Vitaminai – gyvybės šaltinis
Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė. Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas. Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams. Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti.