Šeimyninės laimės prielaidos
|

Šeimyninės laimės prielaidos

Aiškinantis vyro ir žmonos savybių dermę grumiasi dvi nuomonės. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai dera savo savybėmis papildantys vienas kitą. Taigi valdingai žmonai reikėtų paklusnaus vyro. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad bendrą kalbą lengviau rasti su panašiais į save. Taigi linkusi vadovauti moteris turėtų tekėti už valdingo vyriškio. Kadangi apie vyrus ir moteris sužinome vis daugiau, tai šiandieną galime derinti abu požiūrius ir gana tiksliai pasakyti, kokiomis savybėmis sutuoktiniai geriau turėtų skirtis, o kokiomis – papildyti vienas kitą. AMŽIUS. XIX a. pagyvenęs vyras dažnai tuokėsi su jauna mergina, o vėliau vidutinio amžiaus našlė tekėdavo už jaunesnio vaikino. Nuo XX a. vidurio visose išsivysčiusiose Šalyse daugelyje santuokų vyras 1-3 metais vyresnis už žmoną. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS. Daugelis siekia susieti savo gyvenimą su tokios pat šeimyninės padėties žmogumi. Išsiskyrusieji dažniau tuokiasi su išsiskyrusiomis. Kas antrame Lietuvoje spausdinamame vedybinių pažinčių skelbime našlės pabrėžia, jog nori tik našlio. Vokiečių psichologė Ingeborga Uhlamann rašo, jog jei santuoka vienam iš sutuoktinių – antroji, o kitam – pirmoji, skyrybų tikimybė didesnė. RELIGIJA IR TAUTYBĖ. Yra religinių bendruomenių, draudžiančių savo nariams tuoktis su kito tikėjimo žmogumi. Net ir silpnai tikintieji mieliau renkasi to paties ar artimo tikėjimo žmogų.

Visos šeimos laimingos vienodai
|

Visos šeimos laimingos vienodai

Ar menate tą, atrodo, L.Tolstojaus frazę, kad visos laimingos šeimos yra vienodos, o nelaimingos – kiekviena vis kitaip. Šiandien pagalvojau, kad…ne. Gal čia tokia akimirkos nuotaika, bet iš tiesų pagalvojau, kad…juk gali būti, kad yra atvirkščiai! Tuoj paaiškinsiu. Nekalbėkime apie nelaimes. Pakalbėkime būtent apie tai, kaip jaučiasi šeima, kuri gali save priskirti laimingoms. Na, gerai, ne laimingoms, o tiesiog patenkintoms savo gyvenimu. Man neišeina iš galvos mintis, kad prieš kelias dienas su viena drauge sušnekome, kad jos kita draugė yra stereotipiškai moteris, o jis – stereotipiškai vyras. Ta prasme, kad jie pasidalinę vaidmenimis ir, tarkim, moteriai atrodo normalu, jei vyras tiesiog sumąsto kažkur važiuoti ir…informuoja, kad jis taip padarys. Žodžiu, namai, vaikai ir visa kita yra jos reikalai:) Ir, žinote, ką??? Ta šeima yra laiminga. Iš tiesų laiminga. NES ABU TENKINA TOKS SANTYKIS, TOKS GYVENIMO BŪDAS. Vakar vakare ilgai diskutavome su Medeina: ar žmogus pradeda domėtis, nes tuo domisi jo mylimas žmogus, ar tiesiog tas domėjimasis tarsi glūdėjo jame, ir tas artimas žmogus jį pažadino? Medeina kaip pavyzdį paminėjo tai, kad ji visada domėjosi mašinomis, visada norėjo vairuoti, todėl natūralu, kad, susipažinus su vaikinu, kuris domisi mašinomis, dar labiau susidomėjo. Aš? Aš susidomėjau politika. Ir dabar mąstau: ar aš nesidomėjau todėl, kad man iš tiesų buvo neįdomu, ar todėl, kad tiesiog niekas ja nesidomėjo aplinkoje, o iš tiesų man…labai įdomu.

