Šuns vardas – garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį.

Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant „Geras!“. Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

Galimos dresiruotojo klaidos:
– Per garsus vardo tarimas.
– Per dažnas vardo tarimas, ypač prieš kiekvieną komandą, pripratina šunį atlikti komandą tik kartu ištarus vardą.

Karolis Masilionis „Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“

Views All Time
Views All Time
3481
Views Today
Views Today
1
0 0