Švaresnės energijos šalininkai mano, jog geriausias būdas ekonominei krizei įveikti – įsisavinti pažangius vėjo, saulės ir vandens energetikos verslus. ES reikalavimas iki šių metų pabaigos uždaryti Ignalinos atominę elektrinę šalį įspeitė į kampą. Naujoji valdžia tik dabar pradėjo svarstyti, kaip plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pasak alternatyviosios energetikos specialistų, iš vėjo gauta elektros energija galėtų aprūpinti penktadalį Lietuvos gyventojų. Atnaujinus tinklų linijas šį skaičių galima padvigubinti. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas, tvirtino, jog tuomet šalies biudžetas taptų netgi perteklinis, nes nereikėtų iš kaimyninių šalių pirkti kuro termofikacinėms elektrinėms. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, naują elektrinę ketinta pastatyti iki 2015 metų. Anot specialistų, jau dabar aišku, kad tai atsitiks vėliau. Pirminiais skaičiavimais, statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. litų. Todėl Lietuvai nieko kita nelieka, tik surasti, kaip aprūpinti šalį elektros energija artimiausiems šešeriems ar daugiau metų. Didžioji dalis energijos bus išgaunama vienu iš labiausiai aplinką teršiančių būdų – šiluminėse elektrinėse. Jei šia problema būtų susirūpinta anksčiau, Lietuva kaip Danija, Vokietija, Olandija ir kitos Europos šalys galėtų nors dalį energijos išgauti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Viena iš galimų alternatyvų – vėjo jėgainių parkai ne tik sausumoje, bet ir jūroje.

Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Kylant tradicinės energetikos kainoms (ypač po naftos kainų šuolio XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje) bei vis labiau akcentuojant pasaulinės ekologinės krizės tendencijas, susidomėta naujais energijos konversijos būdais – alternatyvia energetika. Sparčiausiai alternatyvi energetika šiuo metu plėtojama JAV, Japonijoje bei ES. Europoje alternatyvią energetiką ypač propaguoja skandinavai, vokiečiai, olandai. Alternatyvios energetikos sektorius taip pat pamažu plečiasi ir Lietuvoje. Sparčiausia alternatyvios energetikos raida šiuo metu vyksta saulės, vėjo, hidro energijos ir biokuro srityse. Energetiką, išgaunamą iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių, vysto jau ne vienas pasaulio regionas. Pavyzdžiui, JAV informacinių technologijų lopšys ir inovacijų terpė Silicio slėnis planuoja tapti nacionaliniu ir pasauliniu saulės bei alternatyviosios energetikos centru. Šiam tikslui įgyvendinti suburtas saulės energetikos industrijos aljansas SolarTech, kurio tikslas – išplėsti sąlyginai mažą saulės energetikos nišą, standartizuoti gamybą, pajungimą, tinklus ir finansavimą. Amerikiečių specialistai teigia, kad iki 2050 m. saulės energijos vartojimas galėtų padėti JAV tapti nepriklausomoms nuo naftos iš užsienio ir sumažinti aplinką teršenčių dujų emisijos kiekį.

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą. Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją. Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai. Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams. Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų. Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000. Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.

Pabūsiu nuoseklus ir pratęsiu geriausiųjų temą. Praeitą kartą pasižiūrėjome, kokios 10 geriausiųjų technologijų pakeitė žmonijos gyvenimą, dabar pabandykime paspėlioti, galim pasiginčyti, kas mūsų laukia. Na, o kadangi, kaip sakydavo mūsų seneliai, “Dievas myli trejybę”, tai gal reikėtų surašyti ir 10 galimų ateities išradimų. Na pagyvensim – pamatysim, gal ir surašysiu, jei tai daugumai įdomu. Skaitmeninės bibliotekos. Teigiama, kad žmonijos sukaupta informacija (žinoma, ne apie vienos ar kitos žvaigždės gyvenimą) pakankamai sparčiai kompiuterizuojama. Pavyzdžiui, anot “Livescience” tinklapio autorių, visi MIT (Massachusetts Institute of Technology) šaltiniai šiuo metu jau yra online. Kad su tuo sutiktum, užtenka išbandyti ir, pavyzdžiui, Google Book Search. Ir, nors dar ne visus atsakymus galime rasti savo kompiuteriuose, tai jau ne už kalnų. Terapija ir/arba kamieninės ląstelės. Daugybė ligų yra genetiškai paveldimos ir mokslininkai stengiasi surasti galimybių pažeistus genus pakeisti, ištaisyti ląstelių defektus, kad jos augtų sveikos. Tikėtina, kad vieną dieną genetines ligas gydysim, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimą. Visur esantis belaidis internetas. WiMax, 3G, 4G ir t.t. veda į tai, kad prisijungti prie interneto galėsime bet kur, bet kokiu laiku. Tai reikš ir kad bus galima laisvai sujungti du bet kokius (atsitiktinius) įrenginius (prietaisus).

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių. Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau. Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas. Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai.

