Stovykla Kryme “JUNOST”
|

Stovykla Kryme “JUNOST”

Stovykla “JUNOST” įsikūrusi Kryme, 6 km nuo Eupatorijos kurorto. Stovyklos teritorija didelė, puikiai įrengta, apsupta žalumos ir gėlynų. Stovyklai priklauso platus smėlio paplūdimys su įrengtomis pavėsinėmis ir gėlo vandens dušais. Smėlėtas jūros dugnas lėtai gilėja, tai ypač svarbu mokantis plaukti, prižiūrint ir padedant instruktoriams. Stovykla skirta poilsiaujančiam jaunimui (iki 650 vietų). Oras šiame regione turi gydomųjų savybių – yra prisotintas ozono, bromo, natrio chlorido, kalcio, magnio, jodo bei mineralinių druskų. Kasdieninės maudynės ir sveikas oras geriausias poilsis vaikams. Turininga vaikų poilsį organizuoja patyrę vietiniai vadovai. Rengiamos sportines varžybos, estafetės, dainų ir šokių konkursai. Stovykloje veikia biblioteka, vaikų kavinė, žaidimų automatai, stalo tenisas, biliardas, futbolo ir tinklinio aikštelės, puiki vasaros kino salė. Stovykloje yra tarptautinių skambučių telefonas – automatas. Kiekvieną vakarą rengiami draugystės vakarai, diskotekos. Stovyklautojai maitinami 5 kartus per dieną. Meniu labai įvairus – mėsos patiekalai, konditerijos gaminiai, miltiniai patiekalai, švieži vaisai ir daržovės, įvairiūs gėrimai.

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida

Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės. Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.

Apie nereikalingus lietuvių kalbos skolinius
| |

Apie nereikalingus lietuvių kalbos skolinius

Nėra pasaulyje tokios kalbos ar jos tarmės, kurios žodynas būtų visiškai grynas, kurioje nebūtų svetimos kilmės, t. y. iš kitų kalbų ar per jas atėjusių žodžių. Tokios grynos, nuo kitų, ypač kaimyninių, kalbų „atsiskyrusios“ kalbos ir negali būti, nes apskritai nėra nekintančios kalbos. Kalbos kitimas pirmiausia atsispindi žodyne. Žodžiai iš tikrųjų keičiasi daug greičiau, negu garsai ar žodžių dalys (galūnės, priesagos ar pan.). Taip yra ne tik dėl žodžių reikšmės kitimo, jos susiaurėjimo ar prasiplėtimo, ne tik dėl nuolatinės archaizmų ir naujadarų „apytakos“, bet ir dėl to, kad, užsimezgus artimesniems ryšiams tarp kaimyninių kalbų, žodžiai perimami iš vienos kalbos į kitą, prisitaiko prie svetimos kalbos, joje prigyja. Svetimos kalbos žodžius vadiname skoliniais, tačiau skolinys skoliniui nelygu. Kai kurių skolinių šiandien jau negalėtume išvengti. Jie prigyja bendrinėje šnekamojoje ir rašomoje kalboje (koldūnai, soda, arbata ir kt.), o kitų, nors ir gana aktyviai vartotų ir dar tebevartojamų tarmėse, vis dėl to jau senokai atsisakėme (abrozdas, griekas, pančiakos, stonas, fufaikė, tielagreika ir kt.). Kodėl taip atsitiko?

Barbarizmai ir hibridai
| |

Barbarizmai ir hibridai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės. Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių: gadynė (= laikas, metas, laikotarpis, epocha); iš lenkų: kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), univermagas (= universalinė parduotuvė), skladas (= sandėlis, sandėliukas); ukolas (= dūris, injekcija). Neretai neaišku, iš kurios slavų kalbos toks žodis imtas, nes keliose jis tas pats: kralikas (= triušis), bagotas (= turtingas). Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis), jo (= taip). Viena kita germanybė galbūt atėjo per slavus: špricas (= švirkštas), zelcas (= slėgtainis).

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas”
|

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas”

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas” yra ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaiga įsikūrusi 2009 metų vasarą vienoje gražiausių ir patogiausių Vilniaus vietų – Žvėryne. Vaikų priežiūros centras įsikūręs nuosavame naujos statybos dviejų aukštų name su uždaru kiemu, todėl vaikučiams galime užtikrinti kuo puikiausias sąlygas žaisti, mokytis, bendrauti, kuo dažniau keliauti pasivaikščioti. Vasaros metu, kiemelyje, vaikučiai gali žaisti baseinėlyje. “Vėžliukas” – tai jaukus vaikų priežiūros centras, kuriame vaikai prižiūrimi, kūrybiškai lavinami bei ugdomi. Mūsų auklėtojų tikslas sukurti ypatingą atmosferą, kad vaikai jaustųsi kaip namuose, tačiau ir socializuotųsi su aplinka, bendrautų su kitais vaikais, išmoktų pasakoti ir klausytis, dalintis bei įgyti pasitikėjimo. Auklėtojos ugdo ir lavina vaikus pagal individualią programą, kuri yra kūrybinės krypties. Priežiūros centre yra sustiprinta muzikinė veikla. Du kartus per savaitę ateina profesionali muzikos mokytoja, kuri moko vaikus dainavimo.

