Sušių etiketo pamokėlės
| | |

Sušių etiketo pamokėlės

Naudojate lazdeles valgydami sušius? „Negerai, neteisingai, labai neteisingai“, – teigia Trevoras Corsonas, knygos „The Story of Sushi“ autorius. Negana to, kad šis baltaodis gilinasi į japoniškųjų sušių gamybos tradicijas, istoriją ir rašo apie tai knygas, jis taip pat teikia vieną įdomią paslaugą, kurią įvardija kaip „sušių žinių nuoma“. Tai reiškia, kad Trevoras Corsonas rengia specialius kursus amerikiečiams, kuriuose pasakoja apie tinkamą etiketą ir elgesį sušių restorane. Taip, kaip pridera tikram japonų maisto žinovui ir kaip tai daroma Japonijoje. Niujorko dienraščio „The New York Times” žurnalistas Florence’as Fabrikanas, apsilankęs Trevoro Corsono rengiamuose kursuose, kurie vienam žmogui kainuoja 105 JAV dolerius (apie 575 Lt), dalijasi savo įspūdžiais. CityOut mano, kad ir jums turėtų būti įdomu, ko moko sušių ekspertas, tad pateikiame trumpą straipsnio ištrauką. Trevoras Corsonas atvykus į tradicinį sušių restoraną rekomenduoja niekuomet nesėsti prie stalo. Įsitaisykite prie baro, kur matyti, kaip sušių meistrai atvirai demonstruoja jų gamybą. Pasisveikinkite ir susipažinkite su meistru bei paprašykite omakase – sušių rinkinio, kuriam geriausius restorano sušių ritinėlius šefas parinks savo nuožiūra. Taip ne tik parodysite pasitikėjimą virtuvės meistru, tačiau ir pats apsilankymas restorane bus kitoks, šiltesnis ir nuoširdesnis. Trevoras Corsonas teigia, jog sušiai valgomi tik su pirštais, o jei norite šiek tiek padažo, jame būtinai mirkykite tik žuvį, o ne ryži

Kalbos etiketas
| | |

Kalbos etiketas

Šiandieniniame verslo pasaulyje, dirbant ir bendraujant su įtakingais verslo pasaulio atstovais, verslo partneriais – itin svarbi žmogaus kaip vadovo, vadybininko ar firmos darbuotojo kalbos kultūra, tiksliau sakant – etiketas. Žmogus yra visuomeninė būtybė, nuolat bendraujanti su kitais žmonėmis. Papročiais virtę bendravimo bei elgesio įpročiai ilgainiui įgauna tam tikrą tautinį savitumą, neatsiejamą nuo tautos kultūros požymių. Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas (iš prancūzų kalbos etiquette). Svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai. Mandagus žmogus, atsižvelgdamas į aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus žodžius, tuoj pajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidinės ir išorinės kultūros darną. Sveikinantis dažniausiai vartojamas žodis labas. Sveikinamės – vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena ir labą rytą, labą vakarą, labą dieną. Abi formos – vardininko ir galininko – taisyklingos ir geros. Vardininkas kiek daugiau įsigalėjęs, todėl bendrinei kalbai gal ir teiktinesnis. Nepagrįstai keliamos abejonės dėl žodžio labas lietuviškumo. Tai senas baltiškas žodis, bendras lietuviams ir latviams.

Etiketo patarimai – raktas į sėkmę
| | |

Etiketo patarimai – raktas į sėkmę

Kaip atrasti savo aprangos stilių, moko būriai stilistų. Apie plaukų kirpimus, tinkančius konkrečiam veido tipui, nušviečia madingi renginiai bei parodos. Makiažo subtilybes visais įmanomais šaltiniais praneša visažistai. Bet kodėl, rodos, net itin didelės investicijos į išvaizdos gražinimą dažnai neatneša lauktos sėkmės? Kad „atrakintumėte” sėkmę, reikia ne tik patrauklios išvaizdos. Dar vienas „raktelis” – etiketo žinojimas ir mokėjimas tas žinias praktiškai pritaikyti. Labai dažnai terminas „etiketas” žmones gąsdina, esą tai sudėtinga ir kasdieniame gyvenime mažai reikalinga. Jaunimas tokį mąstymą „išsiaugina” iš laisvesnio gyvenimo būdo (mokykloje ar vakarėlyje juk nebūtina demonstruoti gerų manierų prie stalo…), o vyresnieji dažnai neva nemato galimybių pademonstruoti etiketo išmanymo, tad lengviausias abiejų kartų sprendimas – neakcentuoti etiketo svarbos. Kas yra etiketas ir kiek dėmesio reikėtų skirti tokio tipo žinių paieškai bei įsisavinimui? Etiketas – elgesio taisyklės ir formos; viešoji laikysena, manieros. Akivaizdu – nebūtina ruoštis į aukštuomenės pobūvį, kad prisimintumėte etiketo žinias. Jų reikia kasdien. Klysta manantieji, kad etiketo žinojimas (ir ypač pritaikymas) varžo, kausto elgseną. Tai tik įpratimo klausimas: dar vaikystėje įdiegtas įpratimas sveikintis arba dėkoti nekausto, o juk mandagumas – bene vienas pagrindinių etiketo principų. Kiekviena epocha turėjo savitas etiketo normas, kurių ne viena šiandien atitiktų anekdotines situacijas.

