Tapti vegetarais gali ne visi
| |

Tapti vegetarais gali ne visi

Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai. „Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, – pasakojo specialistė. Pasak jos, kai kurie vegetarai leidžia sau valgyti kiaušinius, pieno produktus, baltą mėsą, žuvį. Jie nemažai organizmui reikalingų medžiagų gauna iš šių produktų. Labiausiai rizikuoja veganai – visiškai gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės. „Šie žmonės turėtų labai daug dėmesio skirti domėjimuisi tokiu gyvenimo būdu, daug žinoti apie veganizmo pavojus“, – aiškino D.Pipiraitė. Dietologės teigimu, augalinis maistas nėra tobulas, nes jame trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. „Visų žmogui reikalingų aminorūgščių yra tik kiaušinio baltyme ir mėsoje. Iš aminorūgščių formuojasi žmogaus raumenys. Todėl ilgai gyvulinės kilmės baltymų nevalgantys žmonės gali susidurti su raumenų masės mažėjimu, silpsta ir širdies raumuo“, – sakė D.Pipiraitė.

Vegetarinė mityba
| |

Vegetarinė mityba

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis. Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats. Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Krikščionybė Ir Vegetarizmas
| |

Krikščionybė Ir Vegetarizmas

Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių (“trophe”, “brome” ir kt.), verčiamų žodžiu “mėsa”, reiškia tiesiog “maistas” arba “valgymas” plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir “liepęs duoti jai valgyti mėsos”. Graikiškas originalo žodis “phago” verčiamas “mėsa”, o jis reiškia tiesiog “valgyti”. Taigi Kristus iš tikrųjų pasakė jai – “valgyk”. Graikiškas žodis “kreas” (“kūnas”) ir kalbant apie Kristų nebuvo pavartotas. Evangelijoje pagal Luką 24:41:43 mokiniai pasiūlė mokytojui žuvies ir korį medaus ir JĮ Kristus paėmė (vienaskaita, todėl nežinia, ką jis paėmė). Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą. Šiai minčiai atliepia garsioji Izaijo pranašystė: “Žinokite, kad nekalta mergelė pradės, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Jis valgys sviestą ir medų, kol pats susivoks stumti blogį ir rinksis gėrį” (Izaijo pranašystė 7:14-15) (čia aiškiai pasakoma, kad mėsos valgymas sunaikina žmoguje gėrį. Būdinga, kad antroji sakinio dalis Evangelijoje pagal Matą 1:23, paprastai praleidžiama). Jis smarkiai priekaištavo fariziejams sakydamas: “… Jei būtumėte supratę, ką reiškia “Aš noriu gailestingumo, o ne aukos”, <...> nebūtumėte pasmerkę nekaltųjų” (Evangelija pagal Matą 12:6).

Vegetarizmas – pliusai ir minusai
| |

Vegetarizmas – pliusai ir minusai

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų – kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą. Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.

Vegetarizmas
| |

Vegetarizmas

Vegetarizmas – mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo sudėtyje turi odos, kailių. Ovo-lakto veganai vartoja pieno produktus ir kiaušinius, o pusiau vegetarai valgo ir žuvį. Vegetarizmo ištakos glūdi Vedose. Rytuose jis buvo ir yra siejamas su sveiku gyvenimo būdu, asmenybės harmonija. Vegetarizmo šalininkų manymu, vegetaras yra fiziškai ir dvasiškai stiprus, atsparus ligoms, ilgaamžis. Fiziologinio vegetarizmo teorija teigia, jog žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašesnis į žolėdžius, o ne mėsėdžius gyvūnus, o gyvulinės kilmės maistas, kurį valgė mūsų protėviai, buvo tik laikinas augalinės kilmės maisto pakaitalas. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį būdą dėl religinių įsitikinimų, pasaulėžiūros, susirūpinę savo sveikata ar netgi gamtos likimu. Dalis žmonių mano, kad tiesiog neetiška valgyti negyvo gyvulio mėsą, juolab kad jie auginami, skerdžiami, o mėsa apdorojama sąlygomis, kurios labai nutolusios nuo natūralių gamtos sąlygų. Dalis renkasi vegetarizmą dėl galimų vėžį skatinančių cheminių medžiagų, randamų perdirbtos mėsos produktuose, kadangi Šiaurės Amerikoje ir daugelyje Vakarų Europos valstybių paplito hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje.

