Spausdintų pinigų kaina
| |

Spausdintų pinigų kaina

Gelbėjant pasaulį nuo krizės į rinkas buvo įlietos milžiniškos lėšos. Vieni tvirtina, kad tai ne tik atgaivins ekonomikas, bet ir iššauks didžiulę infliaciją. Kiti tikina, jog centrinių bankai ateityje situaciją suvaldys. Dar praėjusiame numeryje „Investuok” kalbinti ekspertai sakė, jog artimiausią pusmetį ar net devynis mėnesius akcijų rinkoms prognozuojamas šviesus laikotarpis be didesnių grėsmių sparčiam kilimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „dugną” pasiekti ir akcijų kainas išjudinti pavyko tik valstybių centriniams bankams gausiai ir pigiai skolinant komerciniams bankams. Toks dosnumas neregėtai padidino didžiausios rinkų gelbėtojos JAV skolą, kurią reikės kažkokiu būdu grąžinti. Be to, jei ši didelė pinigų masė nebus laiku suvaldyta, globalioje ekonomikoje ji gali pridaryti naujų rūpesčių – sukurti hiperinfliaciją ir naujus burbulus. Kokią kainą pasaulis turės sumokėti už trilijoninius gelbėjimo planus? Skaidydami valstybių vykdytą pagalbą pamatytume, kad tiesioginio stimulo dydis pasauliniu mastu yra 2-3 trilijonai dolerių – tai pinigai, skirti ekonominėms skatinimo programoms: infrastruktūros projektams, skatinti įsigyti naujus automobilius, viešiesiems darbams ir pan. Tokiam skatinimui JAV skyrė apie 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – 800 milijardų dolerių. Dar daugiau procentais skyrė Kinija – apie 12 proc. nuo BVP, arba 600 milijardų dolerių. Europos Sąjunga tam skyrė apie 300 milijardų dolerių.

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas, auksą, naftą ir dolerį
| |

Trumpa apžvalga apie bankų atostogas, auksą, naftą ir dolerį

Iš dviejų nepriklausomų šaltinių – The International Forecaster ir International Harry Shultz Letter – buvo gauta informacija, kad Amerikos užsienio pasiuntinybės gavo milžiniškas pinigų sumas, kad galėtų jas slapta iškeisti į vietines valiutas. Gautų lėšų pasiuntinybėms turi pakakti visiems metams. Panašūs nurodymai, stebėtojų nuomone, galimi tik laukiant dolerio devalvavimo. Bet nuomonės apie dolerio devalvavimo laipsnį ir terminus labai skirtingos. Amerikiečių brangiųjų metalų ekspertas Kal-as Gronval-as interviu, duotame radijo stočiai GoldSeek Radio papasakojo, kad JAV Federalinė rezervų sistema, privačių rangovų pagalba aktyviai vykdo aukso iš gyventojų konfiskavimą. Kaip vieną kartą išsireiškė Markas Tvenas, istorija nesikartoja, o greičiau rimuojasi. Skirtingai nuo įsakmiojo Ruzvelto konfiskavimo, dabartinis konfiskavimas vykdomas slapta ir apgaulės būdu. Pirmoji apgavystės dalis – manipuliavimas aukso kainomis. „Auksui leido pakilti iki 1000 dolerių už Trojos unciją lygio, truputėlį ten pasilaikyti, o paskui kainą numušė”, – aiškina K. Gronvalas. Toliau seka antroji apgavystės dalis. Visoje šalyje laikraščiuose atsirado skelbimai, raginantys nereikalingus juvelyrinius dirbinius ir metalo laužą keisti į kešą. „Auksas – istoriniame maksimume. Atėjo laikas parduoti nereikalingus, praradusius išvaizdą ar jums nepatinkančius žiedus, apyrankes, auskarus, kurie be reikalo guli jūsų komodose”, – reklaminės kampanijos logiką aiškina K.Gronvalas.

| |

Kas yra perprodukcijos krizė arba kolonijinis mokestis?