Etiketas teatre ir kino teatre
| | |

Etiketas teatre ir kino teatre

Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre. Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus. Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis – ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Teatre sutikus pažįstamą pasistenkite audringai nereikšti emocijų, nereikia pamiršti kur esate. Būtina pasisveikinti: jei pažįstami šalia – žodžiu ar rankos paspaudimu, jei toliau – galvos linktelėjimu. Apranga priklauso tiek nuo teatro aplinkos, tiek nuo spektaklio, tiek nuo jūsų aprangos stiliaus, ir nuomonės bei požiūrio į kultūrą. Tačiau bet kuriuo atveju apranga turi būti proginė. Nedera į teatrą eiti su kasdieniais rūbais.

Etiketas Lenkijoje
| | |

Etiketas Lenkijoje

Gero elgesio taisyklės Lenkijoje nesiskiria nuo įprastų gero elgesio taisyklių visose Vakarų Europos šalyse. Susitinkant paduodama dešinė ranka, kartais pakanka tik pasisveikinimo “Laba diena” arba “Labas”. Ypatinga pagarba moterims išreiškiama rankos pabučiavimu. Tokia pasisveikinimo forma populiari tarp vyresnės kartos žmonių. Dažnai susitikus pasibučiuojama į skruostą, ypatingai tarp draugų ar šeimos narių. Šiuo atveju nėra griežtų nurodymų: gali būti lengvas bučinys į skruostą (ypatingai populiari ir jaunimo mėgstama pasisveikinimo forma) arba keletas bučinių (dažniausiai tarp šeimos narių). Arbatpinigiai, duodami padavėjams arba taksi vairuotojams, dažniausiai apskaičiuojami laikantis taisyklės – apie 10% nuo visos sąskaitos sumos. Viešajame transporte galioja taisyklė, kad jaunesni užleidžia vietą vyresniems, tačiau vertėtų įsitinkinti, kad pasiūlymas užleisti vietą neįžeis vyresnio asmens: ypatingai vidutinio amžiaus moterys nemėgsta, kai primenami jų metai. Vyresnės kartos atstovai vis dar laikosi taisyklių, kurios jaunesniems gali atrodyti pasenusios. Retkarčiai galima pamatyti, kad vyras paduoda ranką išlipančiai iš autobuso moteriai. Taisyklės, nurodančios, kad moteris turi eiti vyrui iš dešinės, laikomasi tik iškilmingų progų – susitikimų ar ceremonijų – metu. Mandagūs vyrai vis dar praleidžia moteris pro duris, prilaiko automobilio dureles ir pan. Tokios lenkų vyrų pagarbos moterims vakarietės gali tik pavydėti.

Etiško elgesio pradžiamokslis
| | |

Etiško elgesio pradžiamokslis

Dažnas gyvenime susiduriame su tokiomis situacijomis, kuriose nežinome, kaip elgtis. Kaip sveikintis, ką pirmą praleisti pro duris, kaip elgtis užstalėje, ar iki dugno ištuštinti stikliuką. Šiais lakais visi nori atrodyti mandagūs, tačiau apie etiketą visgi nelabai ką teišmano. Apie gražaus elgesio kultūrą maloniai pabendrauti sutiko Seimo narys ir vienas profesionaliausių protokolo ir etiketo specialistų Lietuvoje Arminas Lydeka. Knygų „Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam…” , „Etiketas kiekvienam” bei daugybės publikacijų autorius etiketo sakė išmokęs per ilgus mokslo metus. Profesionalias žinias įgijo studijuodamas Maskvos Michailo Lomonosovo universitete, Socia-linių mokslų fakultete. Vėliau žinias gilino Danijos, Jungtinės Karalystės universitetuose. Nuo ko priklauso žmogaus etiškumas? Pasak A.Lydekos kiekvienas mūsų turime tam tikrą moralės sistemą, savus dorovinius principus. Iš viso to susiformuoja ir tam tikra vertybių skalė, kas yra gerai, o kas yra blogai. Žinoma etiškumas labai priklauso ir nuo paties žmogaus išsilavinimo. Kuo daugiau mokomasi, tuo daugiau sužinoma, todėl yra didesnė tikimybė svarbiose situacijose neapsijuokti. Etiškumui įtaką turi ir pati tauta, jos nusistovėjusios tradicijos ir papročiai. O kaip bendrame Europos šalių kontekste atrodo mūsų tauta? Pašnekovo tvirtinimu, lietuviai Europos valstybių kontekste atrodo vidutiniškai. „Tikrai nėra prasta situacija. Mes nesame barbarai, neraštingi, nekultūringi.

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai
|

Soliariumų reklamose – melas apie jų poveikį sveikatai

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius”, kuris platinamas „Čili” maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis – kam?” Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos. Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology”, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama – tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas.

