| | |

Apsėstieji sunkiai vaduojasi iš velnio pinklių

„Ar aš tikiu piktosiomis dvasiomis? Man tikėti nereikia. Yra žinojimas. Susidūrus su tokiais atvejais abejonių nelieka”, – sako Ramygalos klebonas Edmundas Rinkevičius, prieš porą metų Bažnyčios oficialiai pripažintas pirmuoju Lietuvos egzorcistu. Ankstų rytą prie klebonijos virė darbas. Vietos moterys gražino aplinką, grėbstė lapus – ruošėsi sekmadieniniam vyskupo apsilankymui. Jų darbą prižiūrėjo E. Rinkevičius. Klebonas vietos mokykloje nebedėsto tikybos, nes nesuspėtų padėti visiems, kuriems reikia jo pagalbos. Šiuo metu šalyje yra keletas tikrų egzorcistų. Kiti šia veikla domisi, tačiau Bažnyčios įgaliojimų ja užsiimti neturi. Bažnyčios kanonai reikalauja, kad kunigas egzorcistas būtų pamaldus, dvasiškai tvirtas, nestokotų išmanymo ir išsamių psichologijos žinių. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad egzorcizmas – tai „demonų, sielų, piktųjų dvasių ir kitų esybių, apsėdusių žmogų ar objektą, išvarymas”. Kunigas E. Rinkevičius pasakojo, kad pirmasis istorijoje egzorcistas buvo Jėzus Kristus. Egzorcistai buvę ir apaštalai, nes Jėzaus Kristaus vardu išvarinėdavo demonus. „Apsėstas žmogus negali ramiai žiūrėti į kryžių, šventus paveikslus, liturginius drabužius. Jei šlakstai švęstu vandeniu – rėkia, kad degina tarsi ugnis. Į bažnyčią kojos įkelti irgi negali”, – apsėdimo požymius vardijo E.Rinkevičius. Šie žmonės negali ištarti maldos žodžių, net užsukti į kleboniją – prisiartinę pradeda blogai jaustis, trokšta pabėgti. Apsėstiesiems galioja kita laiko tėkmė.

| | |

Apsėdimas

Šis žodis nusako žmogaus būklę, kai dvasinė būtybė jį užvaldo taip, kad ima veikti apsėstojo kalbą ir poelgius. Apsėdimo fenomenas žinomas visoms religijoms ir kultūroms, tačiau jo aiškinimas ir vertinimas labai skiriasi. Skiriami spontaniškas ir kultinis apsėdimas. Kultinio apsėdimo pavyzdžių randame animizme, šamanizme ir genčių religijose: klausydamasis ritminės muzikos, šokdamas, apsisvaiginęs narkotikais arba giliai kvėpuodamas žmogus (dažnai šventikas) pasiekia transą ir greitai pasijunta apsėstas dvasios, kurios šaukėsi. Ceremonijos metu apsėstasis pamėgdžioja atitinkamos dvasios elgesį, o kulto grupė priima arba garbina jį kaip tos dvasios įsikūnijimą. Kultinis apsėdimas, kuris egzistuoja vudu (voodoo) kulte, yra ten pageidautinas ir pozityviai vertinamas. Kultinio apsėdimo dažnai pasitaiko magijoje: invokacijos metu, pasitelkiant ritualus ir užkeikimus, iššaukiama dvasia, kuri trumpam laikui užvaldo magą. Magas tiki, kad tuo metu dvasią bei jos veikimą, taigi ir savo apsėdimo, jis kontroliuoja. Spiritizme bei mediumizme esama ir tokios kultinės apsėdimo formos, kai mediumas pasiekia transą ir atsiveria dvasiai (dažnai neva mirusiojo). Tuomet pasikeičia mediumo balsas, tarsena, žodžių pasirinkimas. Pasitaiko ir automatizmų (automatiškas skiemenavimas, rašymas, piešimas, grojimas). Spontaniško apsėdimo pavyzdžių esama visose kultūrose bei religijose. Islamo įkūrėjas Mahometas išgirdęs kažką jam diktavusį balsą ir pirmiausia pagalvojęs, kad jį apsėdę demonai.

