GMO

Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja “didelį susirūpinimą” visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo “pridengtas” gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija. Naujosios bulvės “Amflora”, kaip tvirtinama, bus parduodamos tik specialiems augintojams, o pastarieji jokiu būdu savo GMO produkcijos negalės tiekti į parduotuvių lentynas. Bulves naudosime tik celiuliozės gamybai ir … gyvulių pašarams. Štai ties šiuo sakiniu ir norėčiau stabtelėti. Oficialiai labai griežtai kontroliuojame ir ribojame GMO naudojimą maisto gamyboje, tačiau gyvulininkystėje be didesnių skrupulų šeriame modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais ar bulvėmis. Importuotomis ar jau pačių užaugintomis. Ne vienas Lietuvos gyventojas nustebtų sužinojęs, kad jau šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai. Nereikia būti dideliu žinovu, kad suprastum pašarų įtaką mėsos kokybei ir ją valgančių žmonių sveikatai. Kas yra ragavęs natūraliais produktais kaime užaugintos mėsos, tas ir be laboratorinių tyrimų pasakys, kad ji skiriasi nuo pramoninės produkcijos. Bet juk kalbame ne tik apie skonio savybes. Logika paprasta: jeigu ES neleidžia bulvių pardavinėti tiesiogiai vartotojams, vadinasi vis dar yra abejonių dėl tų bulvių patikimumo ir įtakos sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt. Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas. “Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika. Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.” I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.