Mėsa. McDonald’s
| | |

Mėsa. McDonald’s

Trys ketvirčiai amerikietiškų karvių ir kiaulių reguliariai ėdė permaltus dvėsusių šunų ir kačių produktus. Jiems gi duodami maistiniai miltai… Tai gyvūnų prieglaudų tiekiama žaliava. Šiandien jų karvės ėda dvėsusius arklius, kiaules ir vištas. Be abejo miltų pavidale ar kokiose nors maistinių papildų variantuose. Mc Donoldas didžiausia mėsos vartotojas. Ketvirtis hamburgerių – tai melžiamų karvių, kurios jau nualintos ir nebetinka melžti, kurių daugelis pačios nebenueina į žudyklą, mėsa. Kad užmušti baisų kvapą, gražiems maisto produktams sugalvota daugybė cheminių kvapų, kaip kad keptos mėsos, sūrio ar bekono. 1991 metais Anglijoje Makdonoldo mėsa pasitarnavo apnuodydama žmones, pasėkoje – inkstų liga. Greito maisto industrija kelia nerimą daugybei amerikiečių gydytojų, kurie palaikė kompaniją, kovojančią prieš greitą maistą. Jie teigė, kad maitinimosi kultūros pažeidimai sukelia didelį viršsvorį ir nusineša 300 tūkstančių amerikiečių gyvybių kasmet. Daugybė žmonių, supratusių šią Makdonoldo aferą, ryžosi kovoti prieš nesveiko maisto industriją. Spalio 16 dieną visame pasaulyje vyksta demonstracijos prieš Makdonoldo egzistavimą. Tačiau magnatai išleidžia didžiulius pinigus reklamai ir teisminei kovai prieš susirgusius nuo šio maisto ir prieš demonstrantus. Paprasti žmonės gali kovoti paprasčiau ir pigiau – tiesiog rinktis sveiką natūralų maistą, kuriame nėra gyvulių ar kitų negyvėlių produktų.

Septynmetė mergaitė „McDonald’s“ maiste rado prezervatyvą
| | |

Septynmetė mergaitė „McDonald’s“ maiste rado prezervatyvą

Šveicarijos policija praneša, kad tiria neįprastą pažeidimo atvejį – gautas pareiškimas, kad 7-metė mergaitė restorano „McDonald’s“ maisto rinkinyje vaikams „Happy Meal“ rado prezervatyvą. Fribūro policija teigia, kad į pareigūnus kreipėsi mergaitės motina. Pasak jos, prezervatyvas buvo įmestas į skrudintas bulvytes. Pareigūnai aiškinasi, iš kur prezervatyvas atsirado „McDonald’s“ restorane ir kaip jis pateko į „Happy Meal“. Jie taip pat tiria, kad prezervatyvas kėlė riziką vaiko sveikatai. Kol vyksta tyrimas, „McDonald’s“ atstovai Šveicarijoje atsisako komentuoti įvykį.

184 kg sverianti mama savo trynukus maitina „McDonald‘s“ maistu
| | |

184 kg sverianti mama savo trynukus maitina „McDonald‘s“ maistu

Nenoriu, kad jie manytų, jog reikia galvoti apie tai, ką valgai“, — savo nenuginčijama išmintimi dalijosi 24 metų motina, britė Leanne Salt. Jos trynukai Deanna, Daisy ir Finlee kone kasdien „skanauja“ „McDonald‘s“ maistą, mat bedarbė Leanne „pernelyg užsiėmusi“ gaminti jiems „normalų“ maistą, rašo TheSun.co.uk. „Mano kūdikiai pirmą kartą paragavo „McDonald‘s“ maisto būdami šešių mėnesių. Aš jiems sukramtau visą maistą, nes jie dar neturi dantų. Antrą valandą aš jiems užkandėlei duodu traškučių. Matot, kūdikiai visada alkani — kartais lengviau jiems duoti maistą, kuris jau paruoštas“, — aiškino moteris. Tačiau skeptikams užginčijus, kad ponios Salt propaguojamas gyvenimo būdas vaikams ypatingai nesveikas, ji atšauna: „Aš juk ne visada maitinu juos greitu maistu. Kartais pagaminu mikrobanginį patiekalą. Kiekvieną sekmadienį maitinu juos daržovėmis. O vaisių gabaliukų būna kūdikių maiste. Mano kūdikiai sveiki.“. Nepaisant fakto, kad ji pati kasdien valgo 1000 kalorijų daugiau negu rekomenduojama dienos norma (2000 kalorijų), Leanne tvirtina, jog jos įspūdingas 184 kg svoris ne persivalgymo, o problemų su skydliauke pasekmė. Šiuo metu ji gyvena mažame name su savo broliu ir motina. Leanne savo vaikus aprengia tik kartą per savaitę, kad nueitų atsiimti 267 svarų (maždaug 1000 litų) socialinės paramos.

