12-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”
|

12-asis Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai”

Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai” rugsėjo 14 d. prasideda Vilniuje ir po savaitės keliauja į Klaipėdą. Abiejuose miestuose festivalis vyks renovuotose ir kultūrinei veiklai pritaikytose buvusiose industrinėse erdvėse: Rugsėjo 14 – 19 d. Menų fabrike „Loftas” Vilniuje ir Rugsėjo 21 – 26 d. Švyturio menų doke Klaipėdoje. Vėliau festivalis aplankys ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio žiūrovus. Festivalis „Tinklai” 2010 siūlo žiūrovams Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos, Airijos, Baskų krašto trumpų filmų programas. Berlyno trumpų filmų festivalis „Interfilm” pristatys rinktinę viso pasaulio filmų programą ir Vokietijos trumpuosius filmus. Naujų technologijų naudojimui kine skirta specialioji programa „Video. Kas toliau?”. Programą „Negalia – ne kliūtis” sudaro tarptautiniuose festivaliuose pasižymėję trumpi filmai, skirti negalios temai kine. Kino stovykloje „Jaunieji kūrėjai” žmonės su negalia filmavosi ir kūrė filmus, geriausius rugsėjo 15 ir 22 d. išvysime specialioje programoje. Vizualiųjų menų kūrėjų bendruomenė „VideoCamp” rugsėjo 18 d. rengia atvirą foto – hepeningą, kurio metu pirmą kartą Lietuvoje fotoaparatų pagalba planuojama sukurti „matricos” efektą.

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009
|

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai” 2009

Žiūrovai išvys 140 naujų trumpametražių filmų iš 16 šalių. Kai kurie filmai tik pradeda kelionę po tarptautinius festivalius, kiti jau spėjo pelnyti apdovanojimus. Šiemet festivalyje „Tinklai” šalių su išsivysčiusia kino industrija (Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos) filmams oponuoja visas būrys Rytų Europos filmų (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos). Tradiciškai mūsų žiūrovai galės susipažinti su kaimynų, dažnai traktuojamų kaip konkurentai – Latvijos ir Estijos – filmais. Norvegijos, Suomijos, Airijos filmų programose išvysime jaunų ir patyrusių autorių perliukus. Baskų filmoteka pristatys naujus Baskų krašto filmus – išskirtinį Ispanijos kinematografo reiškinį. Antras pagal dydį Berlyno kino forumas – Berlyno trumpametražių filmų festivalis – pateiks savitą vokiečių filmų programą. Festivalis „Tinklai” ypatingai kviečia į įvairiaspalvę ir originalią lietuvių filmų programą. Kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga festivalis „Tinklai” parengė specialią filmų programą „Negalia – ne kliūtis”, skirtą neįgalumo temai kine. Programą sudaro Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės filmai, pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

|

Festivalyje “Kinas prieš melą” apsilankys žinomas suomių režisierius Aki Kaurismaki

Labai įdomu… Liepos 20 d. dalyvaudamas “Žinių radijo” laidoje, režisierius Giedrius Zubavičius (filmas “Gėlės”) papasakojo apie spontaniškai gimusį kino festivalį “Kinas prieš melą”. Mintis apie festivalį gimė Kaune besilankant suomių režisieriui Aki Kaurismäki. Kelionė šiek tiek politizuota apie tai galit išgirsti minimame interviu bei tekste balsas.lt, tad galit susidaryti ir vaizdą apie būsimą festivalį. Iš interviu: vyks dvi paralelinės programos, kasdien bus rodomi 2 filmai, tame tarpe trys Aki Kaurismäki komedijos, Manto Kvedaravičiaus kino projektas “Berzak” (20 minučių dokumentinio filmo ištrauka, kurį prodiusavo Aki Kaurismäki kontora “Sputnik”) ir dar kažkas. programoje bus parodyti filmai: Aki Kaurismaki “Žmogus be praeities”, Aki Kaurismaki “Slenkantys debesys”, Aki Kaurismaki “Aš pasisamdžiau žudiką”, Aki Kaurismaki “Tatjana, saugok savo skara”, Theo Angelopoulos “Amžinybė ir diena”, Aku Louhimies “Sušalusi žemė”, Pirjo Honkasalo “Trys melancholijos kambariai”, Mantas Kvedaravičiaus “Barzakh”, Andrejaus Nekrasovo “Netikėjimas”, Linda Jablonka “Sveiki atvykę į Šiaurės Korėją”, Abbas Kiarostami “Kur mano draugo namai?”, Anu Holonen “Šventos knygos šešėlis”.

Prasideda I-asis Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis
|

Prasideda I-asis Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis

Programoje populiariausi filmai, iš kurių kiekvienas lenkiško kino mėgėjas galės rasti sau tinkamą. Visus filmus matysite kino centre „Skalvija”. Festivalis prasidės Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo romano „Isos slėnis” ekranizacija. XX a. pradžia Lietuvoje, tragiškos meilės pasekmės, meilė be atsako, išprotėjimo ir nusikaltimo istorija. Įvykius lydi lietuviškų pasakų demonai ir velniai.Filmo premjera Lietuvoje. Pirmadienis – humoro diena. „Kileris” – filmas, kurį žiūrėdamas kiekvienas juoksis iki ašarų. Pasimetusio ir kuklaus taksi vairuotojo gyvenime, kuriam visiškai nesiseka, viskas apsiverčia dėl jo pavardės panašumo į pavojingo žudiko pravardę. Antradienis – diena veiksmo filmų mėgėjams. „Šunys” vaizduoja Lenkijos realybę tuoj po komunizmo žlugimo. Keičiasi santvarka, keičiasi slaptosios tarnybos. Senieji saugumiečiai renkasi tarp policijos ir nusikaltėlių. Vienas iš jų, Franz, tik vedybų su ministro dukra dėka padaręs karjerą, dabar turi atrasti save naujojoje realybėje. Kitą dieną matysite naują filmą „Trečiadienį, ketvirtadienio rytą”, kuris turėtų patikti jaunimui. Tai istorija apie netikėtai susitikusius Tomeką ir Teresą, du jaunus, pasimetusius gyvenime žmones. Abu vieniši, abu ieškantys laimės ir vietos po saule. Ketvirtadienis – lenkų kino klasikos diena. „Va bank” – viena pačių geriausių kriminalinių komedijų. 1930-ųjų Varšuva. Iš kalėjimo išeina legendinis vagišius, kuris siekia atkeršyti jį policijai pakišusiam banko savininkui.

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”
|

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas”

Sostinės žiūrovams pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino raidos etapui. Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves” (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney. Renginyje dalyvaus kviestiniai svečiai, kurie skaitys paskaitas, pristatys žiūrovams filmus ir programas. Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio” kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir” ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…