Kun. Rytis Gurkšnys SJ. Laiminga santuoka
„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ /Mk 10, 9/
Šio sekmadienio skaitiniai mane paskatino pamąstyti apie santuokos teikiamą palaimą. Kartą teko dalyvauti pamaldose, kuriose buvo susirinkęs gausus šeimų būrys. Viena laiminga pora nugyvenusi beveik trisdešimt metų kartu buvo paklausta: „Kas jums padėjo išgyventi kartu tiek daug metų? Kokia gi jūsų bendro gyvenimo sėkmės paslaptis? Kaip jums pavyko išlaikyti laimingą santuoką?“ Viktorija pasakojo: „Ilgai mąsčiau apie tai, peržvelgdama visus mūsų bendro gyvenimo metus. Pastebėjau vieną svarbų dalyką. Mes abu labai pasikeitėme per tą laiką. Kiekvienas iš mūsų stipriai keitėmės, kad galėtume būti kartu, priimti vienas kitą, papildyti ir paremti. Sugebėjimas keistis pačiam – mūsų sėkmės paslaptis. Kai abu susidurdavome su supančio pasaulio iššūkiais, stengėmės keistis, prisitaikyti ir prisiderinti vienas prie kito, kad abu kartu kovotume su sunkumais. Nesistengėme kovoti vienas su kitu, bet visas savo pastangas skirdavome įveikti bendras kliūtis. Aš planuoju dar trisdešimt metų keistis, nes noriu ir toliau džiaugtis darnia santuoka su savo vyru. Tai nėra lengva. Tačiau verta tai daryti.“
Viena moteris pasakojo apie tai, kaip ji kartą važiavo nauju automobiliu. Sukdama sankryžoje ji užkliudė šalia stovėjusią mašiną ir labai stipriai įlenkė savo automobilio dureles. Išlipusi iš mašinos, ji buvo labai išsigandusi ir sakė kitam vairuotojui: „Mano vyras tikrai labai supyks, kai pamatys, ką aš padariau. Šitą naują automobilį mes nusipirkome prieš dvi savaites. Investavome labai daug savo santaupų. Nežinau, ką dabar daryti…“ Kitos mašinos vairuotojas ją ramino, drąsino ir pasiūlė padėti sutvarkyti šio įvykio dokumentus. Vis dar drebėdama iš baimės, ji atsakė, kad nežino, kurioje vietoje padėti automobilio draudimo dokumentai. Jis apžiūrėjo jos automobilį ir iš spintelės paėmė knygelę su reikalingais dokumentais. Atvertusi aplankalo viršelį, ji pastebėjo jos vyro ranka parašytą raštelį: „Mieloji, jei tu kada nors patektum į avariją, žinok, kad aš tikrai visada tave myliu labiau už šį automobilį!“
Ar tikrai kitą žmogų mylime labiau už daiktus, už santaupas, už savo principus, už savo moralines normas ir įsitikinimus? Neturėtume į žmones žiūrėti taip, tartum jie mums priklausytų, tartum mes nusipelnėme juos turėti, tartum tai mūsų nuosavybė. Viktorijos vyras, pasakodamas apie savo laimingą santuoką, mokė susirinkusias šeimas: „Šventasis Raštas sako, kad žmona yra Dievo palaima vyrui. Vyrai, visada prisiminkite, kad žmona neša jums Dievo palaimą! Jis jus laimina per ją. Vyrai, baikite kritikuoti savo žmonas, pasakoti ir rodyti kitiems jų silpnybes! Pastebėkite ne tai, ką ji daro blogai, bet tai, ką ji daro gerai! Ignoruokite jos silpnybes ir žvelkite į tai, ką ji daro gerai, pagirkite, padrąsinkite! Leiskite vienas kitam būti netobulam! Kažkas yra pasakęs: ‚Mano žmona turi vien tik tas silpnybes, kurios jai sutrukdė surasti geresnį vyrą negu aš.‘ Sutuoktinių silpnybės kaip tik parodo, kad jie vienas kitam skirti, kad jie vienas kitą turi papildyti.“