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats
|

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats

Jau seniai įrodyta, kad puiki emocinė ir fizinė žmogaus savijauta priklauso nuo asmeninės laimės. Tos, kurią patirti lemta ne kiekvienam. Daugelis gyvendami ramų šeimyninį gyvenimą mano, kad jų santuoka stabili ir sėkminga. Tačiau ar laiminga? O gal laiminga ir sėkminga šeima yra vienas ir tas pats? Pasirodo – ne. Susituokusiems ir skirtis neketinantiems žmonėms psichologai pasiūlė anoniminę anketą. Pagrindinis klausimas sutuoktiniams buvo toks: „Jeigu šiandien vėl rinktumėtės savo antrąją pusę, ar pasirinktumėte tą patį žmogų, su kuriuo dabar gyvenate?“. Tyrinėtojų nuostabai, tik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai. Kiti arba negalėjo atsakyti, arba pareiškė, kad rinktųsi kitą. Nors jų šeimos buvo pakankamai stabilios. Paaiškėjo, kad šeimos stabilumas dar nereiškia, kad žmonės patenkinti santuoka, tačiau skirtis nesiruošė, nes įprasta, kad skyrybos – visiškos nesėkmės simptomas. Skyrybų griebiamasi kaip chirurginio įsikišimo, kai nebėra vilties kitaip išgyti. Tiesa, kai kada žmogus pasirengęs metų metus kęsti įkyrų skausmą, kad tik nereikėtų kreiptis į chirurgą. Šeimos išsaugojimas bet kokiomis sąlygomis kai kada atrodo mažesnė blogybė. O ar šeimos gerovė prilygsta šeimos laimei? Juk mes esame pratę laimę vertinti kaip pakilią ekstazę. Panaši būklė apima įsimylėjėlius ir jaunavedžius. Tačiau susižavėjimas negali trukti amžinai. Vis dėlto žmogų šildo ne liepsnojančios meilės aistros, bet rami namų židinio šiluma.

Vienišos motinos imasi darbo
|

Vienišos motinos imasi darbo

Britės namų šeimininkės, vienos auginančios vaikus, tapo itin pažeidžiamos ekonominės krizės metu. Tačiau ne viena jų kaip tik ėmėsi atkaklios kovos su krize ir grįžo į darbus, rašo „Sky News“. Remiantis paskutiniaisiais duomenimis, Didžiojoje Britanijoje, kur bedarbystė siekia du milijonus, bedarbiais daugiau nei metus laiko yra apie pusė milijono žmonių. 200 tūkstančių iš jų be darbo yra jau daugiau nei du metai. Tačiau „Sky News“ surado ir keletą vienišų motinų, kurios, nepaisant visuotinės bedarbystės, sugebėjo krizės metu pakeisti savo gyvenimus ir pradėti dirbti. Keturis vaikus auginanti 42-ejų Jo Hanson iš Birmingemo nedirbo niekur pastaruosius 20 metų. Iki gimstant pirmąjam vaikui ji dirbo ir kirpėja, ir fabriko darbuotoja. Visus 20 metų moteris ir jos vaikai gyveno iš pašalpų. Moteris tikina, bijojusi, kad nieko negalės pasiūlyti, nes tiek metų niekur nedirbo. Tačiau jos sesuo pasiūlė moteriai nueiti į pokalbį dėl darbo kambarine viešbutyje ir, pačios moters nuostabai, darbą ji gavo. Moteris tikina pagaliau vėl atgavusi pasitikėjimą savimi ir jausmą, kad ji pati gali kažką daugiau, nei tik auginti vaikus. Kita vieniša motina, auginanti tris mažus vaikus, niekur nerasdavo darbo, kurio grafikas leistų ir toliau pačiai auginti vaikus. Dėl to, ji nedirbo pastaruosius septynerius metus. Visgi, vieną dieną pataisiusi sūnaus žaidimų kompiuterį „Xbox 360“, nes naujo negalėjo įpirkti, nusprendė imtis savo verslo.

Vienišos motinos – socialiniame užribyje?
|

Vienišos motinos – socialiniame užribyje?

Šiandien kaip vienas iš gimstamumo mažėjimo priežasčių yra įvardijamas šeimų nenoras ar negalėjimas prisiimti dar didesnės finansinės naštos, o neretai – ir moralinės atsakomybės. Tad suvokus, jog šiandien nemažai moterų augina vaikus vienos, nejučia iškyla klausimas: kaip vienas žmogus sugeba tvarkyti ne tik savo, bet ir mažojo žmogučio gyvenimą, kai neretai šis uždavinys atrodo pernelyg sunkus dviejų asmenų šeimai? Vienišų motinų padėtis nėra lengva. Apie ją kalbėjomės su Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namų darbuotojomis – padalinio koordinatore Vida Neverovič, socialine darbuotoja Rita Jurgėlaityte, psichologe Milda Lukauskiene ir tikslinės grupės paieškos specialiste Zita Šimonyte. Papasakokite apie Motinos ir vaiko globos namus – kada jie įsikūrė, kokia jų misija ir pagrindinės veiklos kryptys? Vida Neverovič: Namai buvo įkurti 1996-aisiais metais, nuo to laiko teikiame pagalbą besilaukiančioms moterims ir moterims, turinčioms vaikus iki pusantrų metų amžiaus. Ši pagalba – įvairiapusė: leidžiame moterims laikinai, tai yra, kol vaikui sukaks pusantrų metų, apsigyventi šiuose namuose, teikiame nemokamą maitinimą, psichologo paslaugas, padedame vienišoms moterims atkurti ryšius su artimaisiais, bendradarbiaujame su teisininku, kuris padeda moterims susitvarkyti įvairiausius dokumentus. Organizuojame bendrus laisvalaikio užsiėmimus, kartu keliaujame, važiuojame į stovyklas.

