęs interesų ratas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas bei nerimas.

Depresija gali skatinti įvairių somatinių skundų atsiradimą. Pacientai gali skųstis virškinimo problemomis (nevirškinimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu), galvos skausmais, nugaros skausmais. Simptomai išlieka nepaisant gydymo. Neretai kartu pasireiškia nerimas.Sutrinka kasdienis funkcionavimas. Sunkiais atvejais žmogus gali nesikelti iš lovos, nesirengti, nevalgyti, nesiprausti.

Gydytojams tenka užsiimti ilgomis tyrimų procedūromis, kad atmestų galimą organinę skausmų priežastį ir, tik nenustačius organinės priežasties, galima diagnozuoti depresiją su somatiniais simptomais.

Etiologija

Depresiją gali nulemti genetiniai veiksniai, lėtinės ligos, hormonų svyravimai, ekonominiai sunkumai, neefektyvūs streso įveikimo būdai, miego trūkumas, netektys, stresas ir t.t.
Labai retai depresiją sukelia kažkoks vienas veiksnys, dažniausiai šią ligą lemia tam tikras veiksnių derinys: biologinių, psichologinių ir socialinių. Saulės trūkumas, subjuręs oras, nestabilumas, nerimas dėl ateities, pinigų trūkumas, netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos taip pat įsipina į tą kombinaciją.

Rizikos veiksniai

Yra tam tikrų veiksnių, kurie padidina rizika sirgti depresiją, ir gydytojas, diagnozuojantis depresiją į juos būtinai turi atsižvelgti.

Praeityje buvę depresijos epizodai ar suicidiniai bandymai.

Depresijos ar suicidų šeimoje anamnezė.

Priešmenstruacinis sindromai.

Laikotarpis po gimdymo.

Lėtinės ar gyvybei pavojingos ligos.

Vaistų vartojimas (β blokatoriai, cimetidinas, interferonas, izotretinoinas, metildopa, prednizolonas, progesteronas, rezerpinas ir kt.).

Socialinė izoliacija.

Socialiniai-ekonominiai stresoriai, įvairūs psichogeniniai veiksniai (vedybos, skyrybos, darbo pakeitimas, persikėlimas gyventi kitur, mylimo asmens netekimas, taip pat savarankiškumo, darbo ar santykių netekimas, mažas vaikas ir kt.) 

Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kt. medžiagomis.

Tipiški depresijos simptomai:

– liūdna nuotaika (gali būti dirgli nuotaika);
– sumažėję interesai ir pasitenkinimas (anhedonija);
– energijos stoka, padidėjęs nuovargis bei sumažėjęs aktyvumas.

Kiti įprasti (antriniai) simptomai:

– susilpnėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis;
– sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi;
– kaltės ir bevertiškumo idėjos;
– niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
– mintys apie mirtį ar savižudybę;
– sutrikęs miegas;
– sumažėjęs apetitas (atipinės depresijos metu – padidėjęs).

Nustatant depresiją, turi būti bent du iš žemiau nurodytų tipiškų simptomų ir mažiausiai du iš įprastų (kitų) simptomų; ir jie turi tęstis ne trumpiau nei 2 savaites.

Dauguma depresija sergančių asmenų skundžiasi apatija, mieguistumu, energijos stoka. Depresijos Europos visuomenės tyrimo (angl. Depression Research in European Society II, DEPRESS II) metu 73 proc. depresija sergančių pacientų skundėsi, kad jaučia nuovargį, energijos stoką arba vangumą (apatiją). O Nelson J.C., 2005) tyrime iš 728 pagyvenusių žmonių net 99,7 proc. skundėsi sumažėjusiais interesais bei aktyvumu, 97,5 proc. – sumažėjusia energija.

Šie simptomai pablogina somatinę ir psichologinę savijautą bei veikia kasdienį aktyvumą, motyvaciją ir socialinius santykius. Manoma, kad nuovargis, vangumas, apatija, energijos stoka pasireiškia dėl neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino disbalanso. Nėra iki galo aišku, kaip šios medžiagos veikia nuotaiką, tačiau žinoma, jog tam tikri veiksniai turi įtakos jų koncentracijos kitimui.

Ligos diagnostika

Įtaręs depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.

Ligos gydymas

Depresiją diagnozuoti ir gydyti turi tik gydytojas. Svarbų vaidmenį gydant depresiją užima paciento mokymas, gero ryšio su pacientu formavimas, psichoterapija. 

Gydymas yra įvairus, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Jei depresija lengva ar vidutinė, neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija. Vėliau gali būti skiriamas ir psichoterapinis gydymas.

Skiriamos trys gydymo fazės:

– ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių);
– gydymo tęsimo (3-6 mėnesius);
– palaikomasis gydymas (gali tęstis kelerius metus;
– medikamentinis gydymas.

Skiramos antidepresantų grupės

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse. Neretai jie yra pirmo pasirinkimo antidepresantai, dėl gana negausių pašalinių reiškinių. 

Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Jie taip pat veikia neurotransmiterių pusiausvyrą tik kitokiais mechanizmais nei SSRI.  Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.

Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.

Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija. Dažniausias pašalinis elektrokonvulsinės terapijos poveikis nuo kelių minučių iki keletos valandų trunkantis sumišimas.

Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis. Gydoma ryte, veikiant specifine ryškia šviesa, taip slopinant melatonino gamybą.

Medicinos specialistai esant nuovargiui kartu su depresija papildomai rekomenduoja skirti vitaminų.

Jei bloga nuotaika nėra ligos – depresijos – priežastis, išmokit nuvyti šalin blogas mintis ir pamatyti teigiamas rudens sezono akimirkas. Kai užplūsta liūdnos mintys, geriau joms nepasiduoti.

Pasidžiaukit ta ramybe, kurią siūlo šaltieji metų mėnesiai. Nebūtina kažkur lėkti, skubėti, vakare galima parymoti su kvapnios arbatos puodeliu, pabūti su šeima, mylimais žmonėmis, nueiti į teatrą ar kiną. Prisiminkit gražias ir šiltas praėjusios vasaros akimirkas, kurios po kelių mėnesių ir vėl ateis.

O jei jau šią būseną vadinate rudens depresija, tai ruduo baigsis, o kartu su šaltuoju metų sezonu turėtų baigtis ir depresija. Jei išmoksite šį laiką skirti sau, ir nepasiduoti melancholiškai rudens nuotaikai, išmoksit rudeniu džiaugtis, o ne dėl jo liūdėti.