Meilės ženklai
|

Meilės ženklai

Tai, kaip du žmonės bučiuojasi, ginčijasi ir netgi valgo, gali daug ką papasakoti apie jų tarpusavio jausmus. Gestų kalba labai išraiškinga. Jūs žvelgiate į vyrą, jis pagauna jūsų žvilgsnį ir meiliai kilsteli antakius. Jūs užsikeliate koją ant kojos, pirštukais į jo pusę, jis padaro analogišką judesį ir jūsų kojos suformuoja pusratį. Jis ištiesia ranką ir suspaudžia jūsų ranką. Nebuvo ištarta nei vieno žodžio, bet kiek daug išreiškėte savo judesiais! Klaidos negali būti: jums taip gera dviese! Signalai, kuriuos mes siunčiame žvilgsniais, veido mimika, rankų judesiais ir netgi pėdų padėtimi, turi prasmės – parodo, ar mums lengva bendrauti su žmogumi, ar mes gerai vienas kitą suprantame, kiek artimi mūsų santykiai. Patys to nepastebėdami, mes nuolat išreiškiame save judesiais, siųsdami emocinius signalus ir šifruodami gautus. Tikrovėje mes pasikliaujame šia negudria neverbaline informacija netgi labiau negu žodžiais, – mat intuityviai suprantame, kad už gudrių žodžių galima ir neįžvelgti tikrųjų jausmų. Kaip mes mokomės suprasti bendravimą be žodžių? Pasirodo, daugelio dalykų supratimas yra tiesiog įgimtas. Tačiau ne pro šalį ir pasimokyti, perprasti tą “dialektą”, kuriuo prabyla mylimas žmogus. Taigi kokius jausmus išreiškiame be žodžių kasdienėse situacijose? Susitinkate po sunkios darbo dienos Ir bučiuojatės.

Kokie kūno ženklai uždega Jūsų troškimams žalią šviesą?
|

Kokie kūno ženklai uždega Jūsų troškimams žalią šviesą?

Su draugių kompanija sėdite bare. Prie gretimo staliuko pastebite simpatišką vaikiną, kuris vis pažvelgia į Jus. Jūs paliečiate savo plaukus, lėtai išgeriate martinio likutį ir atsisagstote palaidinukę, nes bare karštoka. Be abejonės, stebint šią sceną, Jam gerklėje įstringa martinio alyvuogė. Jūs priverčiate jį geisti Jūsų ir tikėtis, kad tapsite jo mergina ar bent jau trumpalaike drauge. Bet juk atrodote rafinuota ir elegantiška. Be abejonės verčiate manyti, kad jis nebūtinai Jums patinka! Galbūt tik pagalvos: “ką ji galėtų veikti su tokiu paprastu vaikinu kaip aš?” Kaip manote, ką vyrai galvoja apie Jūsų kūno kalbą? Kūno kalba yra vienas iš patikimiausių indikatorių, parodančių ką mums jaučia konkretus žmogus. Ar patinkate, ar keliate įtarimą, o galbūt tik erzinate… Kiekvienas iš mūsų turi įgimtą jausmą, kuris padeda iššifruoti kito žmogaus kūno kalbą. Kūno kalbos supratimas yra įgimtas ir mums tereikia pasinaudoti šių žinių lobynais. Tai padės mums pasiekti labai puikių rezultatų bendraujant su žmonėmis. Kūno kalbos supratimas tampa ypač svarbus renkantis partnerį. Tiesą sakant, kiekvienos moters genuose yra užfiksuota tai, kad ji privalo susirasti patį geriausią partnerį, nuo kurio ji susilauktų protingų ir sveikų vaikų. Todėl moterų kūno kalbos technika yra itin išlavinta, nes tai padeda laimėti priešingos lyties dėmesį ir meilę.

Ką apie meilę mums sako kūno kalba?
|

Ką apie meilę mums sako kūno kalba?

