Valentino diena – įsimylėjėlių šventė
Kaip teigia legenda, už šią šventę turime dėkoti dvasininkui Valentinui. Romos imperatorius Klaudijus II Gotas griežčių griežčiausiai uždraudė savo legionieriams vesti, kad per žygius netrauktų namo. Kariams į pagalbą atskubėjęs Valentinas ėmė slapta tuokti legionierius su jų mylimosiomis. Apie tai sužinojęs imperatorius liepė įmesti kunigą į belangę, o auštant 270 metų vasario keturioliktajai jis buvo nužudytas. Beje, istorikai mano, kad visa tai tik graži legenda, nors šaltiniuose ir iš tiesų minimi du kankiniai Valentinai. Vienas – Romos kunigas, žuvęs 269 metais. Kitas – Ternio (Italija) vyskupas, nužudytas 273 metais. Tačiau nė vienas mus pasiekęs dokumentas neįrodo, kad kuris nors iš jų būtų globojęs įsimylėjėlius. Vis dėlto kartą per metus, o būtent vasario 14-ąją, visi pageidaujantys gali išvysti “to paties Valentino” palaikus, kurie ilsisi Madride, šv. Antano bažnyčioje. Jie buvo aptikti 18 amžiuje Romos katakombose, o kiek vėliau pervežti į Ispanijos sostinę. Seniau buvo nemažai papročių ir prietarų, susijusių su “visų įsimylėjėlių diena”. Štai 17 amžiuje kai kurių šalių merginos šv. Valentino dienos išvakarėse prieš eidamos miegoti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, o prie pagalvės prisegdavo penkis lauro lapus. Ir tikėdavosi sapne išvysti sau skirtąjį… Kaip teigia nesena apklausa, du trečdaliai amerikiečių mano, kad tinkamiausias užsiėmimas šv. Valentino dieną – seksas.