Fizika

Devynioliktojo amžiaus gale, kai daugelis mūsų protėvių buvo neraštingi, daugelyje kaimų labiau išsilavinę žmonės turėjo “raštininkų” pravardę. Šie “raštininkai” kaimyno diktuojami parašydavo laišką ar kitą reikalingą dokumentą. Tapus visuomenei labiau išsilavinusiai, “raštininkai” išnyko. Panaši padėtis dabar Lietuvoje yra su informacinio raštingumo specialistais. Akivaizdu, kad įgijus bendrą informacinį išsilavinimą tokių specialistų visuomenei nebereikės. Pristatoma telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programa sudaryta taip, kad ją įsisavinusių specialistų neištiktų “raštininkų” likimas. Telekomunikacijų vystymosi sparta pasaulyje ir Lietuvoje žinoma. Paradoksalu, bet šios spartos šaltiniai yra mokslų, atrodytų tiesiogiai nesusijusių su informacijos perdavimu, pasiekimai. Todėl specialistus būtina rengti taip, kad jie galėtų prisitaikyti prie greitai besikeičiančios visuomenės poreikių, t.y. visą laiką būtų reikalingi. Pirmiausia tokie specialistai turi būti “raštingi”, todėl pakankamas dėmesys skiriamas kompiuteriniams dalykams, susietiems su informacijos valdymo ir apdorojimo dalykais.

Fizika, visgi, yra egzotiška mokslo sritis. Ne daug kas ryžtasi ją studijuoti rimčiau – gal išsigąsta formulių, kurios dar mokykloje atrodė nesuprantamos, gal tikisi uždirbti daug pinigų, o čia, sako, jie sunkiai gaunami. Vienas docentas yra pasakęs, kad fizikui jie reikalingi tik žmogiškumui palaikyti. Akademikas Rudzikas irgi pajuokavo: ”Senai kaimo moterėlei niekaip nepavyks paaiškinti, kam tiek daug pinigų skiriama kažkokiems greitintuvams, o ne jos pensijai”. Juk pagrindinis domėjimasis šia sritimi yra smalsumo patenkinimas. Su laiku, besidomint, atsiranda ir žavėjimasis: ta formulytė, kitiems atrodanti tik kaip paveiksliukas, gali papasakoti įdomių dalykų. O ir romantika yra ne vien tik vakarienė prie žvakių šviesos, bet ir tai, kaip juda planetos, sprogsta žvaigždės ar sukasi nežinia kas elektrono viduriuose. Džeimsas Bondas taip pat nebūtų įdomus be triukų su įmantriais prietaisais. Studijuoti fiziką tikrai verta, net jei neketinate jai skirti visą gyvenimą – bendras supančio pasaulio suvokimas praverčia. Taisyklės, patarimai neatrodys be reikalo išgalvoti, o suprantant esmę, gal nereikės jų mokytis mintinai.

Artėja kasmetinė abiturientams svarbiausias metas – ateities pasirinkimo metas. Sakoma, kad mokymasis turi tęstis visą gyvenimą. Taip ir yra iš tiesų. Pažinimo procesas yra begalinis kaip begalinis yra ir žinių sukauptų Žmonijos lobynas. Praėjo tie laikai, kai asmenys, be abejo išskirtinių gabumų, galėjo akumuliuoti visas, pavyzdžiui, gamtos mokslo žinias. Iki pat viduramžių tokie mokslininkai vadinosi filosofais, kurie galėjo dalyvauti disputuose dėl visų tuo metu aktualių mokslo problemų. Gausėjant patyrimui ir žinioms atsirado specializacija, kuri dabar atrodo visai natūraliai. Universitetai stengiasi pasiūlyti abiturientams labai daug įvairių programų, kurios gali patenkinti daugumos stojančiųjų norus, aišku, atsiliepiant į valstybės poreikius ir galimybes. Susigaudyti programų įvairovėje yra nelengva, todėl pabandykime aptarti bent jau motyvaciją tų jaunuolių, kurie turi potraukį tiksliesiems pagal dabartinę klasifikaciją vadinamiems fiziniams mokslams.

ScienceDirect
Annals of Physics
http://www.sciencedirect.com/science/journal
/00034916

Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais.
Atomic Data and Nuclear Data Tables
http://www.sciencedirect.com/science/journal
/0092640X

Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais.

Journal of Computational Physics
http://www.sciencedirect.com/science/journal
/00219991

Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais.

Journal of Fluids and Structures
http://www.sciencedirect.com/science/journal
/08899746

A.Kazlauskas, V.Vansevičius, A.Bridžius, R.Drazdys, R.Kalytis. On the tolerances of filters for GAIA medium band photometric system. – Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280(1-2), 57-62.

J.Sūdžius, S.Raudeliūnas, A.Kučinskas, A.Bridžius, V.Vansevičius. 3-D Structure of the Galactic Interstellar Matter: A Contribution from GAIA. – Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280(1-2), 109-114.

