Jaučiame jau vis šiltesnio vėjelio dvelksmą, saulė vis dažniau išlenda pro debesis, pamažu bunda ir visa gamta… Tuoj pradės žaliuoti žolė, skleistis pumpurai, o mes švęsime didžiausią pavasario šventę – Velykas.

Kad ši šviesi ir džiugi šventė nebūtų praleista tik prie gausiai nukrauto stalo ar televizoriaus, derėtų prisimintim, galbūt, jau kiek primirštą jos kilmę bei šventimo tradicijas.

Šiandien Šv. Velykos yra krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai yra bene svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kai su dideliu džiaugsmu švenčiama galutinė Dievo sūnaus pergalė prieš mirtį. Tačiau prieš krikščionybę, mūsų protėviai Velykas švęsdavo kaip gamtos prisikėlimo šventę, o vėliau šventė buvo sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Manoma, jog Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės„, nes ankščiau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, mirusiųjų vėlės keliasi iš žemės, kartu su bundančia gamta ir grįžta atgal tik po pirmojo perkūno. Dar Velykų pavadinimas kartais yra kildinamas ir iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj (Didžioji diena). Sunku pasakyti, kuris variantas yra teisingiausias, o gal tai ir nėra taip svarbu. Svarbiausia šią šventę sutikti linksmai ir švęsti turiningai.

Po iškilmingų Šv. Velykų mišių ir šventinių pusryčių, nederėtų prarasti pakilios nuotaikos. Juk šventė tik prasidėjo, o Velykos švenčiamos net dvi dienas! Nepaskirkite šios progos vien sėdėjimui prie stalo ir spoksojimui į televizorių, juk per Velykas, kaip niekad, yra ką veikti! Reikia tik prisiminti mūsų senolių tradicijas, Velykinius žaidimus ir tikrai neteks nuobodžiauti.

Svarbiausia- pasiruošimas šventei. Iš lauko reikia atsinešti šakelių, kad iki Velykų jos sužaliuotų. Tada jomis reikės puošti šventinį stalą. O gražiausias šventės akcentas, žinoma, – margučiai.

Kiaušinių marginimas turi gilias tradicijas. Buvo tikima, kad jis turi magiškų galių. Pavyzdžiui, saulutėmis marginami kiaušiniai atneš saulėtus ateinančius metus. O jei ant kiaušinių bus skutinėjami ar piešiami žalčiukai- tai pavasarį pabus gyvybė. Net kiaušinių spalva turi tam tikrą reikšmę: raudona spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų.

O su jau nudažytais margučiais per Velykas mūsų senoliai žaisdavo įvairiausius žaidimus. Siūlome juos prisiminti ir Velykų dieną linksmintis taip, kaip tai darė mūsų protėviai.

Miegančiųjų žadinimas

Kiek panašus į Verbų sekmadienio rytinį žadinimą. Dar prieš Velykas reikia parsinešti namo beržo šakelę ir pamerkti ją į vandenį, kad iki Velykų ji išsprogtų. O šventinį rytą, su ta šakele plakti dar miegančius ir prašyti iš jų Velykinių kiaušinių.

Kiaušinių ridenimas

Šią Velykinę pramogą, tikriausiai mėgsta ne tik maži, bet ir dideli. Kiaušiniai ridenami per specialiai padarytą lovelį. Kas ridendamas numuša svetimą kiaušinį – jį laimi. O visą žaidimą laimi tas, kas išlošia daugiausiai kaušinių. Šiuo žaidimu taip pat galima išsiaiškinti, kieno metai bus patys sėkmingiausi. Tas, kuris nuridena kiaušinį toliausiai už visus, gali būti tikras, jog šie metais jam bus tikrai laimingi ir sėkmingi.

Kiaušinis dar nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybę, vaisingumą, kosmosą. Buvo manoma, kad kiaušinyje slypi gyvatės gyvybė. Mūsų protėviai tikėjo, kad pavasarį gyvatės pavidalu prisikeldavo vėlės, taip pat gyvatės prikeldavo augmeniją, žydėjimą ir vaisingumą. Todėl simbolinis yra ir margučio ridenimas, jo susilietimas su žeme.

Kiaušinių mušimas

Linksmiausia šį žaidimą žaisti dar prie pusryčių stalo. Kiaušiniai daužomi vienas į kitą, o laimi tas, kurio kiaušinis lieka sveikas. Žaidimo esmė – išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį. 

Buvo manoma, kad pradaužus kiaušinį išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. O gyvatės buvo laikomos požemio gyventojos, globojančios derlių. Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Buvo tikima, kad kiaušiniai gydo žaizdas, o nevaisingos moterys gydydavosi gerdamos žalius kiaušinius. Taip pat tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, jie tais metais duos gerą derlių.

Supimasis sūpuoklėse

Labai graži Velykų tradicija. Ankščiau buvo tikima, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo didesnis bus jų pluoštas. Supantis būdavo dainuojamos įvairios „sūpuoklinės“ dainos. Nors šiandien retas iš mūsų augina linus, tačiau, jei kieme turi sūpuokles, būtinai per Velykas pasisupk! Juk tikrai labai smagu, o ką gali žinoti, gal ši graži senolių tradicija ir geresnę ateitį lems.

Ir atmink, kad Velykų dieną:

  • negalima ilgai miegoti – galvą ilgai skaudės;
  • pirmąjį nuluptą kiaušinį reikia supjaustyti į tiek dalių, kiek sėdi žmonių prie Velykų stalo, ir visiems padalinti po dalelę, taip visus metus namuose vyraus harmonija;
  • patariama šaudyti į viršų- taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias;
  • dar prieš saulėtekį, nusiprausk šaltu vandeniu- visus metus būsi sveikas kaip ridikas.

Taigi prisimink, kad šventes reikia švęsti. O tokią džiugią šventę kaip Velykos būtina švęsti ypač linksmai!

Views All Time
Views All Time
15629
Views Today
Views Today
2
0 0