| | |

Dėmesys netikriems egzorcistams

Pasauliečių vykdomi egzorcizmai tampa sensacijomis ir dėl to kyla įvairių paskalų ir nesusipratimų, o blogiausia, kad tai kelia pavojų ne tik sielai, bet ir kūnui. Todėl jei tau reikalinga egzorcisto pagalba, kreipkis tik į katalikų kunigus, vyskupų paskirtus šiai tarnystei tavo vyskupijoje. Jų adresą gausi vyskupijos kurijoje ar iš parapijos klebono. Daug pasauliečių imasi atlikti egzorcizmus prisidengdami Biblijos citata: „Jonas jam tarė: ‚Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis’. Jėzus atsakė: ‚Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!” (Mk 9, 38-40). Kas yra prieš mus? Tai, be abejo, netikri egzorcistai, kurie veikia ne pagal Bažnyčios nuostatus. Kanonų teisė (Kan. 1172) aiškiai sako: „§1. Be ypatingo ir įsakmaus vietos Ordinaro leidimo niekas negali teisėtai atlikti egzorcizmų apsėstiesiems. §2. Vietos ordinaras tokį leidimą suteikia tik pamaldumu, žiniomis, išmintimi ir gyvenimo kilnumu pasižyminčiam kunigui.” Iš realių įvykių galime sakyti, kad piktoji dvasia neapleis apsėsto ar kankinamo žmogaus, jei egzorcizmus atlieka neįpareigotas asmuo, apgavikas, „gydytojas” ar net vyskupo skyrimo neturintis kunigas.

| | |

Bendra informacija apie egzorcizmus

Žodis egzorcizmas apima šias reikšmes: Didelis, viešas arba iškilmingas egzorcizmas: jo tikslas yra išvaryti piktąją dvasią iš apsėsto žmogaus ir išlaisvinti iš demoniškos įtakos. Tai sakramentalija, kurią gali teikti vyskupas arba jo įgalioti dvasininkai; vykdomas pagal Romos rito nurodymus. Tai taip pat yra paprastas egzorcizmas (atliekamas teikiant Krikšto sakramentą) ir veiksmai, kai bet kuris kunigas naudoja egzorcizuotą vandenį, aliejų ir druską. Mažesni, privatūs ar paprasti egzorcizmai: jie nėra egzorcizmai tikrąja šio žodžio prasme, nes nevartojama didžiojo egzorcizmo formulė, pvz., tiesiogiai neįsakinėjama piktajai dvasiai. Tai – visų tikinčiųjų kalbamos individualios maldos, pvz., prašymai apsaugoti nuo piktojo pagundų ir maldos kenčiant. Tokios yra ir pagijimo maldos. Apskritai tai yra užtarimo maldos būdas, kurį gali naudoti visi kunigai arba religinės bendruomenės, vadovaujamos kunigo ar diakono. Tai nėra egzorcizmai, nors jų tikslas – išlaisvinti iš demonų įtakos (bet ne iš paties apsėdimo). Egzorcizmas yra viešas, jeigu jį vykdo įšventintas Bažnyčios tarnas, kuris atlieka egzorcizmą Bažnyčios vardu ir autoritetu, su galia, gauta per kunigystės šventimus. Kunigas negali tos galios naudoti be aiškaus vietos ordinaro leidimo. Ši taisyklė yra tiksliai išreikšta Kanonų teises 1172 kan. § 1 . „Be ypatingo ir įsakmaus vietos Ordinaro leidimo niekas negali teisėtai atlikti egzorcizmų apsėstiesiems.

| | |

Katalikų egzorcistas. Kas atlieka egzorcizmus?

Egzorcistas Katalikų bažnyčioje – tai vyskupas arba jo paskirtas kunigas, kuris turi specialųjį leidimą atlikti egzorcizmus. Sakramentalijos rimtumas ir egzorcizmo pobūdis reikalauja, kad egzorcizmai prie apsėstojo būti atliekami remiantis vietos vyskupo specialiu ir aiškiu leidimu. Toks leidimas išduodamas ilgesniam laikui ir tiems kunigams, kurie pasižymi „dievobaimingumu, mokslu, sumanumu ir nepriekaištingu gyvenimu bei yra specialiai paruošti šiai užduočiai”. (Žr. Sakramentų disciplinos komisijos dokumentai). Kunigai, neturintys vyskupo leidimo, gali melstis dėl konkretaus asmens išlaisvinimo. Ši malda nėra egzorcizmas ir neturi komunikacijos formulių su piktąja dvasia. Savo tarnystėje egzorcistas vadovaujasi Romos ritualo rekomendacijomis, įgytomis žiniomis ir savo patirtimi. Pasauliečių galingas ginklas – malda, tačiau jos neužtenka norint tiksliai nustatyti apsėdimą ir atlikti egzorcizmus. Tiktai tinkamas egzorcizmas atliktas įgaliotų dvasininkų egzorcistų leidžia nustatyti, ar konkretų asmenį veikia piktoji dvasia ir koks yra jos įtakos laipsnis. Šiuo atveju egzorcistas turėtų būti itin atsargus; reikia atskirti, ar kenčiantis asmuo nėra psichiškai nesveikas arba kartu ir nesveikas, ir apsėstas. Būtina suvokti, kad šėtonas naudojasi įvairiais būdais, kad paslėptų savo buvimą.