Apie viršsvorį. Kaip McDonald užkandžiai pakeitė pasaulį
| | |

Apie viršsvorį. Kaip McDonald užkandžiai pakeitė pasaulį

1948-aisiais Maurice ir Richard McDonaldai nusprendė, kad jiems jau gana sudaužytų indų ir nuostolių dėl nenuoramų lankytojų – paauglių. Jie atidarė pirmąjį McDonald restoraną vietoj jiems priklausiusio tradicinio užvažiuojamojo San Bernardino restorano Kalifornijoje. Kad pritrauktų lankytojus, McDonaldai nudažė pastatą ryškiai geltona spalva. Mėsainiai, sūrainiai, skrudintos bulvytės, pieno kokteiliai ir gazuoti gėrimai, pardavinėjami popierinėje taroje, buvo vieninteliai patiekalai šio restorano meniu. Kiekvienas 15 centų vertės mėsainis buvo pradėtas ruošti ir tiekti visiškai standartizuotai. Vienas darbuotojas kepė mėsainius, kitas prikraudavo į juos prieskonių, trečias vyniodavo viską į popierių, ketvirtas priimdavo užsakymus ir aptarnaudavo klientus. Taip gimė vadinamasis “greitas maistas”. Eric Schlosser, knygos “Greitojo maisto karta” (Fast Food Nation) autorius sako: Vadinamasis “greitas maistas” turėjo didžiulės įtakos ne tik mūsų mitybos įpročiams, bet ir mūsų ekonomikai, kultūrai ir vertybių sampratai”. Kasdien beveik ketvirtadalis Amerikos paauglių apsilanko “greitojo maisto” restoranuose. Vidutinis amerikietis kas savaitę suvalgo po tris mėsainius ir keturias porcijas skrudintų bulvyčių. Per metus amerikiečiai vien “greitojo maisto” restoranuose išleidžia 110 bilijonų dolerių. Tai yra daugiau nei aukštajam mokslui, kompiuteriams ir naujoms mašinoms. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo vadinamieji McNugget vištienos kepsneliai.

Hamburgerio istorija
| | |

Hamburgerio istorija

Po 25 metus trukusių sociologinių tyrimų ir reklamos, sumuštinis Big Mac šiandien garsus kaip peliukas Mikis ir Kokakola. jĮ galima nusipirkti visur, jis amerikietiškas kaip laisvės statula. Tai vienintelis patiekalas pasaulyje, kurio taip nemėgsta virėjai, kurį taip smerkia gydytojai ir giria pacientai. JAV širdininkų sąjungos prezidentas Filas Sokolovas kažkada yra pasakęs: “Jei jame yra kas gero, tai tik tai, kad jo dėka kardiologai tapo milijonieriais”. Big Mac turi savo priešų, bet turi ir gerbėjų. “McDonald” istorijos autorius Maiklas Stylas tvirtina, kad amerikiečiai perka jį ne tik dėl skonio. Valgydamas Big Mac kartu lyg išgeri tautos istorijos piliulę. “McDonalds” istorija prasidėjo pirmoje XX a pusėje, bet jis išpopuliarėjo tik 8 dešimtmetyje, atsiradus Big Mac. 1928 metais Ričardas ir Morisas Makdonaldai atvažiavo į Kaliforniją norėdami atidaryti kinoteatrą su restoranu, bet greitai suprato, kad neišlaiko konkurencijos ir turėjo pasitenkinti užkandine drive-in, kurije pietūs patiekiami pro baro langą tiesiai į automobilį. Svarbiausia valgiaraščio dalis buvo maltas kotletas (hamburgerio prototipas) su bulvėmis ir daržovėmis. Prekyba vyko, bet ir po 20 metų Makdonaldų šeima vis dar turėjo stovėti prie prekystalio ir net negalėjo ramiai išeiti į pensiją. Ieškodami būdų nukonkuruoti kitus, 1948 metais jie nusprendė sumažinti parduodamų pietų kainą. Jie išmetė peilius, lėkštes, šakutes, atleido indų plovėją ir padažų gamintoją.