“Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius
| | |

“Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius

Pasaulinis IT inovacijų taikymo lyderis “Intel” pristatė pirmuosius keturių branduolių procesorius, skirtus serveriams su keliais procesoriais, kuriuose naudojama programinė įranga reikalauja itin didelių darbinių pajėgumų, patikimumo ir plėtojimo galimybių. Šie verslo sprendimai dažniausiai pasitelkiami virtualizuotoje aplinkoje serverių grupėse ar duomenų bazėse, bendrovių resursų planavimo ir verslo valdymo sistemose. “Intel” technologijomis paremtus serverius galima pelnytai vadinti verslo varikliu daugelyje bendrovių. Pristatydama naujosios “Intel Xeon 7300” serijos procesorius, “Intel” užtikrina itin didelius darbinius pajėgumus ir neįtikėtiną spartą”, – sakė “Intel” viceprezidentas ir vienas iš “Digital Enterprise Group” vadovų Tomas Kilrojus (Tom Kilroy). Pasak jo, “Intel Core” procesorių architektūra suteikia galimybes naudoti tokias inovatyvias sistemas kaip serveriai su šešiolika branduolių, suvartojantys mažiau energijos už senesnius dviejų branduolių modelius. Naujųjų procesorių pristatymas sėkmingai užbaigs mažiau nei 15 mėnesių trukusį “Intel” perėjimą prie našesnės pagal suvartojamą energiją procesorių architektūros. Šiam tikslui naujojoje serijoje naudojami 130 vatų procesoriai, kurių taktinis dažnis siekia iki 2,93 Ghz, 80 vatų procesorių versijos ir 50 vatų 1,86 Ghz spartos procesoriai, skirti keturių procesoriaus jungčių moduliniams serveriams ir tankaus užpildymo serverių korpusams.

| |

Kvantinis kompiuteris su optiškai valdomais elektronais

Grupė mokslininkų iš Stenfordo universiteto bei Tokijo nacionalinio informatikos instituto paskutiniajame „Physical review letters” numeryje paskelbė straipsnį apie, kaip manoma, sparčiausio kvantinio kompiuterio veikimo principą. „Vis dar nežinome, koks turėtų būti galutinis kvantinio kompiuterio variantas, – pasakoja Tadeušas Ladas (Thaddeus Ladd) iš Stenfordo universiteto. – Didelės apimties kvantiniai skaičiavimai yra kas sunkiai įgyvendinama technologija, ir ji greičiausiai apims daugybę iki tol negirdėtų idėjų. Šiame straipsnyje svarbiausia tai, jog mums pavyko surasti fizikinį būdą įgyvendinti egzistuojančias teorines idėjas ir įvertinti spartą”. Tyrėjai viename puslaidininkiniame luste suderina optiškai kontroliuojamus greituosius vieno bito apsivertimus bei dviejų kubitų vartus. Kvantiniuose skaičiavimuose elektrono sukinio orientacija ir fazė atstoja bito būseną, o vartai yra atsakingi už grįžtamąsias operacijas, kurios atliekamos su įvesties duomenimis, norint gauti išvesties duomenis. Puslaidininkinis lustas yra kvadratinio milimetro dydžio, jį sudaro įdubų kilpa. Kiekvienoje įduboje yra kvantinis taškas, kuris yra puslaidininkio, turinčio vieną elektroną, mažytė dalis. Sufokusuojant optinį impulsą į kiekvieną kvantinį tašką, elektrono sukinys apsiverčia, pakeisdamas bito būseną. Visa architektūra grindžiama tuo, kad fazių vartai panaudojami susiejant ne šalia esančius sukinius.

|

Lietuviškam kinui – komercijos gniaužtai

Lietuvos kinas pastaraisiais metais garsėja virtuoziška dokumentika ir originaliais animaciniais filmais. Tačiau milijonus pelno nešančio, ne tik Lietuvos žiūrovams patrauklaus vaidybinio filmo neturime. Sėkmės receptą nurodyti nesudėtinga: reikia didelio filmo biudžeto, kvapą gniaužiančio siužeto, virtinės specialiųjų efektų, trupučio išmonės ir Fortūnos šypsnio. Tačiau skaitytojų akys turbūt užkliuvo jau už paties pirmo sėkmės komponento. Vos tik prabilus apie dabartinę kino situaciją Lietuvoje tradiciškai pirmiausia iškeliama lėšų problema. Nebus originalu parašyti, kad sugriuvus sovietinei santvarkai iš esmės pasikeitė filmų kūrimo ir finansavimo struktūra: Lietuvos kino studiją, iki tol jungusią visas kūrybines ir gamybines pajėgas, pakeitė debesis privačių studijų, o valstybė teskiria tik dalį reikalingų pinigų. Papildomų investicijų tenka ieškoti tarp rėmėjų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dalyvauti įvairiuose konkursuose ir kitaip savo pavyzdžiu įrodinėti, kad pinigų lietuviškam filmui paieška primena loteriją. Kino kritikė Rasa Paukštytė yra suskaičiavusi, kad iki 1990-ųjų Lietuvoje kasmet vidutiniškai buvo sukuriama po 7 vaidybinius, 40 dokumentinių, 2 animacinius filmus. Dabar vaidybinio kino kūrėjai turi apie trejetą metų kaupti lėšas, kad sukurptų vieną filmą. Šiemet Kino taryba prie Kultūros ministerijos kino gamybos projektams iš valstybės biudžeto paskirstė 4,99 mln. litų, dar beveik 0,4 mln. skirta iš Nacionalinės kino rėmimo programos.