Į soliariumą – tik sulaukus pilnametystės
|

Į soliariumą – tik sulaukus pilnametystės

Nors gydytojai vis primena apie žalingą soliariumų poveikį, tačiau jaunimas įspėjimus ignoruoja ir neretai netgi vasarą paplūdimį iškeičia į soliariumą. Paraginti susirūpinusių užsienio organizacijų, Lietuvos medikai pagaliau ėmėsi ryžtingų žingsnių. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė higienos normos „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas” projektą, kuris šių metų birželio 29 dieną buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Naujojoje higienos normoje sugriežtinti reikalavimai soliariumų paslaugų teikėjams ir pirmą kartą Lietuvoje nustatyta, nuo kokio amžiaus leidžiama lankytis soliariume. Šie reikalavimai įsigalios nuo spalio 1 dienos, kad paslaugų teikėjai turėtų laiko pasiruošti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis vaikystėje ir tuomet patirti odos nudegimai didina riziką susirgti odos vėžiu ateityje. Pasak VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Jurgitos Suraučienės, vaikai ir paaugliai jautresni žalingam saulės spindulių poveikiui. Tad tikėtina, kad pradėję anksčiau degintis, per savo gyvenimą jie gaus didesnę ultravioletinės spinduliuotės dozę. “Be to, jie negali tinkamai įvertinti savo sveikatos būklės ir gali nežinoti, jog soliariumas ir, tarkim, vartojami vaistai, yra nesuderinami dalykai”, – sakė J.Suraučienė.

Soliariumų bumas: grožis ir sveikata nesuderinami?
|

Soliariumų bumas: grožis ir sveikata nesuderinami?

Apie ketvirtadalis suaugusių žmonių, gyvenančių Europos valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, nors kartą gyvenime deginosi soliariume. Tyrimai rodo, kad ES egzistuoja trys pagrindinės problemos: vienas iš septynių soliariumų neatitinka saugumo reikalavimų, jų klientams nesuteikiama pakankamai informacijos apie žalingą soliariumo poveikį, o nepilnamečiams soliariumai yra laisvai prieinami. 10 ES šalių (Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Lenkija ir Latvija) įsitraukė į projektą, kuriuo siekiama patobulinti soliariumų saugos reikalavimų ir priežiūros įstatymus, soliariumų lankytojams suteikti kuo daugiau informacijos, kaip naudojantis soliariumu nepakenkti sau, taip pat didinti saugumo reikalavimus soliariumų gamintojams. Tačiau Lietuvos šio projekto bendradarbių sąraše nėra. Ar Lietuva pati pajėgs apsaugoti soliariumų mėgėjų sveikatą? Apie šios problemos egzistavimą pripažįsta ir soliariumų veiklą kontroliuojantys specialistai, tačiau čia jie – bejėgiai. „Leisti ar ne nepilnamečiui pasikaitinti soliariume, priklauso nuo soliariumo darbuotojo sąžiningumo. Tai pat ši problema egzistuos tol, kol lankytojas sąmoningai nesuvoks, kad įstatymas saugo jo paties sveikatą”, – aiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė.

Soliariumai – grožis su spygliais
|

Soliariumai – grožis su spygliais

Patrauklus rudas odos atspalvis – turbūt kiekvienos merginos silpnybė. Vienos norėdamos gražiai įdegti vyksta į šiltuosius kraštus, kitos eina į soliariumą. Tačiau ar ne per brangiai mokame už lepinimąsi saulės spinduliais arba soliariumų teikiamais malonumais? Labai dažnai įvairiuose žurnaluose arba interneto tinklalapiuose rašoma apie neigiamą soliariumų poveikį ir didėjančią riziką susirgti odos vėžiu. Tačiau iki šiol soliariumai yra madingi. Juose aktyviai lankosi norinčiosios rudo įdegio, ypač rudenį ir žiemą. O gal nieko baisaus ir maža dozė soliariumo spindulių nekenkia sveikatai? Tačiau Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėjos Rūtos Gancevičienės nuomonė griežta: „Ką reiškia maža dozė? Kai pacientus gydome šviesos terapija, matuojame, kokį spindulių kiekį reikia skirti – kokį šiandien, kiek dienų ir kiek iš viso, taip pat kokia kaupiamoji dozė. Soliariumuose to nėra, niekas to neskaičiuoja ir negali suskaičiuoti.” Specialistė sako, kad nesvarbu, ar soliariume būni tris ar penkias minutes. „Tai nieko nereiškia. Dozė kaupiasi. Iš tos mažos dozės per metus gali labai didelė pasidaryti, nes saulės gauname ir kasdien nuo pat vaikystės. Viskas per daug metų susikaupia, – perspėja R.Gancevičienė. – Vienkartinis saulės poveikis nepadaro tiek žalos kiek kaupiamasis poveikis. Odos darinių, dėmių, apgamų, odos auglių susidaro per daugybę metų. Nežinome, kada prasideda žala.”