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“
| | | |

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“

Prie darbo stalo – jokių “Skype” ar “Facebook” programų. Plečiantis tarptinkliniam bendravimui, vis daugiau darbdavių savo įmonėse sukuria naują ir visuotinai galiojančią taisyklę, draudžiančią naudotis socialiniais tinklais. Tokių įmonių gretos pastaruoju metu vis auga, o vadovai suka galvas, kaip pažaboti šią priklausomybę. Štai pernai netgi LR Seimas parlamentarams neva saugumo sumetimais uždraudė naudotis „Skype” programa, dėl kurios parlamentarai kas mėnesį sutaupydavo nemažą mobiliųjų telefonų sąskaitos dalį. „Nėra Skype – nėra problemos”, – tuo metu tarė Informacijos technologijų ir telekomunikacijų reikalų departamento vadovas Jonas Milerius ir užblokavo programą. Ne naujiena panašūs draudimai ir kitose įstaigose. Zebra.lt redakcijos šaltinių duomenimis, „SEB” banke „Facebook” puslapis nėra uždraustas, tačiau administracijos viduje yra iškabinamos juo besinaudojančių darbuotojų pavardės. Dalyvavimas socialinių tinklų gyvenime darbo metu yra nepageidaujamas ir „Danske” banke. Tokie draudimai taip pat galioja ir TV3 televizijoje, tuo tarpu LNK televizijos darbuotojai „Facebook” puslapiu gali naudotis nevaržomai. O štai „Swedbank” jokių su socialiniais tinklais susijusių draudimų savo darbuotojams netaiko. Deja, tačiau šių įstaigų darbuotojai nesutiko atskleisti su draudimais susijusių detalių dėl jų žodžio laisvę varžančių sutarčių.

Facebook’o žaidimai ir mirtis
| | | |

Facebook’o žaidimai ir mirtis

Skaitytoją reikia suintriguoti pavadinimu. Tada padidėja tikimybė, kad tavo straipsnį perskaitys. Žemiau rašysiu apie populiarųjį Facebook’ą ir jo žaidimus. O mirtis į straipsnį pateks per apmąstymus apie viso to prasmę. Facebook’ą išbandžiau pakankamai neseniai – praeitų metų pabaigoje. Iš karto puoliau žaisti. Iš pradžių virtualų zoologijos sodą kūriau (Zoo World), paskui persimečiau į mafijos karus (Mafia Wars), tada atradau fermą (FarmVille) ir lobių paieškas (Treasure Madness). Po truputį žaidimai prarado savo žavesį ir paskutiniu metu likau tik prie vangoko braškių auginimo fermoje. Per tą kelių mėnesių laikotarpį spėjo įsijungti ir mano psichologinis išsilavinimas bei perduoti į sąmonę kelias vertingas įžvalgas apie tai, kodėl ne tik aš, bet ir kiti žmonės gali žaisti šiuos žaidimus. Tad, pirmiausia apie jas. Pamenate tamagochius? Tokį elektroninį prietaisiuką, kurį galėdavai nešiotis kaip raktų pakabuką. Mažam ekranėlyje vaikščiodavo mažytis dinozauras. Jį reikėdavo maitinti, prausti, migdyti. Jei pamiršdavai tai padaryti laiku… dinozauras mirdavo. Iš principo didelė dalis Facebook’o žaidimų vadovaujasi tuo pačiu dėsniu: pamirši nuimti braškių derlių – jos supus, pamirši pamaitinti naujagimį zoologijos sode – jis susirgs. Apeliuojama į mūsų gebėjimą rūpintis. Juk tas, kuris rūpinasi kitu, yra geras žmogus (Motina Teresė). Juk rūpestis – tai meilė, o mylėti yra labai gražu. Keisčiausia, kad žmogui rūpi ne tik gyvasis pasaulis.

