Jis – visada šešėlyje. Jis ir šešėlis – viena esybė. Jei jis pats to nenori, jūs jo nepamatysite. Jei esate jo taikiniu, galite atsisveikinti su gyvenimu. Jis prasiskverbs pro geriausią apsaugos sistemą, likdamas nepastebėtu. Jis sunaikins visą jūsų asmeninę apsaugą. Jis – Trečiojo Ešelono agentas. Jei jūs sumanėte eilinį teroro aktą prieš didingą ir kilnią amerikiečių naciją, jums tiesiog nepasisekė. Kodėl? Ogi todėl, kad jis prisiekė savo Šventąja Trejybe – mėsainiais, spragintais kukurūzais ir „Coca-Cola“, kad savo naciją gins iki paskutinio atodūsio. Jis – Semas Fišeris.

Herojaus sugrįžimas

Ar mėgstate Tomo Klensi kūrybą? Ar jums patinka jo pasakojimai apie didingą, galingą, nepakartojamą ir na, tiesiog pačią geriausią Amerikos naciją, kurią, kaip visada, nori pražudyti pikti, godūs, būtinai amoralūs teroristai? Jiems tai beveik pavyksta, eilinį kartą prieš pat Baltuosius rūmus pristačius 2 tonų trotilo ekvivalento bombą (juokauju, žinoma). Bet šaunieji n specpadalinio kariai, patriotai iki kaulų smegenų, net iki sprogimo likus tik vienai sekundei ir jau išblėsus paskutinėms viltims, o kibirkščiai jau bėgant laidu, visada spėja atjungti sprogmenis ir išgelbėti Ameriką – o kartu „ir visą pasaulį“.

Sąžiningai jums pasakysiu – tokie siužetai mirtinai at-si-bo-do. O štai kompiuterinių žaidimų kūrėjams, atrodo, ne – kompiuterinėje rinkoje pasirodo žaidimai Ghost Recon, Rainbow Six su krūva priedų ir Splinter Cell.

Jei pirmieji du projektai netapo hitais, tai trečiasis ilgam tapo stealth/action žanro pavyzdžiu. Šį žaidimą (ne taip, kaip kitus Tomo Klensi kūrinius) mėgo ne už siužetą – jis, kaip ir visuose Tomo kūriniuose, buvo skurdus, o už galimybę pasijusti „žmogumi iš šešėlio“. Žmogumi, esančiu tikru savo dalyko profesionalu. Tiksliu ir šaltakrauju. Žmogumi, kuris kanda, kaip gyvatė ir vėl pasitraukia į tamsą. Grafikos lygis irgi buvo puikus.

Nieko nepasakysi – Splinter Cell žaidėjų bendruomenė priėmė su išskėstomis rankomis.

Po kurio laiko išėjo Splinter Cell: Pandora Tommorow. Šis jau buvo žymiai blogesnis už pirmąjį, todėl viso pasaulio kompiuteriniams žaidimams skirti leidiniai jį įvertino nekaip.

Ir štai, pagaliau buvo anonsuotas Tom Clancy’s: Splinter Cell 3 išleidimas. Žmogus su trejomis žaliomis akimis grįžo.

Tamsos žmogus

2004 metais E3 parodoje Ubisoft kompanija publikai pristatė Splinter Cell 3 demonstracinę versiją. Kaip ir pirmąja, Splinter Cell trečiąją dalį kūrė Ubisoft Montreal vaikinai. Žaidimo varikliuku tapo labai perdirbtas Epic Games’ gamybos Unreal Engine. Demonstracinėje versijoje mums buvo parodyta, kaip visų mylimas slapukas Semas Fišeris laužiasi į l.a.b.a.i įslaptintą objektą. Ypač įspūdingi buvo vaizdo efektai, kai Semas Fišeris prasmuko pro apsaugą. Vienu metu apsaugininkas į tamsą metė šviečiamąjį užtaisą, ir mes galėjome įvertinti dinaminius žaidimo šešėlius.

Gerai atlikti su oro sąlygomis susiję efektai. Lietaus lašai atrodo beveik fotorealistiškai, žaidime žadamas visiškas jo pasaulio interaktyvumas. Šiaip jau tai žadama vos ne kas antrame žaidime, bet po to, ką pamatėme, Ubisoft programuotojais kažkodėl norisi tikėti.

Žaidime bus visi ankstesniuose buvę dalykėliai: laipiojimas sienomis, sėlinimas tamsoje, laužomų priešininko kaklo slankstelių traškėjimas… bet yra ir naujovių. Man pačiam sunku patikėti, bet Semas Fišeris per plonesnes sienas gali nudėti savo priešininkus (kaip ir jie jį patį), t.y., labai svarbią reikšmę turės pati patalpa. Kūrėjai atkreipė dėmesį ir į žaidimą keliese – 2 žaidėjai ne šiaip sau kartu bėgioja ir kartu žudo priešus – labai didelę reikšmę vaidina savitarpio pagalba. Pavyzdžiui, jei tvora vienam žmogui pernelyg aukšta, kitas gali padėti jam ją perlipti, ir t.t.

Dabar kiekvieną žaidimo lygį bus galima praeiti keliais būdais. Tai labai padidina norą jį peržaisti, kiekvieną kartą misiją vykdant vis kitaip. Didelis dėmesys skiriamas artimos kovos ginklams, t.y, koviniams peiliams ir kovai plikomis rankomis. Apie pastarają kol kas nieko nežinoma, bet skamba viliojančiai…

Pakalbėkime apie siužetą. Jis tęsia šauniąsias Tomo Klensi tradicijas ir, kaip visada, labai aktualus. Taip, taip – vėl atsirado piktas teroristas (ar ne juokinga?). Skirtumas tik tas, kad dabar jis nebenori gabenti bombos į Baltuosius rūmus. Jis – naujojo tūkstantmečio teroristas. Hakeris. Nori įsilaužti į pačias, kiek tik įmanoma, slapčiausias duomenų bazes ir pasinaudoti slapta informacija. Teks pakuotis daiktus – skrisime į 2008 m. Šiaurės Korėją (taip, teroristai gyvena ne tik Irake) ir pašalinti liaudies priešą.

Ubisoft iš esmės perdirbo žaidimo AI. Dabar priešininkai ne šiaip sau stoviniuos, kaip stabai, ir pasyviai lauks, kol priėjęs pradėsi pleškinti automatu. Jie turės klausą, ir dabar atsimins savo anksčiau atliktus veiksmus. T.y., jei priešininkui pasirodė, kad jo kairėje kažkas šlama, jai jis skirs žymiai daugiau dėmesio, todėl geriausia jį apeiti iš dešinės.

Kaip bebūtų juokinga, vienintelė platforma, kuriai kuriamass žaidimas – PC, tačiau galime neabejoti, kad jį išleis ir X-Box‘ui, ir, greičiausiai, Playstation 2 ir Gamecube konsolėms (PC – only and 4ever! – redaktorius). Žaidimą numatoma išleisti šių metų pabaigoje.

Ką galėtume pasakyti pabaigai? Atrodo, mūsų laukia puikus žaidimas. O dar jei jis turės visus pirmojo privalumus ir atsikratys blogų antrosios dalies trūkumų… Palauksim – pamatysim.

Autorius: Kirilas „Arhimond“ Novotarskij

Views All Time
Views All Time
2360
Views Today
Views Today
1
0 0