Perprodukcijos krizė – tai reiškinys, kada prekių pagaminama daugiau, negu jų galima suvartoti. Pati žymiausia perprodukcijos krizė, su kuria susidūrė pasaulis, – tai Didžioji praeito amžiaus 30-ųjų metų depresija, kurios baigtimi buvo Antrasis pasaulinis karas. Kadangi kapitalizmas negali gyvuoti be perprodukcijos krizių, mokslininkams, ekonomistams, politikams kilo klausimas :” O kaip išvengti perprodukcijos krizių?” Juk kas yra kapitalizmas? Kapitalizmas – tai laisva verslininkystė, kada žmonės savarankiškai sprendžia, į kokį verslą, kokią gamybą jie investuos savo pinigus. Aišku, visi puola investuoti į perspektyviausias ir rentabiliausias sritis. Taip kyla verslo, verslininkų ir gamybos perteklius. Galų gale, turi gi kažkas bankrutuoti, kažkas turi iššokti pro langą. Milijonai žmonių turi išeiti į gatves. Bet po karo visas kapitalizmas tapo socialiniu. O socialinis kapitalizmas reiškia, kad vyriausybės negali sau leisti šimtų tūkstančių nuskurdusių ir dešimčių milijonų bedarbių. Negali sau leisti išmesti žmonių į gatvę. Aišku, kilo mintis: tam, kad būtų nugalėta perprodukcijos krizė, reikia pastoviai didinti paklausą. Dėl to gimė koncepcija: „Kad nekiltų perprodukcijos krizės, kad pastoviai didėtų vartotojų paklausa, būtina, kad žmonės turėtų vis daugiau ir daugiau pinigų”. Negalima gi žmonėms paprasčiausiai mokėti daugiau pinigų – bus infliacija.

| |

Federalinė rezervų sistema: savo esme yra tikrai globalių mastų apgavystė

Tiems, kurie vis dar naiviai tikisi, kad JAV Federalinė rezervų sistema yra vis dėlto valstybinė struktūra, pateiksime dar vieną šimtaprocentinį indikatorių. Valstybės tarnautojai savo atlyginimą gauna iš biudžeto. Tai štai, FRS darbuotojai iš biudžeto nieko, nė cento, neima. Savo atlyginimus jie užsidirba patys. Kaip gi užsidirba? Labai paprastai – spausdina pinigus. Tai ne pokštas. “FRS gauna finansavimą JAV vyriausybės kreditavimo sąskaita, perkant valstybinius vertybinius popierius”. Skamba gražiai – o kaip iš tiesų? O kontora dirba taip. Ateina JAV vyriausybė ir sako, kad jai reikia 100 mlrd.$. FRS darbuotojas įjungia spausdinimo stakles, o tiksliau – kompiuterį, ir daro įrašą Amerikos valstybės biudžeto sąskaitoje. Svarbi detalė: Federalinė rezervų sistema neturi jokių aukso ar valiutos atsargų, į kuriuos besiorientuodama ji gaminasi pinigus. Nėra jokių apribojimų, nėra jokių sulaikančių faktorių. Paprasčiausiai ėmė ir nupaišė naujus pinigus! Eiliniam piliečiui labai sunku suprasti šitą momentą. Kaip tai ėmė ir nupiešė? O štai taip! Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado naujas 100 mlrd. dolerių. Prezidentas gali pradėti naują ginklavimosi programą. Negrynieji pinigai bus pervesti į gamyklų, gaminančių ginklus, sąskaitas, į uniformų tiekėjų sąskaitas. Skaitmeninius pinigus gaus „Boingas” ir „Lokchidas”, o jau iš įmonių sąskaitų doleriai papildys plastikines darbininkų korteles, mokesčių pavidalu sugrįš į biudžetą arba kaip užmokestis bus įšvirkšti į ekonomiką.

| |

Hiperinfliacija prasidės Kinijoje ir sunaikins dolerį

Jeigu jūs nieko neišmokote per paskutiniuosius pusantrų metų, tai bent turėjote suprasti vieną paprastą dalyką: jeigu kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, tai todėl, kad tai TIKRAI per daug gerai, kad būtų tiesa. Masinės informacijos priemonės (MIP) žiūri į Kinijos dolerio orientyrą kaip į abipusiai naudingą situaciją: amerikiečiai gauna pigų importą ir žemus procentinius tarifus, o tuo metu Kinija gauna stiprų gamybos sektorių. O tuo metu komentatoriai ginčijasi, ar Kinija mums amžinai skolins pinigus, bet niekada nekalba apie REALIĄ dolerio orientyro problemą. JAV prekybos deficitas reikalauja, kad Kinija prispausdintų pinigų! Šitas dolerio orientyro niuansas reiškia visus pinigus, kuriuos Kinija turi išspausdinti, kad palaikytų valiutos kursą. Centrinis Kinijos Bankas patalpina papildomus dolerius, kuriuos jis gauna iš prekybos, į augančias užsienio valiutos atsargas, o paskui spausdina juanius, kad užmokėtų Kinijos eksportuotojams. Tai veda prie pagrindinės Kinijos pinigų masės didėjimo tokiu kiekiu, kiek padidėja jos valiutos atsargos. Kinijos sugebėjimas kaupti amerikiečių atsargas begalinis, o sugebėjimas kontroliuoti savo pinigų masę ne begalinis. Jei įvykiai gali vystytis taip, kad priverstų Kiniją mažinti savo valiutos kursą dolerio atžvilgiu, tai – nekontroliuojamoji infliacija. Nežabota infliacija šalį užpildytų milijonais badaujančių ir sudarytų sąlygas dideliems socialiniams neramumams.