Statistika byloja, jog net 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų nesugeba paslėpti tikrosios kūno kalbos, žodžiais tvirtindami priešingai. Kai kurie vyrų meilės ženklai. Kai vyras priima visus tavo pasiūlymus ir eina su tavimi ten, kur tu nori, atsisakydamas susitikti su draugais. Kino teatre, koncerte ar nuėjus į spektaklį užuot žiūrėjęs į ekraną, vis stebi besikeičiančią tavo veido išraišką žiūrint filmą ar spektaklį, klausantis koncerto. Pastebėjęs net menkiausią nuobodulio ar liūdesio šešėlį veide tuojau pat susirūpinęs paklausia “ar viskas gerai”. Visuomet kviečiasi tave kartu, net jei susitinka vien vyriška draugų kompanija. Kai pradeda lyginti tave su savo mama, pajuokaudamas, jog abi jūs nemokat kepti kiaušinienės ar visiškai neišmanote apie žvejybą. Kai nebijo kalbėti apie jam reikšmingus dalykus, kurie vyko vaikystėje ar atsitinka darbe. Kai vis dažniau pradeda kalbėti, kaip judu atrodysite po kelerių ar keliolikos metų. Kai paprašo paskambinti ar skambina pats rūpindamasis, ar sėkmingai vakare grįžai namo, nuvykai pas gimines ar į komandiruotę. Kai kurie moterų meilės ženklai. Kai pradeda ruošti vakarienę, o savaitgaliais gaminti pietus, nors ligi tol visai nesižavėjo nei virtuve nei maisto gamyba. Kai tavo nuotrauką nešiojasi piniginėje ar gražiai įrėminusi pastato namuose matomoje vietoje. Kai prisipažįsta, jog jai patinka tavo kvapas. Kai kalbėdama vis dažniau vartoja “mes”, o pokalbiuose su draugais ar pažįstamais, užuot sakydama “aš”, pradeda sakyti “mes”.

Išmok pažinti ženklus, kurie liudija tikrą meilę
|

Išmok pažinti ženklus, kurie liudija tikrą meilę

Ar jis mane tikrai myli?” — klausimas, vertas Nobelio premijos. Net jei aplink imtų sproginėti minos, virš galvos atsivertų Juodoji kosmoso skylė, o šalyje paskelbtų dar vieną apkaltos procesą, mums vis tiek labiau rūpėtų JIS. Nes mes — moterys. Nesvarbu, kokios socialinės padėties, išsilavinimo ir amžiaus būtume, vyrų tema mūsų pokalbiuose dominuoja. Ką jis sakė, ko nepasakė, kodėl pasakė… Gera naujiena: pagaliau gali liautis knaisiotis po jo žodžius. Pamiršk, jog mes linkusios mylėti ausimis, ir atverk akis. Ar žinai, kad gestai teikia kur kas daugiau informacijos nei žodžiai? Maža to, taip gaunama informacija kur kas patikimesnė nei verbalinė. “Neverbaliniai signalai pasako visą tiesą, — sako kūno kalbos žinovė bei knygos “Sėkmės signalai” (“Success Signals”) autorė Patti Wood. — Kaip tik tie nereikšmingi veiksmai, kuriuos atliekame nė kiek negalvodami, ir atskleidžia tikruosius mūsų jausmus, nes mes jų sąmoningai nekontroliuojame.” Remdamasis šia knyga ir Spokeino neverbalinių studijų centro direktoriaus Davido B.Givenso stebėjimais, COSMO padės tau iššifruoti, ar jūsų ryšys iš tiesų tvirtas. Atkreipk dėmesį į gestus, kuriuos darai būdama drauge su savo vaikinu. Iš šalies gal ir atrodote kiek juokingai, kai vienu metu prisidegate cigaretę, sukryžiuojate kojas ar krestelite plaukus. “Na, ir supanašėjot!” — priekaištauja draugės. Tačiau tai nepriklauso nuo jūsų valios. Biologine prasme mes linkę imituoti tai, kas mums atrodo patrauklu.