A.Kučinskas, V.Vansevičius. Diffuse interstellar band at 862 nm as a reddening tracer for GAIA. – Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280 (1-2), 119-124.

A.Bartkevičius, A.Gudas. GAIA and Population II Visual Binaries. – Astrophys. & Space Sci., 2002, V. 280 (1-2), 125-128.

V.Straižys, K.Černis, S.Bartašiūtė. Interstellar extinction in the California Nebula region. – Astron. Astrophys., 2001, V. 374, 288-293.

G.Tautvaišienė, B.Edvardsson, I.Tuominen and I.Ilyin. Chemical composition of red horizontal branch stars in the thick disk of the Galaxy. – Astron. Astrophys., 2001, V. 380, 579-589.

V.Malyuto, R.Lazauskaite, T.Shvelidze. Simulated quantitative stellar classification at different spectral resolutions. – New Astron., 2001, V. 6, 381-392.

M.R.Nasser, J.-E.Solheim, D.A.Semionoff. NLTE accretion disc models for the AM Canum Venaticorum systems. – Astron. Astrophys., 2001, V. 373, 222-235. (neteiktas MSD 2001*)

P.Bogdanovich, R.Karpuškienė, I.Martinson. Teoreticheskiy raschet veroyatnostey perekhodov i vremen zhizny urovney 4d95p-konfiguracii Cd III. – Opt. Spektrosk., 2001, T. 90, No. 1, 8-11.

V.Gineitytė. Generalization of the Dewar formula for total energies of molecules. – Int. J. Quantum Chem., 2000, V. 77, 534-543.
V.Gineitytė. The rebonding effect in hydrocarbons as a quantum-chemical analogue of the classical concept of conjugation. – J. Mol. Str. (Theochem), 2000, No. 497, 83-90.
G.Juzeliūnas and D.L.Andrews. Quantum Electrodynamics of Resonance Energy Transfer. – In: Advances in Chemical Physics, ed. I.Prigogine and S.A.Rice (Wiley, New York, 2000), 357-410.
G.Juzeliūnas and J.Knoester. Pump-probe spectra of molecular assemblies of arbitrary structure and dimension. – Journal of Chemical Physics, 2000, V. 112, No. 5, 2325-.
A.Kučinskas, V.Vansevičius, M.Sauvage and T.Tanabe. New infrared object in the field of the SMC cluster NGC 330. – Astron. Astrophys., 2000, V. 353, L21-L24.

G.Merkelis, I.Martinson, R.Kisielius, M.J.Vilkas. Ab initio calculation of electric quadrupole and magnetic dipole transitions in ions of the N I isoelectronic sequence. – Physica Scripta, 1999, v. 59, N 2, p. 122-132.

M.J.Vilkas, Y.Ishikawa, K.Koc. Relativistic multireference many-body perturbation theory for quasidegenerate systems: Energy levels of ions of the oxygen isoelectronic sequence. – Phys. Rev. A, 1999, V. 60, No. 4, p. 2808-2821. (MSD neteiktas)

G.Gaigalas, R.Karpuškienė, Z.Rudzikas. Optimal classification of HCI spectra. – Physica Scripta, 1999, v. T80, p. 472-473.

P.Bogdanovich, R.Karpuškienė, Z.Rudzikas. Calculation of electronic transitions in S IX.- Physica Scripta, 1999, v. T80, p. 474-475.

P.Bogdanovich. I.Martinson. Calculation of transition probabilities and lifetimes of the 4d95p levels in Ag II. – Physica Scripta, 1999, v. 60, N 3, p. 217-221.

A.Acus, E.Norvaišas, D.O.Riska (University of Helsinki, Finland). Stability and representation dependence of the quantum skyrmion. – Phys.Rev.C: Nucl.Phys., 1998, v.57, No 5, p.2597-2604. S.Ališauskas. Balanced and well-poised basic hypergeometric functions and biorthogonal coupling coefficients of uq(3). – Yadernaya Fizika, 1998, v.61, No 10, p.1913-1920. (in English; also available in “Physics of Atomic Nuclei”, V.61, No 10, p.1803-1810.) S.Ališauskas, J.P.Draayer (Louisiana University, USA). From canonical tensor operators of SU(3) and uq(3) to biorthogonal coupling coefficients: Explicit expansion. – J.Phys.A: Math.Gen.Phys., 1998, v.31, No 37, p. 7461-7482. A.Bartkevičius, R.Lazauskaitė, S.Bartašiūtė (Vilnius University). Constraints on the age of the Galactic thick disk from a sample of Hipparcos turnoff stars. – Proc.Coll. “Harmonizing Cosmic Distance Scales in a Post-Hipparcos Era”, 14-16 September, 1998, Haguenau, France. L.Bytautas, D.J.Klein (Texas University, USA). Chemical combinatorics for alkane-isomer enumeration and more. – Journ. of Chemical Information and Computer Sciences, 1998, v.38, No 6, p.1063-1078.