Apie facebook’o priklausomybę
| | | |

Apie facebook’o priklausomybę

O jeigu rimtai, tai pradedu galvot, kad gal visai protinga būtų iš ten išsiregistruot. Aišku, pats facebookas yra gan smagus ir truputį keliantis priklausomybę dalykas. Bet kita vertus, tai anksčiau žmonėms reikėdavo samdyt privačius seklius, o dabar užtenka vidutiniškai mokėt naudotis internetu ir tu jau žinai apie žmogų praktiškai viską. O kadangi yra tokių žmonių, kurie nenorėčiau, kad kanors apie mane žinotų (išskyrus tai, kad jei pasitaikys proga, tai pasistengsiu apkartint jiems gyvenimą, kaip jie kažkada padarė man), tai mane kiek neramina ta mintis, kad jie iš kieno nors kito profilio gali peržiūrinėt praktiškai visą mano gyvenimą. Aišku, galima išsitrint daugumą nuotraukų, nieko nerašyt, nespaust ant jokių renginių, kad dalyvausi, bet tai kam tada reikia iš viso to facebooko, jeigu juo nesinaudoji pagal paskirtį… Ir iš viso, anksčiau buvo visokie one’iukai ir pažintys, bet tokio populiaraus ir tiek laiko suėdančio socialinio tinklapio tai tikrai nebuvo. Nežinau, kaip jums, bet man, kaip senamadiškai konservatyviai davatkai, kažkaip labiau patinka naujas pažintis megzt ir senas palaikyt realiai, o ne per internetą.

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…
| | | |

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…

Jūs esate priklausomas nuo Facebook jeigu: Draugystė su mergina oficialiai įsigalioja tik pakeitus statusą Facebook’e. Tikrinate savo profilį kas valandą bent po kartą. Jūs fotografuojate žmones tik todėl, kad galėtumėte vėliau juos “užtaginti” Facebook’e. Jūs esate vienas iš nedaugelio žmonių, kuris naudojasi Facebook’o chatu. Jūs siūlote (labiau panašu į reikalavimą) draugams palikti One.lt ir registruotis Facebook’e. Jūs turite Facebook’o draugų, kurių net niekada nesate matęs. Jums patinka būti “bakstelėtam”, o dar labiau patinka pačiam “bakstelėti”. Žodžio “bakstelėti” jūs nebelaikote kažkokiu fiziniu kontaktu. Facebook’e jūs dalinatės savo sapnais. Paskutinė jūsų mergina metė jus parašydama tai ant jūsų sienos. Paskutinį kartą bendravote su mama, kai ji jus pasveikino su gimtadieniu Facebook’o sienoje. Facebook’as yra pradinis puslapis jūsų naršyklėje. Jūs “palaikinate” šį įrašą.

Karalienė Facebook’e. Net karalienė…
| | | |

Karalienė Facebook’e. Net karalienė…

Ir ne tik – ir Flickr’e, ir Twitter’yje. Kitaip tariant – tai, kas asocijuojasi su gilia praeitimi ir istorija, dabar modernėja. Britams – tai tikrai didelis įvykis. Socialinė žiniasklaida suteiks karališkos šeimos gerbėjams naują domėjimosi ir sekimo kokybę. Įdomu, kas iš mūsų puoselėja jausmus kilmingiesiems ir didikams. Turbūt tik tie, kurie turi garsių protėvių, bet ir tai, kažin ar tai nėra jausmas popieriui, įrodinėjančiam, kad venomis teka kilmingųjų kraujas. Sovietinė sistema labai smarkiai pasistengė išgyvendinti bet kokią pagarbą bajorams, didikams, kilmingiesiems. Man labai patinka vieno mokslininko retorinis klausimas: Įsivaizduokite, kas atsitiktų jei gerai žaidžiančios futbolo komandos lyderius surinktų ir… sušaudytų? Po to vėl leistų žaisti priėmę jaunimo, tada naujai atsiradusius lyderius vėl sušaudytų ir taip kelis kartus? Skamba šiurpiai, bet tai apie mus. Kažkas labai smarkiai pasistengė iš mūsų aplinkos išbraukti lyderystę.