Lūpos tyli – kūnas kalba
|

Lūpos tyli – kūnas kalba

Mielas Arkadijau, gal galėtumėte papasakoti, kokia vyro kūno kalba išduoda, kad aš jam patinku? Savo prisistatyme rašote, kad dėstėte neverbalinę komunikaciją. Mane tai labai sudomino. Ar yra konkrečių gestų, išduodančių, kad vyras labai tavimi susidomėjęs, nors nieko apie tai net neužsimena? Iš anksto dėkoju už atsakymą. Atsakymas: Sutikę mums patinkantį žmogų, per keletą minučių mes sugebame apsikeisti mažiausiai 50 –čia tai rodančių ženklų. Akių vyzdžiai plečiasi, nesąmoningai bandome užuosti vienas kito kvapą, atsisukame visų kūnu, šypsomės, dažniau kvėpuojame, ieškome vienas kito artumo. Tai, ką aš vadinu „Gervės šokio stadija“. Kiek vėliau, gavęs teigiamus ženklus iš moters pusės, vyras pereina į „Padavėjo šokio stadiją“ – tai yra jis asistuoja jam tai leidusiai daryti moteriai. Po to pereinama į „Kiemsargio stadiją“, kai jis į moterį jau žvelgią kaip į savo nuosavybę , kurią reikia apginti nuo kitų patinų. Tiesiog stebėkite atidžiau ir viską pamatysite!

Viskas apie riebalus
| |

Viskas apie riebalus

Riebalai yra esminiai nutrientai. Jie yra vieni iš pagrindinių organinių medžiagų, įeinančių į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalai gamina didelį kiekį energijos. Jie gali būti augaliniai ir gyvūniniai. Pagrindinė visų riebalų savybė – jie netirpūs vandenyje. Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Skonio bei kvapo, struktūros, lydymosi taško ir maistingumo vertės charakteristika priklauso nuo esančių riebalų rūgščių rūšies. Maisto riebalai, kurie yra kieti ar skysti, savo sudėtyje turi mišrias riebalų rūgštis. Pvz.: sviestas turi daugiau nei 29 įvairių riebalų rūgščių. Visi riebalai, nepriklausomai nuo riebalų rūgščių, turi didelę energinę vertę. Maisto riebalai – tai įvairių riebalų mišinys, kuris sudarytas iš sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, fosfolipidų. Jei maiste daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, tai – sotieji riebalai, jei nesočiųjų riebalų rūgščių – nesotieji riebalai. Sotieji riebalai kambario temperatūroje yra kieti, jų šaltiniai – gyvūniniai riebalai. Nesotieji riebalai dažniausiai yra augaliniai. Aliejuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, išskyrus kokoso riešutų aliejų, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Maisto riebalų kiekis įvairiuose produktuose yra skirtingas. Dauguma maisto riebalų ir kūno riebalų atsargos yra vadinami trigliceridais. Trigliceridai yra sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Riebalai skiriasi įvairia riebalų rūgščių kombinacija su gliceroliu.

Riebalai
| |

Riebalai

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes. Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios padarinys gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas, protarpinis šlubumas. Todėl sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turi riebūs mėsos ir pieno produktai. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje.

Baltymai, riebalai, angliavandeniai
| |

Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.

Baltymai – alergijos kaltininkai
| |

Baltymai – alergijos kaltininkai

Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti ilgas baltymų molekules, kurios iššaukia antikūnų pasipriešinimą. Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas netoleruoja ilgų baltymų molekulių ir gindamasis sukelia alerginę reakciją. Jei molekulė trumpa, ji lengvai suskaidoma, todėl nesuerzina imuninės sistemos, kurią galėtume palyginti su armija, verčiau puolančią stiprų ir galingą priešą, šiuo atveju ilgą baltymo molekulę, ne silpną ir nepavojingą karį. Pastebėta, kad maisto alergija dažniau pasireiškia mažiems vaikams negu suaugusiems. Viena iš priežasčių yra nepilnai išsivysčiusi virškinimo sistema, kuri dar nesugeba skaidyti ilgų baltymų molekulių, kurios ir sukels alerginę reakciją.

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai
| |

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai

Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.

Baltyminis maistas:

•mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos;
•naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa);
•žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros;
•kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis;
•žuvis ir jūros produktai: šviežia menkė, lašiša, lynas, kardžuve, moliuskai, austrės, krevetės, omarai;
•pieniniai gaminiai: pienas, varške, kaimiškas sūris (cottage cheese), natūralus jogurtas, sūris, kiaušinio baltymai (patartina rinktis neriebius produktus);
•baltymai iš vaisių bei daržovių: riešutai, pupos, sėkliniai vaisiai ir daržovės;
•grūdiniai baltymai: kviečiai, ryžiai ir t.t. (turi dalį baltymų);