Privatiems darželiams Jeruzalėje ir Fabijoniškėse jau šešeri metai!
|

Privatiems darželiams Jeruzalėje ir Fabijoniškėse jau šešeri metai!

2012 m. rugsėjo 3 dieną Fabijoniškių “Namų darželyje” pradėjo veikti pradinė mokykla “Pažinimo medis! Kuo unikalūs “Namų darželiai”?: Vaikų poreikiams pritaikyta erdvė: namai pilnai rekonstruoti, su atskiru kiemu; įrengime naudotos ekologiškos, natūralios medžiagos, dauguma žaislų gaminti mūsų pačių rankomis. Grupės nedidelės, jaukios, sukurta šviesi, šilta namų aplinka. Daug judame, būname gryname ore, sveikai maitinamės, gyvename ir galvojame; Unikali ugdymo metodika. Laikomės humanistinės pedagogikos principų, esame artimi skandinaviškai intuityviosios pedagogikos linijai, naudojame daug valdorfo metodikos elementų. Laikomės bendrų vertybių ir požiūrio į vaiką, tačiau kiekviena grupė unikali, dirba pagal savo programą, sukurtą tos grupės auklėtojų ir pritaikytą vaikų amžiui ir poreikiams; Mūsų kompetencija. Į komandą subūrėme stipriausius savo srities specialistus. Visos auklėtojos yra profesionalios ikimokyklinio ugdymo specialistės, kvalifikuotos, išsilavinusios, patyrusios. Nuolatos organizuojame vidinius mokymus, kviečiame išorės konsultantus bei giliname savo kompetenciją. „Namų darželyje“ dirba profesionali psichologė, kuri konsultuoja tėvus, pedagogus, organizuoja mūsų vidinius mokymus bei rūpinasi bendru klimatu. Neretai imamės ir sudėtingesnių pedagoginių uždavinių – konsultuojame šeimas, kurios susiduria su gana rimtomis problemomis augindamos vaikus: padedame tiek tėvams, tiek vaikams, turintiems raidos sutrikimų, kur į pagalbą įsijungia ne tik psichologai, bet ir specialieji pedagogai. Dalinamės savo patirtimi, kartu ieškome kūrybiškų sprendimų, emociškai palaikome tėvus bei realiai padedame vaikams. Konsultuojame ir padedame ne tik “Namų darželio” šeimoms – į mus kreipiasi šeimos iš visos Lietuvos.

Vaikų darželis „Jūrų žvaigždutė“
|

Vaikų darželis „Jūrų žvaigždutė“

„Jūrų žvaigždutė“ – tai privatus vaikų darželis, įsikūręs nuosavame name su uždaru kiemu, netoli dviračių treko ir Studlendo. Pirmieji Klaipėdoje siūlome itin kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei vaikų priežiūrą. Sukūrėme namus primenančią estetišką, erdvią ir saugią aplinką jūsų vaikučiams. Didelę reikšmę teikėme darželio aprūpinimu kokybiškais baldais, saugiausia Europoje sertifikuota lauko įranga, sūpynėmis (gamintojas „Ksil pasaulis“), žaislais ir ugdymo priemonėmis. Atsakingos ir kompetentingos auklėtojos ugdo pagal individualią programą, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų nuostatomis, norminiais teisės aktais, „Gera pradžia” metodikos principais bei kitų įstaigų patirtimi, atsižvelgiant į vaikų raidos ypatumus bei poreikius. Suteikiame galimybę nemokamai lankyti papildomo ugdymo būrelius, kurie puikiai praplečia ir praturtina pagrindinę ugdymo programą bei skatina vaikus visavertiškai tobulėti.

Meilė
|

Meilė

Žmogui vystantis, meilės išgyvenimas ir jos raiška keičiasi. Vienaip ją išgyvena kūdikis, kitaip – vaikas, dar kitaip – jaunuolis ir suaugęs asmuo. Jos pradžią žymi jausminio ryšio užmezgimas; tolimesnę eigą – jo plėtojimas, individualizavimas bei įvairių sentimentų – žmonėms, aplinkai, tautai, dievybei – užsimezgimas. Nors tie sentimentai išsirutuliojęs gali būti stebėtinai skirtingi, vis dėlto juos riša pirminės meilės šaknys, įgytos šeimoje. Mes paklausti ar mylime, iš karto atsakome, kad taip. Mes mylėti galime bet ką, draugą /-ę, knygą, bet manau mus dominanti meilė yra ta kurią jaučiame vaikinui, merginai. Meilę patiria kiekvienas žmogus, tačiau kiekvienas ją išgyvena skirtingai. Ji gali atsirasti kaip simpatija, susižavėjimas ar draugystė, augti kartu su artimo žmogaus supratimu, drovumu, pavydu, švelnumu, galų gale virsti nuostabiu jausmu, ne įmanoma paslaptimi, savotišku stebuklu, įsikūnijančiu ištikimybę, dievinimą, pasiaukojimą ir aistrą. Ji gali išnykti ir vėl sudrįžti. Kartais ji išnyksta tik drauge su žmogumi, o kartais pergyvena žmogų ir amžiams tampa pavyzdžiu kitiems.