Vieniša motina, auginanti vaiką – irgi šeima
|

Vieniša motina, auginanti vaiką – irgi šeima

Lietuviai – ir už santuoką, ir už gyvenimą nesusituokus. Kaip parodė “Veido” užsakymu skambučių centro “Apklausos.LT” atlikta apklausa, pusė (49,8 proc.) apklaustų šalies didžiųjų miestų gyventojų šeima laiko tik susituokusius asmenis, tačiau vos keliais nuošimčiais mažiau apklaustųjų yra ne tokie kategoriški – 42,4 proc. gyventojų šeimos sąvoką suvokia plačiau. Be to, net 73 proc. miestiečių sutaria, kad vieniša motina, auginanti vaiką, taip pat šeima – akivaizdu, kad visuomenei priešinga Seimo pozicija nėra priimtina.

Vieniša mama
|

Vieniša mama

Moteris. Skubanti, išsiblaškiusi ar rami ir santūri. Laiminga ar nelabai. Skirtumo nėra, jeigu ji –moteris su vaiku. Su savo vaiku. Bet be savo vyro. Tiksliau, jos gyvenime buvo vyras, galbūt net ir yra, tik negyvena kartu su ja ir vaiko rytais į darželį nepalydi. Ir iš darželio neparveda. Ir kaip visuomet labai svarbu užsiauginti gerus šarvus, arba motinos Teresės kantrybe apsišarvuoti belaukiant, kol visi sunkumai praeis. Bet iki to laiko, kol praeis, teks susidurti su tikrai nemaloniais dalykais. Kai aplinkui visi į tave žiūrės arba kaip į visišką nelaimėlę, arba kai į lengvo elgesio moterį. Na, dar yra ir trečias variantas, kuomet būsi traktuojama kaip užkietėjusi vienišė, nenorinti kankintis su surambėjusiu vyru ir jo surambėjusiomis ego apraiškomis. Bet šiam variantui tu turi turėti minimum labai solidų darbą su labai solidžiu atlyginimu ir visomis socialinėmis garantijomis. Žinanti savo vertę ir vertinanti savo laisvę. Ir sugebanti viena užauginti vaiką. Nebijanti viena auginti vaiko. Nesigėdinti „pasidaryti“ vaiko, panaudojusi tam reikalui patikimą donorą. O kadangi trečiasis variantas turi daug privalomųjų punktų, juos visus sunkoka įgyvendinti. Ir dauguma vienišų mamų į šią kategoriją nepapuola. Tuomet belieka aptarti pirmus du, apie kuriuos nelabai malonu kalbėti. Mes ir nekalbėsime. Mes tiesiog pabandysime paanalizuoti, kaip lengviau išsisukti iš tam tikrų kasdienių situacijų. Kurios ne tik vienišoms mamoms su kūdikiai gyvenime nutinka. Visoms mamoms nutinka.

Jūsų skyrybos ir… sūnus
|

Jūsų skyrybos ir… sūnus

Turbūt nereikia nė sakyti, kad prirašyta daugybė knygų ir atlikta daugybė tyrimų apie tai, kokios yra ilgalaikės skyrybų pasekmės vaikams. Kai kurių psichologų nuomone, skyrybos ir jų padarinys –vaikų gyvenimas tik su vienu iš tėvų – negrąžinamai sugadina jų gyvenimus. Kiti mano, kad išsiskyrusių tėvų vaikai neišgyvena jokių ilgalaikių pasekmių. Tikriausiai tiesa yra kažkur per viduriuką. Nelygu skyrybos, nelygu vaikas. Kodėl berniukai? Todėl, kad nepaisant to, kad abi gyvųjų būtybių gimtys lyties atžvilgiu (moteriškoji ir vyriškoji) šiais laikais visais įmanomais būdais siekia lygios padėties tiek visuomenėje, tiek šeimoje, lyčių skirtumai egzistuoja. Todėl, kad berniukai dažnai šiek tiek kitaip reaguoja į tėvų skyrybas, negu mergaitės. Galiausiai dėl to, kad kiekviena lytis nusipelno šiek tiek išskirtinio dėmesio. Taigi idealiame pasaulyje berniukas gyvena su mama ir tėte, jaučiasi svarbus, reikalingas, augdamas įgyja įvairiausių gebėjimų ir kompetencijų. Kai tėvai išsiskiria, tas „idealus“ pasaulis sugriūva (beje, vien tai, kad tėvai gyvena kartu, dar nereiškia, kad vaikas auga idealiomis sąlygomis). Tačiau ar jis sugriūva visiems laikams? Daug žmonių mano, kad išsiskyrusių tėvų vaikai neturės normalios santuokos. Netiesa. Mičigano universiteto (JAV) atliktas tyrimas su 6 000 suaugusiųjų parodė, kad 43 proc., kurių tėvai išsiskyrė jų vaikystėje, yra laimingai susituokę.

