Lūpos tyli – kūnas kalba
|

Lūpos tyli – kūnas kalba

Mielas Arkadijau, gal galėtumėte papasakoti, kokia vyro kūno kalba išduoda, kad aš jam patinku? Savo prisistatyme rašote, kad dėstėte neverbalinę komunikaciją. Mane tai labai sudomino. Ar yra konkrečių gestų, išduodančių, kad vyras labai tavimi susidomėjęs, nors nieko apie tai net neužsimena? Iš anksto dėkoju už atsakymą. Atsakymas: Sutikę mums patinkantį žmogų, per keletą minučių mes sugebame apsikeisti mažiausiai 50 –čia tai rodančių ženklų. Akių vyzdžiai plečiasi, nesąmoningai bandome užuosti vienas kito kvapą, atsisukame visų kūnu, šypsomės, dažniau kvėpuojame, ieškome vienas kito artumo. Tai, ką aš vadinu „Gervės šokio stadija“. Kiek vėliau, gavęs teigiamus ženklus iš moters pusės, vyras pereina į „Padavėjo šokio stadiją“ – tai yra jis asistuoja jam tai leidusiai daryti moteriai. Po to pereinama į „Kiemsargio stadiją“, kai jis į moterį jau žvelgią kaip į savo nuosavybę , kurią reikia apginti nuo kitų patinų. Tiesiog stebėkite atidžiau ir viską pamatysite!

Skyrybos. Jo prizmė.
|

Skyrybos. Jo prizmė.

Lietuva – skyrybų šalis. Toks, deja, neabejotinas faktas. Skyrybos tapo savotišku liaudies sportu, kaip, pavyzdžiui, Kaziuko mugė, Gariūnai, alkoholizmas, krepšinis. Arba lošimo namai. Reikėtų didžiulėmis raidėmis ant tokio „kazino” kasdien skelbti susituokusiųjų vardus, o paskui už juos statyti – išsiskirs ar neišsiskirs ir per kiek laiko. Bet statyti už tuos, kurie neišsiskirs, būtų tikriausia ekonominė savižudybė. Nes faktas lieka faktas: 100 vedybų tenka 60 skyrybų. Skyrybų pasaulis, kaip ir sportas, pilnas aistrų, adrenalino, šekspyriškų tragedijų (pagal streso faktorių skyrybos yra antroje vietoj po artimo žmogaus mirties) ir moljeriškų komedijų. Mat norintys išsiskirti pirmiausia spėlioja, ar jų skyrybos bus draugiškos, ar priešiškos. Jie, suraukę kaktas lyg Rodeno mąstytojai, bando numatyti psichologinius vienos ar kitos formos skyrybų rezultatus. Bet retas kuris skirdamasis sugeba būti tokiu bešališku, pajėgiančiu susitvardyti ir atsiduoti racionaliems sprendimams. Todėl nenuostabu, kad kai kas net nusprendžia kreiptis į astrologą. Tik abejoju, kad toks žmogus galės kuo nors kam nors padėti. Mat jis pats tikriausiai irgi yra išsiskyręs. Ir ne kartą. „Kai skyriausi pirmą kartą, elgiausi kaip visiškas šiknius! – pasakoja vienas pažįstamas. – Padariau viską, kad skyrybų kaltininke jaustųsi mano buvusi niekuo dėta moteris. Prisigalvojau nebūtų kaltinimų, ir ji (pagaliau!) mane išmetė į gatvę. Juk nekovosi dėl buto, kai jame dar ropoja kūdikis.

Bučinio anatomija
| |

Bučinio anatomija

Burnos išsižioja ir susilieja į vieną gašlų, ilgesingą, aistringą bučinį! Per visą ekraną! Ir taip kiekviename save gerbiančiame filme. Žinant aktoriaus darbo specifiką, kai geram kadrui įamžinti reikia aibės dublių, galima tik įsivaizduoti, ką abu aktoriai jaučia. Ypač jeigu jie vienas kito nemėgsta. Kodėl? Todėl, kad lūpos tikriausiai yra viena iš pačių intymiausių žmogaus erogeninių zonų. Tokiam kino bučiniui reikia atsiverti, numesti visus šarvus, įsileisti į savo gyvybinę erdvę. Kaip viena buvusi prostitutė aiškino žurnalistui: „Dariau viską, bet niekada nebučiavau savo klientų!”. Taigi bučinys lyg ir netinka viešoje erdvėje. Nors kas to nėra daręs! Į prancūziškus – giliais, su liežuvio pagalba, bučiniais, kur nors aikštėje reaguojame nevienareikšmiškai. Kokiame nors paauglių vakarėlyje toks nevaržomas elgesys yra „kietumo” įrodymas. Bet ilgainiui sutinkame, kad bučinys yra intymus dviejų žmonių visiškas vienas kitam atsidavimas, giliausios meilės įrodymas. Nemaišykite panašaus bučinio su bučiniais susižavėjimo akimirką. Jam praėjus, mes net negalime įsivaizduoti „kaip galėjome bučiuoti tokią idiotą”! O kas neprisimena pirmo bučinio? Pamenat, sėdime abu vienas šalia kito, norisi ją pabučiuoti, bet nežinai kaip, nerimauji – gal dar taukštelės atsivedėjusi, prieš tai išvadinusi kvailiu! Bandai prisiminti, kaip tai darė kine, apsimeti profesionaliu bučiavimosi ekspertu…