2006 m. balandžio 20 d., Vilinius. Gegužės 5-6 dienomis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), rengiama tarptautinė vyno paroda “Vyno dienos. Vilnius 2006”. Antrą kartą rengiamoje parodoje dalyvaus ir savo nacionalinius stendus pristatys Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir Gruzijos vyno gamintojai bei devynios vyną į Lietuvą importuojančios kompanijos. Renginio dalyviai galės susipažinti su rekordiniu vyno rūšių skaičiumi – 1500 skirtingų rūšių iš įvairių pasaulio šalių. Pasak renginį organizuojančio “Vyno klubo” direktorės Rasos Sužiedelienės, šiuo renginiu siekiama paskatinti visuomenę pažinti pasaulio vyno kultūrą, gilinti vyno vartojimo tradicijas Lietuvoje. R.Sužiedelienė teigia, jog didelis vilniečių susidomėjimas praėjusiais metais rengtomis “Vyno dienomis” paskatino vyno parodą Vilniuje rengti kasmet. “Pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas vyno kultūra pastebimai auga. Tai liudija ir faktas, jog vien per praėjusius metus Vilniuje atidarytos 5 naujos specializuotos vyno parduotuvės – vartotojai reikalauja kokybės, žmonėms reikia ne tik gero vyno, bet ir informacijos apie jį”, – teigia R.Sužiedelienė.

Naujausi Amerikos mokslininkų tyrimai rodo, kad prieš 9 tūkst. metų, kai Europoje ir Amerikoje gyvenantys žmonės dar gyveno iš žvėrių atsikovotuose urvuose, kinai jau gamino ryžių vyną. Tai iš esmės pakeitė nusistovėjusį stereotipą – anksčiau buvo manoma, kad alkoholiniai gėrimai buvo išrasti Artimuosiuose Rytuose. Sensacinga išvada buvo padaryta, mokslininkams kasinėjant Šiaurės Kinijos Chenano provincijoje esančiame neolito laikų kaime. Čia buvo aptiktos kelios puodynės, kurių turinio likučių cheminė analizė rodo, jog jose būta gudobelės uogų, laukinių vynuogių, vaško ir rauginto ryžių gėrimo. Šie indai datuojami 7 tūkst. metų prieš Kristų.

Geriausias putojantis vynas yra šampanas, pavadintas Prancūzijos regiono, iš kurio kilęs, vardu. Šampano gamybos esmė – dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai (pran. Mousse). Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas, ir, pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antras rūgimo etapas buteliuose; tolesni procesai – sukratymas ir nuosėdų šalinimas, brandinimas. Sukratymas. Po antro rūgimo visi buteliai 90° kampu pasukami iš horizontalios į vertikalią padėtį, pasukinėjami ir kratomi, kad nuosėdos susirinktų butelio kaklelyje. Kratant rankiniu būdu, viskas trunka apie aštuonias savaites. Kompiuterizuotų kratymo mechanizmų darbas ne toks ilgas: procesas pasibaigia per aštuonias dienas.

Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų“ geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku. Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus, ir prieskonių (gvazdikėlių, cinamono). Šiais laikais punšas neturi griežtos receptūros: viskas priklauso nuo gaminančiojo skonio ir galimybių. Skandinavijos šalyse tradiciškai namų šeimininkas, nenorėdamas primesti savo skonio, svečiams siūlo patiems maišyti punšo ingredientus. Iš esmės grogas ir glintveinas yra punšo rūšys. Glintveino pagrindą sudaro raudonas vynas, o grogas gaminamas iš romo, konjako arba degtinės. Įdomu tai, kad nepriklausomai, iš ko gaminamas grogas, jo proporcijos nekinta: keturios dalys vandens ir viena dalis alkoholio.

Daugiausia pasaulyje nuperkama vyno, kuris geriamas prie kasdieninių pietų ir vakarienės. Tokioms progoms įprasta rinktis nebrangų vyną. Suprantama, brangumas yra gana subjektyvi sąvoka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasdieninis vynas yra vadinamas penkių svarų vynu. Įtakingas specializuotas vyno žurnalas “Wine Spectator” pernai vėlyvą rudenį iš visų žemynų rinko 200 geriausių vyno rūšių, kurio butelis parduotuvėje kainuoja ne daugiau kaip devyni JAV doleriai. Nemenkai šiame sąraše esti vyno iš Naujojo pasaulio – JAV, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos. Pastaruoju metu šių kraštų vynas dėl geros kokybės ir gana nedidelės kainos sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčių Europos vyndarių produktais.

Vynas – tai fermentuotos raudonųjų arba baltųjų vynuogių sultys. kad ir kaip gali būti keista, baltas vynas gali būti padarytas iš raudonųjų vynuogių. Kiekvienų metų kokybė būna kitokia ir dėl klimato ir dėl vyndarių darbo, todėl tos pačios rūšies vynas gali būti ypatingai geras vienais metais ir kiek prastesnis kitais. Vynas raugiamas ąžuolinėse statinėse. Kiekvienais metais visos statinės, visi ruošiamieji indai yra visiškai nauji, jie naudojami vienintelį kartą, po to viskas išmetama. Prancūzai sako, kad jei būtų naudojami tie patys indai ir kitais metais, tai jau nebūtų tikras tų metų vynas, nes jis primintų dalį praeitų metų vyno skonio.

Daugelis vyno mėgėjų jaučia didžiulį potraukį būtent rožiniam vynui. Prancūzijoje šis vynas vadinamas Rose, Italijoje – Rosato, Ispanijoje – Rosado. Ana Fabiano, žurnalo Wine News korespondentė, teigia, kad “viena didžiausių saugomų Ispanijos vyndarių paslapčių yra rožinis vynas”. Martinez Bujanda yra viena iš aukščiausius įvertinimus pelniusių rožinio vyno gamintojų Ispanijoje bei kitose šalyse. Lietuvoje taip jau įprasta, kad rožinis vynas vartotojų lieka visiškai nepastebėtas ir tik nedaugelis ryžtasi jo paragauti. Pagrindinės tokio abejingumo priežastys gali būti tai, jog trūksta žinių, kuo šis vynas ypatingas, kaip jis gaminamas bei su kokiu maistu jį reikėtų derinti. Šis vynas išsiskiria savo neįprasta žvilgančia rožine žemuogių spalva. Šią mielą spalvą vynas įgauna maceracijos metu, kai raudonųjų Grenache vynuogių sultys laikomos kelias valandas kartu su odelėmis, kurios ir nudažo sultis rožine spalva. Taigi į šį vyną nėra dedama rožių lapų ar kitų panašių priedų, kaip kad daugelis mano.

Teigiama, jog Prancūzijoje yra gaminamas pats geriausias, kartu ir pats blogiausias vynas pasaulyje. Šiandien nei viena kita šalis negali varžytis su Prancūzija savo vyno kokybe bei įvairove. Kiekvienais metais Prancūzijoje pagaminama daugiau kaip 67 milijonai hektolitrų (745 milijonai dėžių) vyno, iš kurių didžioji dalis gali puikuotis aukščiausios kategorijos įvertinimu. Taip yra todėl, kad visas vyno gamybos procesas nuo vynuogių pasodinimo iki vyno pagaminimo labai griežtai kontroliuojamas įvairių įstatymų bei normų. Tai vynas, kuris išgarsino Prancūziją visame pasaulyje ir leido tapti viena iš labiausiai pageidaujamų vyno gamintojų. Kiekvieno įžymaus regiono vyndariai, norėdami išlaikyti vartotojų pasitikėjimą savo vynu, turi stengtis išsaugoti jo kokybę ir išskirtines savybes, išgarsinusias jų vyną. Nieko nuostabaus, kad kai kurie vyndariai negali išlaikyti aukščiausių kokybės standartų. Kaip teigia Tom Stevenson knygoje “The New Sotheby’s Wine Encyclopedia”, “kiekvienas regionas neišvengiamai turi savo gerą, vidutinišką ir prastą vyną”.

Jau daugelį amžių vynas yra vienas labiausiai vertinamų gėrimų visame pasaulyje. Todėl pagrindinis vyndarių noras yra pagaminti išskirtinį vyną, kurį vertintų geriausi pasaulio specialistai bei vyno mėgėjai. Vyno gamyboje, priešingai nei moksle ar mene, ne viskas priklauso nuo žmogaus. Yra daugybė veiksnių, tokių kaip žemė, saulė, lietus ar vėjas, kurie gali lemti visą vyno gamybos procesą. Sunkus darbas ir mokslas yra labai svarbūs elementai vyno gamyboje, tačiau jų nepakanka norint pasiekti geriausių rezultatų, tam reikia įkvėpimo bei talento. Todėl kai kas nors, mėgaudamasis gurkšneliu vyno, jaučiasi patenkintas ir bent truputėlį laimingesnis, vadinasi, jog gamintojas sugebėjo pertekti geriausias gamtos savybes bei ypatingus žmogaus gebėjimus. Savo ruožtu Martinez Bujanda vyndarių šeima kiekvienais metais visomis jėgomis siekia nustebinti vyno mėgėjus nepakartojamu vynu, taip perteikdama daugiau nei per šimtą metų sukauptas žinias bei patirtį.