Skyrybos: sėkmingos, bet vaikai ne visai laimingi
|

Skyrybos: sėkmingos, bet vaikai ne visai laimingi

Vaikas gali užaugti laimingu, savim pasitikinčiu žmogumi, sugebančiu sukurti konstruktyvius santykius su aplinkiniais, tik sveikoje, darnioje šeimoje. Prisimenate klasiko žodžius, kad visos laimingos šeimos laimingos vienodai, o visos nelaimingos šeimos nelaimingos skirtingai? Norime priminti, kad viena iš pagrindinių šeimos funkcijų – suteikti būtiną emocinį palaikymą visiems jos nariams. Vadinasi, nedarnioje šeimoje suaugę turi peržiūrėti savo tarpusavio santykius ir padaryti juos sveikesniais. Tam yra daug galimybių, bet dažniausiai pakanka nuoširdaus sutuoktinių noro pakeisti savo santykių kokybę, apsvarstyti visus įmanomus bendros ateities variantus ir pasirinkti tai, kas tenkintų juos abu. Neskubėkite skirtis. Jeigu jūs neišspręsite savo problemų su šiuos partneriu, jums teks spręsti tokius pačius uždavinius su kitu. Jeigu jūs nesiskiriate, nedelsdami išspręskite jūsų gyvenimo situaciją: kuo anksčiau pradėsite tuo rūpintis, tuo daugiau turėsite galimybių, kad pasiseks. Nepamirškite, kad šeimoje auga vaikas. Jis turi teisę į laimingą vaikystę. Tačiau neverta išsaugoti nepakitusios nesėkmingos santuokos dėl vaikų, kaip tai daro daugelis. Skyrybos vaiką paveikia taip pat neigiamai, kaip tėvų barniai ir įtampos atmosfera šeimoje. Bet kuo ilgiau šeimoje trunka nesantaika, tuo didesnis jos neigiamas poveikis vaikui. Berniukai kenčia labiau negu mergaitės.

Skyrybos – karo pradžia
|

Skyrybos – karo pradžia

Savaitgaly pabuvojau Šilalėje. Smagu grįžti į namus iš Vilniaus, pailsėti kelias dienas, atsipūsti. Ir šiaip, namie juk smagiau. Tačiau vis dėl to grįžau šiek tiek nusiminęs, na gal labiau susimąstęs, o ne nusiminęs. Nenutiko nieko blogo, nesmagaus, tiesiog netyčia taip išėjo, kad teko pasiklausyti žmonių pasakojimų apie mūsų kasdieninio gyvenimo realijas. Aišku, nieko per daug negirdėto nesužinojau, bet kai viską girdi iš pirmų lūpų, tai viskas skamba ir atrodo šiek tiek kitaip. Vienas dalykas mane itin sudomino – skyrybos. Ne tas faktas, kad Lietuvoje jų įvyksta daugiau nei kitose šalyse, kad žmonės kartu “pratempia” vos kelis metus, tačiau kaip vyksta šis procesas. Skyrybos ganėtinai normalus reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje: natūralu, kad pagyvenus kažkiek laiko pamatai, kad žmogus turi savybių, kurios tau itin nepriimtinos, netikėtai pamilai kitą ar dar dėl kažkokių priežasčių nebeįmanoma kurti bendro gyvenimo. Na ką jau padarysi, nutiko taip nutiko, gyvenimas tuo gi nesibaigia ir viską reikėtų pasistengti užbaigti kuo civilizuočiau. Deja, daug kam tai nepavyksta, priešingai – viską pasistengiama užbaigti kuo “įspūdingiau”. Juk iš esmės viską įmanoma padaryti paprastai: elementarus teisminis procesas, turto dalybos, tik sudėtingiau, jei yra vaikai, tačiau labai norint ir pasistengus pamiršti nereikalingus principus įmanoma ir tai išspręsti taikiai ir racionaliai. Vis dėl to, mūsų šalyje tai dar šioks toks stebuklas.