Nusprendusieji tapti vegetarais turi kruopščiai planuoti valgiaraštį ir vartoti papildus. Būti vegetaru – madinga. Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta nevalgyti mėsos ir populiarinti vegetarizmo idėjas, o vegetarų skaičius pasaulyje kasmet didėja. Didžiojoje Britanijoje yra 4 milijonai vegetarų, o Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nerenkami. Specialistai spėja, kad šalyje mėsos nevalgo 1-2 procentai gyventojų. Vegetarai tvirtina, kad kitokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą. Jie įsitikinę, kad valgant mėsą organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles ir daro žmogų dirglesnį bei piktesnį. Be to, jų nuomone, valgyti gyvus organizmus ir komerciškai auginti gyvulius – neetiška. Tačiau medikai įspėja, kad, prieš pasirenkant vegetarinę mitybą, reikia labai gerai apgalvoti visus pliusus ir minusus, pasikonsultuoti su gydytoju, kruopščiai apgalvoti kasdienį valgiaraštį ir vartoti maisto papildus. Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų. A.Jauniškytės teigimu, mėsos atsisakiusio žmogaus organizmui pradeda stigti pagrindinių mikroelementų: geležies, cinko ir vario. Tada ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda.