|

Vasario 16 d. Akto veikos politinis ir etninis arealas

Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. Aktu paskelbimas yra didelė lietuvių tautos, Lietuvos Valstybės, jos politinės raidos, kultūros, mokslo, ekonomikos šventė. Kartu įsidėmėtina, kad nei šios datos 50-metis, nei 60-metis, nei 70-metis nebuvo švenčiamas. Sovietinės okupacijos metais šios šventės prisiminimas ir viešas jos šventimas buvo nusikaltimas, nes bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji Mokslų akademijoje įvykusiame posėdyje buvo paminėta 1989 metais. Šios šventės prasmė ir reikšmingumas suprantamas ir aiškus kiekvienam laisvam Lietuvos piliečiui. Ypač svarbus Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės tęstinumas yra mokslui ir mokslininkams. Jis betarpiškai suaugęs su akademine laisve, užtikrinančia mokslininkams laisvą bendravimą su viso pasaulio mokslininkais, naudotis pasaulio mokslo laimėjimais ir patiems aktyviai dalyvauti pasaulinio mokslo procese, laisvai formuluoti mokslo raidos diktuojamus tyrimus, pasirinkti tinkamiausius metodus ir metodiką. Šių teisių ir laisvių užtikrinimas yra pats svarbiausias mokslo ir mokslininkų laimėjimas. 1990 m. atkuriant Nepriklausomybę, Lietuva turėjo konkrečias sienas, teritoriją ir administracinio valdymo tinklą, turėjo miestą, kuris atliko sostinės funkcijas. Didžioji valstybinių sienų dalis jau iki okupacijos buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

Valentino legendos
| |

Valentino legendos

Pasakojama, kad Valentinas išgydė kalėjimo prižiūrėtojo Asterijaus aklą dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyt: “ Nuo tavo Valentino”. Pasak antros legendos, Romoje pagonybės laikais gyvenęs šv. Valentinas labai mylėjęs vaikus, dovanojęs jiems skanėstų, gėlių. Valentinas atsisakė garbinti senuosius romėnų dievus, už tai buvo surakintas ir įmestas į kalėjimą. Vaikai, ilgėdamiesi savo mokytojo ir bičiulio, rašydavo ir kaišiodavo jam per grotas laiškelius. Iš čia ir atsirado tradicija tą dieną keistis atvirukais. Trečioji legenda byloja, kad vienuolis Valentinas į kalėjimą buvo įmestas už tai, kad nepaisydamas imperatoriaus draudimo, slapta alyvų giraitėje, Meilės klonyje, kur ant marmuro plokštės stovėjo sidabrinis kryželis su erškėtrožių puokšte, tuokė įsimylėjėlius. Pasak kitos istorijos, šv. Valentinas slapta tuokdavo kariuomenėje tarnaujančius jaunuolius, nors imperatorius Klaudijus tai griežtai draudė.

Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia 66 proc. gyventojų
| |

Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia 66 proc. gyventojų

Didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “TNS Gallup” duomenimis, Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Pasak “TNS Gallup” marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, vasario 14-osios šventė labiausiai populiari tarp jaunimo. Net 90 procentų 15-29 metų amžiaus apklaustųjų teigė, kad ši diena jiems “šiek tiek svarbi” arba “labai svarbi”. Tyrimo duomenimis, Šv. Valentino dieną labiau linkusios švęsti dailiosios lyties atstovės. Tai, kad ši šventė yra labai svarbi, atsakė 35 procentai moterų ir 27 procentai vyrų. “Nors Lietuvoje švęsti Valentino dieną tampa vis populiariau, ši tradicija dar nėra paplitusi tarp kaimo gyventojų”,- sakė E. Bražėnas. Net 40 proc. iš jų teigė, niekada šios dienos nešvenčiantys arba net nežinantys tokios šventės. Šį tyrimą “TNS Gallup” atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Šv. Valentino dienos tradicijos
| |

Šv. Valentino dienos tradicijos

Vasario – 14-oji su Valentinu buvo susieta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nuo tada ir atsirado graži tradicija išreikšti savo jausmus atviruku su širdelėmis, balandžiukais ar amūriukais. Šią dieną žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia ne tik romantiškus atvirukus, bet ir dovanėles. Ant atviruko siuntėjo vardo dažniausiai nebūna, nes jie skirti slaptai meilei. Paprastai atvirukuose vyrauja rožinė spalva, piešiamos širdys, rožės, amūriukai ir pan. Į atvirukus rašomos eilės. Sentencijos, aforizmai ir žodžiai; “Būki mano Valentinu (-a)”. Iš kur atsirado šis paprotys? Pavadinta ši diena krikščionių šventojo vardu. Šventojo statusą krikščionių Bažnyčia mirusiajam suteikė už ypatingus nusiuntė mylimajai laiškelį, kuriame užrašė: “Nuo tavo Valentino”. Gerokai prieš šventojo Valentino laikus meilę, santuoką ir vaisingumą romėnai pagarbindavo pavasario šventėmis. Viena tokia šventė, vadinama Luperkalijomis, buvo rengiama vasario 15 dieną. Šios vaisingumo šventės metu aplink miestą lakstydavo nevedę apsinuoginę vaikinai, jaunamartes čaižydami gyvulio odos diržais. Moterys nevengė kirčių, kadangi tikėjo, jog taip lengviau susilauks vaikų. Luperkalijų išvakarėse vykdavo Junonos šventė. Junona romėnų mitologijoje buvo laikoma ne tik vyriausiąja deive, bet ir gimdymo bei santuokos globėja. Tą dieną jauni vyrai iš dėžutės traukdavo merginų vardus, su išrinktąja visą šventę šokdavo.

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje?
| |

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje?

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje? Dabar šv. Valentino dieną visame pasaulyje laikraščių puslapiai mirga paslaptingais įsimylėjėlių rašteliais, pašto dėžutės pilnos šv. Valentino atvirukų su gėlytėmis ir paukšteliais – vaisingumo ir romantikos simboliais. Tą dieną dažniausiai dovanojamos rožės ir šokoladai. Nors… Anglijos metraštininkas S. Pepypsas rašo, kad Jorko hercogas savo poniai šv. Valentino dieną dovanojo papuošalų už 800 svarų sterlingų ( mūsų laikais tai būtų maždaug 47 svarų sterlingų). Kai kuriose Anglijos vietose gerbėjai dovanas padėdavo ant slenksčio, pasibelsdavo ir pabėgdavo. Toks paslaptingumas išlikęs iki šių dienų. Kadaise šv. Valentino atviruko siuntimas reiškė piršimąsi. O ir šiais laikais toks atvirukas reiškia šį tą daugiau negu flirtą, taigi gal ir nevertėtų užmiršti, kad šv. Valentino diena – puiki diena pasipiršti. Australai, ispanai, anglai, prancūzai šv. Valentino dieną švenčia vienodai – savo slaptiems mylimiesiems siunčia atvirukus, o sutuoktiniams ir mylimiesiems – dar ir dovanų. Amerikiečiai atvirukus siunčia visiems, ką myli – sutuoktiniams, draugams, draugėms, sūnums ir dukterims. Vokiečiai ir belgai nesiunčia anoniminių atvirukų, tačiau savo sutuoktiniams ir mylimiesiems dovanoja gėlių ir saldumynų. Japonijoje priimta dovanoti šokoladą. Švedai ir italai (išskyrus Veneciją) šv. Valentino dienos visai nešvenčia.

Valentino dienos romantika
| |

Valentino dienos romantika

Uždekite daugybę įvairiausių formų ir dydžių raudonų žvakučių. Nepamirškite raudonų gėlių – ne tik rožių, bet ir tulpių, gvazdikų bei kitokių. Po vieną ar puokštėmis pamerkite jas visame kambaryje. Gėles, užuolaidas, baldus ir visa, ką tik norite, papuoškite raudonais kaspinėliais bei balionais. Visas arba kelias lemputes pakeiskite raudonomis. Raudonų mirksinčių lempelių girliandą nutieskite palube prie užuolaidų, aplink didelius gėlių vazonus. Kambaryje pridėliokite sausų kvepalų gražiose vazelėse. Iškirpkite raudono popieriaus širdelių girliandą ir pritvirtinkite prie sienos, durų, gal net lubų. Virš lovos pakabinkite raudonos krentančios medžiagos baldakimą. Paklokite švarią patalynę ir ant savojo Valentino pagalvės padėkite rožę ar paberkite jos žiedlapių. Apsirenkite seksualiais raudonais apatiniais. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo.

Tik nepersistenkite
| |

Tik nepersistenkite

Valentino diena yra ypatinga ne tik įsimylėjusiems ar visiems, kas turi antrąją pusę, bet ir kiekvienam iš mūsų. Juk Valentino diena iš esmės yra labai teigiama ir graži šventė, kurią galime paminėti kiekvienas. Tačiau jei Valentino dieną švenčiame, dažniausiai norisi ir pasipuošti. Taigi kaip rengtis Valentino dieną, kad atrodytume šventiškai, tačiau ne pernelyg iššaukiančiai? Juk ši šventė dažniausiai yra ir darbo diena, taigi negalime darbe išsišokti ypač seksualiais ar atvirais rūbais, nors tokiai dienai idėjiškai jie ir tiktų. Iš tikrųjų tai yra labai paprasta. Valentino diena mums asocijuojasi su meilės spalvomis: raudona, rausva, purpurine. Taigi pirma gairė, pagal kurią galima rinktis aprangą šiai ypatingai dienai, yra būtent tų trijų spalvų koloritas. Turbūt beveik kiekviena moteris savo garderobe turi raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos drabužėlį. Taigi Valentino diena yra pats tinkamiausias metas jį apsirengti, nes kiekvienas, pamatęs jus su tokios spalvos drabužiu, supras, kad jūs švenčiate! Taigi prie įprastinės aprangos priderinkite raudoną palaidinę ar rausvą megztinuką. Taip pat galite rinktis purpurinį švarkelį ar net visą tokios spalvos kostiumėlį. Kita aprangos galimybė – tiesiog raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos aksesuaras. Tai gali būti masyvūs karoliai, skarelė, šalikėlis ar pirštinės. Taip pat nepamirškite ryškaus lūpdažio ir nagų lako ir jūs jau atrodysite šventiškai.

Valentino diena – įsimylėjėlių šventė
| |

Valentino diena – įsimylėjėlių šventė

Kaip teigia legenda, už šią šventę turime dėkoti dvasininkui Valentinui. Romos imperatorius Klaudijus II Gotas griežčių griežčiausiai uždraudė savo legionieriams vesti, kad per žygius netrauktų namo. Kariams į pagalbą atskubėjęs Valentinas ėmė slapta tuokti legionierius su jų mylimosiomis. Apie tai sužinojęs imperatorius liepė įmesti kunigą į belangę, o auštant 270 metų vasario keturioliktajai jis buvo nužudytas. Beje, istorikai mano, kad visa tai tik graži legenda, nors šaltiniuose ir iš tiesų minimi du kankiniai Valentinai. Vienas – Romos kunigas, žuvęs 269 metais. Kitas – Ternio (Italija) vyskupas, nužudytas 273 metais. Tačiau nė vienas mus pasiekęs dokumentas neįrodo, kad kuris nors iš jų būtų globojęs įsimylėjėlius. Vis dėlto kartą per metus, o būtent vasario 14-ąją, visi pageidaujantys gali išvysti “to paties Valentino” palaikus, kurie ilsisi Madride, šv. Antano bažnyčioje. Jie buvo aptikti 18 amžiuje Romos katakombose, o kiek vėliau pervežti į Ispanijos sostinę. Seniau buvo nemažai papročių ir prietarų, susijusių su “visų įsimylėjėlių diena”. Štai 17 amžiuje kai kurių šalių merginos šv. Valentino dienos išvakarėse prieš eidamos miegoti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, o prie pagalvės prisegdavo penkis lauro lapus. Ir tikėdavosi sapne išvysti sau skirtąjį… Kaip teigia nesena apklausa, du trečdaliai amerikiečių mano, kad tinkamiausias užsiėmimas šv. Valentino dieną – seksas.

Kristaus apsireiškimas (Trys karaliai)
| |

Kristaus apsireiškimas (Trys karaliai)

Į Betliejų atkeliavo trys išminčiai iš Rytų. Keistuoliai svetimšaliai atpažino Betliejaus Kūdikyje Pasaulio Karalių. Bažnyčia šį įvykį švenčia Kalėdų laikotarpiu. Tai graži ir labai paslaptinga šventė. Pilna kažkokios nesuvokiamos, neaprėpiamos prasmės. Žinoma, mes suprantame, kad Bažnyčia tikrai čia neakcentuoja taip giliai žmonių pasąmonėje įsišaknijusio karnavalo (persirengimo karaliais, vaikštynių, lankymosi vienų pas kitus, dovanų teikimo vienas kitam) ir kitų linksmybių. Gal jos ir dera su Kalėdų džiaugsmu, bet nemanau, kad bažnyčioje šiuo laikotarpiu trūktų šurmulio. Kristaus Apsireiškimas (Epifanija) yra tikėjimo įvykis. Ką dar jis gali pridėti prie Kalėdų slėpinio, Dievo Įsikūnijimo, kuris mus su kaupu užtvindė ir pradžiugino savo nesuvokiamu ir mūsų sąmonę gniuždančiu Dievo Meilės Proveržiu?.. Atrodytų, Jis gimė, apsigyveno tarp mūsų, ir ko mums dar trūksta… Bet Bažnyčia sako – ne, Kalėdų slėpinys dar tebesitęsia, nesustoja ties Gimimu. Epifanija pabrėžia Kristaus atskleidimą visiems žmonėms, visam pasauliui. Tie trys Rytų išminčiai (liaudis juos titulavo karaliais) atstovauja Evangelijos pasakojime visą pasaulį. Šventės moralas toks – šis nuostabus, nesuvokiamas Dievo Įsikūnijimo, Jo susitikimo ir apsigyvenimo tarp žmonių planas yra skirtas ne tik žydams – išrinktajai Dievo tautai, bet ir pagonims – tam kitam, tiesiog visam ir visokiam pasauliui.

Trys karaliai: širdies šventė
| |

Trys karaliai: širdies šventė

Tiesą sakant, mes visai neturėtume tų žmonių prie Jėzaus lopšio tituluoti „karaliais”. Evangelija aiškiai sako: išminčiai, magai, burtininkai iš Rytų šalies. Niekas nežino jų kilmės. Niekas nežino jų tikrų vardų. Niekas nežino netgi jų skaičiaus. Skaičius „trys” nusistovėjo mūsų Bažnyčios tradicijoje dėl trijų dovanų, kurias jie atnešė kūdikėliui Jėzui – aukso, smilkalų ir miros. Bet kai kuriose Rytų bažnyčiose, sako, būta ir dviejų, ir keturių, ir net devynių karalių. Daug tiksliau, daug saugiau būtų šią šventę vadinti jos graikišku vardu – Epifanija. Dievo apsireiškimas. Pasverta, nušlifuota teologine kalba kalbėti apie įsikūnijusio Dievo pasirodymą visoms tautoms ir kultūroms, apie tai, kad visi, net tolimieji ir svetimieji, suklumpa prie Jėzaus kojų ir atiduoda jam deramą garbę ir šlovę. Keista, bet mums niekaip neišeina atsikratyti to tradicinio Kalėdų paveikslo su trimis karaliais ir juos vedusia stebuklinga žvaigžde. Mes šiandien vis tiek galvojame apie karalius. Apie asmenis, o ne apie idėjas. Net jeigu kyla įtarimas, jog evangelistas Matas ne istorinius faktus aprašinėja, ne reportažą iš Betliejaus pateikia, o kuria simbolinį ar alegorinį paveikslą. Jokie naršymai po knygas, po Šv. Rašto žodynus ir enciklopedijas neišmuš man iš galvos įsitikinimo, kad Jėzaus prakartėlėje stovėjo būtent karaliai. Būtent trys. Su karūnomis, šermuonėlių mantijomis ir su visu karaliams deramu orumu.