Vietininkas

Vartojame

1. Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu.

Tau akyse dangaus šviesa…

Kieme taškės, braidė ligi kelių po purvyną.

Kad tamsiame vidurnakty nežuvę / Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt.

Juras ryžosi pagyventi skolose.

Nudegęs pratimų saulėj, išpūtęs krūtinę po ankštai susagstytu švarku…

Nevartojame

1. Laiko tarpui žymėti nevartojame vietininkų dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose, amžiuje.

Šiuos vaistus gerkite du kartus dienoje (=per dieną).

Žurnalo išeina 12 numerių metuose (=per metus).

2. Vietininko nevartojame, kai kalbama apie tai, kas vyksta, turi vykti gyvo padaro viduje, galvoje.

Žmoguje (=Žmogaus) turi būti viskas gražu.

Ugdykime jaunuose žmonėse (=jaunų žmonių) pažinimo troškulį.

Vaikuose (=Vaikams) kilo toks sumanymas.

Mergaitė katytėje matė savo draugę (=katytę laikė savo drauge).

3. Nevartojame dėl rusų kalbos įtakos atsiradusių netaisyklingų vietininkų.

Romanas parašytas įmantriame stiliuje (=įmantriu stiliumi).

Darbas atliktas aukštame lygyje (=gerai, aukštu lygiu).

Rankraštį išspausdino dviejuose egzemplioriuose (=dviem egzemplioriais).

Kamuolį pagavau šuolyje (=pašokęs, šuoliu).

4. Nevartokime vietininko reikšti būviui, daikto pobūdžiui, pavidalui, ypatybei, medžiagai, iš kurios kas nors daroma, priklausymui.

Knygos blogame stovyje (=nesutvarkytos, apdraskytos, suplyšusios, suverstos, išmėtytos).

Perskaitė knygą anglų kalboje (==kalba).

Sukūrė paminklą granite (=iš granito).

Šios palapinės yra turistų nuosavybėje (=nuosavybė).

5. Nevartojame netaisyklingų būvio vietininko vertalų.

Kame (=Koks) reikalas?

Ko tu šiandien tokia ne nuotaikoje (=be nuotaikos)?

Aš šiuo klausimu ne kurse (=to nežinau, nesu susipažinęs, nesu informuotas).

Atvežė ligonę sunkioje būklėje (=sunkią ligonę, sunkios būklės ligonę).

Pardavime buvo gerų knygų (=Buvo parduodamos geros knygos).

Lietuva su savo kaimynėmis yra geruose santykiuose (=Lietuvos santykiai su kaimynėmis yra geri).

6. Nevartokime vietininko veiksmo būdui, ypatumui, sąlygoms; būsenos esmei, pagrindui, priežasčiai, rezultatui; kiekiui, apimčiai, riboms; iš veiksmo kylančiai aplinkybei ar antraeiliam veiksmui; būsenos turėtojui ar sukėlėjui netiesiogiai reikšti.

Daugelis mokyklų dirba blogose sąlygose (=blogomis sąlygomis).

Netvarkos priežastis yra apsileidime (=apsileidimas).

Turi perskaityti knygas programos apimtyje(=programoje nurodytas knygas).

Vagystėje (=Vagyste) buvo įtartas niekur nedirbantis Kazys.

Literatūra ugdo žmonėse (=žmonių) jausmus.

7. Nevartotinas į mūsų kalbą besiskverbiantis požymio vietininkas.

Darbas spaustuvėje (=Spaustuvininko darbas) jam patiko.

Gyvenimas laisvėje (=Laisvė) jam labai patiko.

Kas šiandien teisėjas aikštėje (=aikštės teisėjas)?

Svarbiausias dalykas drabužyje (=drabužio dalykas) yra…

8. Nevartojame abstrakčių veiksmažodinių daiktavardžių su priesagomis -imas, -ymas, -umas vietininkų.

Dalyvavau pietų valgyme (=Valgiau pietus, dalyvavau iškilminguose pietuose).

Kas laimėjo varžybas trumpųjų distancijų bėgimuose (==Kas laimėjo trumpųjų distancijų bėgimo varžybas)?

Mūsų mokiniai geriausiai pasirodė uždavinių sprendime (=spręsdami uždavinius).

Visa bėda nusirašinėjimuose (=nusirašinėjimai).

Tame (=Čia) ir visa esmė.

Trūko trijų dalyvių, tame skaičiuje (=iš jų) – dviejų mokinių.

9. Vietininko nevartojame su veiksmažodžiais nusimanyti, tobulintis.

Jis gerai nusimano televizoriuose (=apie televizorius, išmano televizorius).

Tobulinasi kompiuteriuose (=kompiuterių srityje).

10. Nevartokime prielinksniu ar polinksniu einančių vietininkų bėgyje, eigoje, laike, laikotarpyje.

Pirmo trimestro bėgyje (=Pirmą trimestrą) daug dirbau.

Darbo eigoje (=Darbe, dirbant) išryškėjo jų atkaklumas.

Atsakymo lauksiu laike trijų dienų (=tris dienas).

Penkių dienų laikotarpyje (=Per penkias dienas) klausimą išspręsime.

11. Ypač pavojingi ir nevartotini suprieveiksmėję būdo vietininkai, paplitę dėl nekūrybiško vertimo iš rusų kalbos: esmėje, pagrinde, pilnumoje, tikrumoje, visumoje, pirmoje eilėje.

Jūs esmėje (=iš esmės) teisingai sprendėte šį uždavinį.

Chore pagrinde (=daugiausia) dainuoja mergaitės.

Planai įvykdyti pilnumoje (=visi, iki galo).

Tikrumoje (=Iš tikrųjų) viskas buvo kitaip.

Visumoje (=Apskritai) jūsų pranešimai buvo įdomūs.

Pirmoje eilėje (=Pirmiausia) norėčiau kalbėti apie jūsų elgesį.

12. Nevartokime vietininkų priežasčiai, rezultatui reikšti: išdavoje, įtakoje, pasekmėje, poveikyje, rezultate.

Pervargimo išdavoje (=Dėl pervargimo) jis negalėjo kopti į kalną.

Geros priežiūros įtakoje (=Dėl geros priežiūros, gerai prižiūrima) Jolanta greitai pasveiko.

To pasekmėje (=Dėl to) galima skaudžiai nusivilti.

Draugų poveikyje (=paveiktas) berniukas susidomėjo turizmu.

To darbo rezultate (=Dėl to) buvo nugriautas tiltas.

13. Nevartotini prieveiksmio funkcijas atliekantys vietininkai daugumoje, principe.

Knygos herojai daugumoje (=daugiausia) teigiami.

Aš su juo principe (=iš principo) sutinku.

14. Nevartokime vietininko reikšti pareigoms, veiklos sričiai.

Dirba mokytojos pareigose (=mokytoja).

V. Kudirka buvo pasiryžęs daug nuveikti Lietuvos švietime (=Lietuvą šviesdamas).

15. Nevartokime vietininko daikto paskirčiai reikšti.

Šios mašinos vartojamos ir lapų nuėmime (=lapams nuimti).

Preparatas vartojamas spindulinės ligos gydyme (=spindulinei ligai gydyti).

16. Vietininkas nevartotinas kaip bereikalingas žodis.

Buvo geras organizatorius sporto srityje (=sporto organizatorius).