„Meilės neįveikia net laikas“
|

„Meilės neįveikia net laikas“

Perfrazuojant galima būtų retoriškai paklausti – o kas padaro meilę amžina? Vienas dalykų, apsaugančių meilę nuo laiko poveikio, gali būti meilės išsižadėjimas. Skamba paradoksaliai, bet tame slypi daug tiesos. Visų pirma, pats, savo noru, žmogus niekada neišsižadės meilės, tačiau kartais taip pasielgti priverčia aplinkybės. Vien todėl, kad tai nėra laisvas žmogaus pasirinkimas, jis atsisako mylimo žmogaus ne todėl, kad nustojo jį mylėti. Atsižadėta meilė vis tiek lieka meilė, ir dažnai šis jausmas būna puoselėjamas net gi dar labiau. Tokia susiklosčiusi situacija lemia, kad meilė yra idealizuojama ir ji tampa amžina, nes nei laikas, nei kiti veiksniai negali daryti įtakos tam jausmui, kurio per prievarta buvo būtina išsižadėti. Tokia situacija aprašoma Antano Škėmos romane „Balta drobulė”. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dar pačioje jaunystėje buvo pažadėjęs vesti savo pirmąją ir vienintelę meilę Jonę. Dėja, jo paveldėta liga progresavo ir Garšva, būdamas bejėgis prieš ligą ir daktaro patartas, nusprendė, kad Jonės niekada neves. Jam teko atsižadėti meilės dėl to, kas nuo jo nepriklausė, bet mylimosios prisiminimas visados liko Garšvos širdyje kaip pirmoji ir vienintelė meilė. Šios meilės negalėjo niekas pakeisti, nesvarbu kiek laiko praėjo. Tokia meilė aprašyta ir Roizijaus epitafijose. Jie byloja apie amžiną, laiko neįveikiamą Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę. Juos išskiria mirtis, tačiau tyra ir nuoširdi meilė žmonai visados ruseno Žygimanto širdyje. Tad meilės praradimas per prievarta dažniausiai ją tik sustiprina, paversdamas nepamirštama ir amžina.

Laimingos meilės paslaptys?
|

Laimingos meilės paslaptys?

Meilė.. Toks populiarus žodis šiuolaikinėje visuomenėje. Iš vienos pusės lyg ir aukštinamas, kaip begalinės laimės, palaimos ir gėrio atitikmuo, iš kitos pusės banalus, nuvalkiotas ir su purvu sutryptas žodis. Šiuolaikinėje visuomenėje nebemoka žmonės mylėti, o savo kvailumu ir egoizmu sutrypė ir suteršė šį nuostabų, šventą žodį. O pametę žodžio “meilė” tikrąją prasmę skaudina kitus, bet labiausiai pastebi, jog yra skaudinami. Daugelis žmonių niekada nebuvo iš tikro mylimi. Kai kuriem pasiseka, jie sutinka žmones pažinusius tikrą meilę. Vos pajautę kažką netoli, kas iš tikro pažįsta besąlygišką, bepriežastinę meilę, džiaugiasi atradę tokį žmogų ir vietoje to, jog panorėtų patobulėti, panori tokius žmones nusavinti ir priversti elgtis kitus pagal savo taisykles, patalpinti juos i prokrusto lovas ir nukapoti ten kur jiem atrodo esą kažko per daug, patempti ten, kur jiem atrodo esą kažko per mažai. Tą daro tėvai, tą daro mokytojai, tą daro draugai, tą daro gyvenimo partneriai, o vėliau vaikai. Ir taip visi vieni kitus kapoja, formuoja ir taip visi lieka nelaimingi, nepatenkinti, jaučiasi nesuprasti. Tai nėra gerai ar blogai, tiesiog taip yra, nes dauguma žmonių neturėjo galimybės pažinti kas yra meilė, o tiem kas pažino belieka kantriai ir su atjauta, kartu su besąlygiška meile, leisti atsitiesti suluošintom žmonių širdim. Nes vos atsiranda vertinimas, jog kažkas yra blogai, atsiranda bandymai kišti į kitokią prokrusto lovą. Žmogus pats turi norėti padėti sau, tik tada galima jam padėti. Niekas negali už tave mąstyti visą laiką, niekas negali už tave jausti, niekas negali už tave tobulinti savo proto ar platinti tavo suvokimo. Visam tam reikia tavo noro. Tai turi ateiti iš tavęs, tik tada kitas galės tau padėti padėti sau pačiam. Tai galioja ir meilės pažinime ir kitose sferose.