Kreipdamasis į žmonas, Viktorijos vyras tęsė: „Žmonos, nesistenkite savo vyro pakeisti pagal savo norus! Nelyginkite jo su kitais! Nesistenkite padaryti jo idealiu vyru! Leiskite jam būti tokiam, kokį jį Dievas sukūrė, ir gėrėkitės jo geromis savybėmis! Gal jis retai su jumis kalba, nesako komplimentų, niekada nedovanoja gėlių, neveda vakarienės kiekvieną savaitgalį į restoraną. Būkite dėkingos Dievui už tai, kad jūsų vyras darbštus, myli vaikus, stengiasi išlaikyti šeimą! Gal jis nėra romantikas, bet jis sunkiai dirba ir išlaiko šeimą. Kuo daugiau teigiamų jo savybių pastebėsite, tuo labiau jam padėsite kovoti su savo silpnybėmis. Gal jis niekada neateina į bažnyčią kartu. Neverskite jo tai daryti! Netrankykite jam per galvą Biblija, nepamokslaukite, nerodykite jo klaidų, bet būkite jam kantri ir draugiška! Mylėkite jį, melskitės už jį, pagirkite ir pamatysite, kaip greitai jis keičiasi! Negalite jo pati pakeisti. Būkite jam pagarbi ir rodykite jam gerumą! Ir Dievas padarys visa kita.“
Tikriausiai ne viena pora pasakytų: „Mano santykiai su sutuoktiniu pakenčiami, neblogi, vidutiniški. Šiaip taip sugyvename kartu. Nebėra tos meilės, kuri mus kažkada įkvėpė bendram gyvenimui. Nematau, kaip galėčiau vėl atrasti santuokos džiaugsmą, patirtą prieš daugelį metų.“ Laimindamas sutuoktinius bažnyčioje, dažnai kalbu, kad krikščionio požiūris į santuoką turi būti kitoks. Tikiu, kad Dievas, sujungęs jus daugeliui metų, nori, kad visada džiaugtumėtės santuokos pilnatve, jos teikiamu džiaugsmu. Davęs jums šį nepakartojamą pašaukimą, jis nori, kad santuokos meilė niekada neblėstų, bet augtų. Tas, kuris padėjo jums vienas kitą atrasti, taip pat nori, kad kartu būtumėte laimingi. Jis tikrai nelinki nė vienam vidutiniško, pakenčiamo, varginančio gyvenimo. Jis nenori, kad susitaikytumėte su griūvančia santuoka. Jis tikrai nori jus ir toliau laiminti šiame kelyje, kad nugalėtumėte visas piktojo daromas kliūtis. Tačiau jūs patys turite žengti drąsius žingsnius, dėti pastangų, skirti laiko tam, kad galėtumėte atverti savo širdis jo palaimai.
Visada turite pasirinkimą. Galite palikti viską taip, kaip yra, arba galite apsispręsti atnaujinti ir stiprinti santuokos ryšius. Tam reikės žengti konkrečių ir drąsių žingsnių. Galite pasitarti su vyskupijos šeimos centro konsultantais, lankyti seminarus, dalyvauti konferencijose, skaityti knygas, taikyti jų įžvalgas savo gyvenime. Galite prisijungti prie šeimų maldos grupelių jėzuitų bažnyčiose ar kitose parapijose ir dalytis sunkumais bei mokytis iš kitų porų. Galite kurti naują maldos grupelę su patyrusiųjų pagalba. Galite prisijungti prie Kanos šeimų bendruomenės arba Sutuoktinių susitikimų bendruomenės. Tai tik keletas būdų, kurie padėjo daugeliui porų vėl atrasti Santuokos sakramento teikiamą meilę, ramybę, džiaugsmą ir laimę. Nepalikite santuokos ugdymo įjungę „autopilotą.“ Maitinkite ją, ugdykite, keiskitės, mokykitės nuolankumo, atidumo ir pagarbos.
Manau, kad šios mintys bus prasmingos ir naudingos ne tik susiduriantiems su bendro gyvenimo sunkumais, bet ir tiems, kurie dar tik svajoja sukurti laimingą šeimą. Kiekviena diena yra Dievo dovana. Ryte prašykime malonės, kad nugyventume šią dieną su dėkingumu, džiaugsmu ir ramybe. Prašykime, kad būtume geri ir mieli kitiems šiandien. Melskime, kad pastebėtume daugiau gerų kito savybių. Dievo malonė galingai veikia tik nuolankioje ir dėkingoje širdyje. Tegul visagalio ir mylinčio Kūrėjo turtai, jo palaima liejasi į jūsų gyvenimą per šį santuokos ryšį. Tegul pildosi jūsų didžiausios svajonės.
Autorius yra Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios rektorius