Vandenilis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje, tačiau jį gryną sudėtinga saugoti, nes tam reikia nuolat palaikyti aukštą spaudimą ir žemą temperatūrą. Todėl šių ypatingų sąlygų sukūrimas kainuoja nemažai papildomų lėšų. Tačiau mokslininkai įnirtingai ieškodami savaime atsinaujinančių energijos šaltinių, sugalvojo, jog vandenilį galima išskirti iš šlapimo. Kaip teigia Ohajo universiteto profesorius Gerardine Botte, šlapimo pagrindą sudaro karbamidas arba kitaip tariant šlapalas, į kurio sudėtį įeina azotas ir vandenilis. Atskiriant vandenilį nuo azoto sunaudojama beveik 33 su puse karto mažiau elektros energijos nei atskiriant vandenilį ir deguonį. Profesorius teigimu, procesas itin paprastas. Tereikia panardinti nikeliuotą elektrodą į šlapimą, paleisti elektros srovę, ir vandenilis yra. Nors ši idėja dar tik bandymų fazėje, tačiau jau prognozuojama, kad šlapimu galės būti varoma mašina, namai aprūpinami elektros energija, šlapimas naudojamas elektros prietaisams. O tai, kaip rašoma straipsnyje, virsti tikrove, gali jau už pusės metų. Įdomu tik ar automobilius šlapimu galima bus papildyti patiems, ar reikės naudotis specializuotomis kolonėlėmis. Kita vertus, pusė metų skamba kažkaip neįtikinamai.

Dėl brangstančių energijos išteklių didėja ne tik produkcijos kaštai, bet ir pragyvenimo išlaidos. Vienas iš būdų mažinti gamybines ir buitines energijos sąnaudas – naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Ypač imlus energijai žemės ūkio produkcijos džiovinimas. Pakilus elektros energijos ir naftos produktų kainoms, džiovinimas aktyviąja ventiliacija su oro pašildymo įrengimais gerokai padidina produkcijos savikainą. Be džiovinimo neįmanoma apsieiti ruošiant vaistinius ir prieskoninius augalus, geros kokybės sėklas ir daug kitų produktų. Ypač tai aktua­lu nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Džiovinimui galima panaudoti saulės energiją. Pastaruoju metu vis dažniau įrengiami oriniai saulės kolektoriai. Prieš keletą dešimtmečių Lietuva pirmavo saulės energijos panaudojimo srityje. Kolūkiuose ir ūkiuose buvo pastatyta nemažai daržinių su integruotais saulės kolektoriais šienui ir kitiems pašarams džiovinti pašildytu oru. Orinių kolektorių, palyginti su vandens šildymo kolektoriais, cirkuliaciją nėra sudėtinga išjungti. Plokščiuose vandens šildymo kolektoriuose, sustabdžius cirkuliaciją, temperatūra pakyla iki 170–190 oC, o vakuuminiuose net iki 245 oC. Esant tokiai temperatūrai, skystis iš kolektorinio kontūro dėl susidariusių jame garų išstumiamas į aplinką per apsauginį vožtuvą ir sistema nebeveikia. Pirmųjų orinių kolektorių konstrukcija turėjo nemažai trūkumų, nes jiems gaminti nebuvo tinkamų medžiagų.

Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas. Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tuo pačiu ir Lietuva, yra pasirašiusios „Kyoto“ protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Kadangi veikiančios elektrinės išmeta į orą didelį kiekį CO2, pasaulyje skatinamas alternatyvių, „draugiškesnių“ aplinkai elektros energijos šaltinių naudojimas. Naujomis tendencijomis energetikos srityje seka ir Lietuva – pavyzdžiui, prieš tris metus mūsų šalyje pradėjo kurtis vėjo elektrinių parkai. Privatūs namų ūkiai taip pat domisi galimybe turėti savo elektros energijos šaltinius. Tiesa, paprastam gyventojui turbūt labiau rūpi ne oro taršos mažinimas gaminant „žaliąją“ energiją, o galimybė sutaupyti pinigų ar gauti papildomų pajamų. Pasak kai kurių energetikos ekspertų, būtent būsimas mažos galios alternatyvių elektros energijos šaltinių paplitimas gyventojų tarpe skatina jau dabar pagalvoti apie tai, kaip visus atskirus smulkius elektros gamintojus „sujungti“ į bendrą elektros tinklą ir organizuoti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir valdymą.

Žinau, jog pokalbį galima pradėti, kad ir kalbant apie gluosnių auginimą kurui, visai ne apie pačius gluosnius. Taip, galima, ir, turbūt reikėtų, išplėsti pokalbio apimtį dar daugiau. Juk Lietuva negyvena izoliuota nuo pasaulinės energetikos raidos. Priešingai, pasaulinės tendencijos žymia dalimi lemia mūsų gyvenimo ritmą ir savybes. Neregėta Kinijos, Indijos, bei kitų besivystančių šalių ekonominė plėtra smarkiai padidino pasaulinę paklausą naftai ir gamtinėms dujoms. Jei dar 1970-tais naftos buvo suvartojama 48 mln. barelių kasdien, tai dabar šis skaičius – 86 mln. Deja, nafta yra neatsinaujinantis energijos šaltinis, ir ji intensyviai eksploatuojama nuo praeito šimtmečio pradžios. Dabartinė naftos ir dujų gavyba susieta su anksčiau atrastais telkiniais, kurių dauguma palaipsniui senka. Naujai atrasti telkiniai nepilnai kompensuoja ir šį sekimo procesą (kuris kaskart įgauna didesnį pagreitį), nuolat augančią paklausą. Pasekmė – dramatiškai brangstanti nafta, tuo pačiu – visa energija. Dėl naftos išskirtinės reikšmės pasaulio ūkiui, jos brangimo tendencijos anksčiau ar vėliau tempia paskui save ne tik dujų, bet ir kitų energijos formų kainas. Nuo 2000 m. naftos kaina pasaulyje padidėjo keturis kartus. Manau, kad mes visi pajutome šio globalinio proceso pasekmes. O itin skaudžių galime sulaukti dėl dujų pabrangimo tendencijų. Juk net 80 proc. gaunamos šilumos Lietuvoje pagaminama iš Rusijos importuojamų dujų.