Lietuvos ambasados Dubline duomenimis, ieškančių geresnio gyvenimo srautas, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo perpus, bet tebėra didelis. Kas mėnesį į Airiją išvyksta mažiausiai tūkstantis lietuvių. Airijos lietuvių bendruomenės nariai sako norį grįžti į tėvynę, bet kol kas tam nematą perspektyvų.

Pasak Lietuvos ambasadorės Airijoje, daugelis žada grįžti, bet ne dabar. Tai, kad po kokių penkerių metų lietuviai pradės grįžti į tėvynę, prognozuoja ir Airijos sociologai. Tačiau kol kas jie neša naudą Airijai.

“Mūsų tyrimai rodo, kad į Airiją atvykstantys imigrantai turi geresnę kvalifikaciją negu vidutinis airis. Apie 40 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, tik 5 proc. – minimalų išsilavinimą, 35 proc. – vidurinį. Mūsų šalyje padėtis kitokia negu Prancūzijoje ar Jungtinėse Valstijose, kur daug nekvalifikuotų imigrantų”, – LTV “Panoramai” sakė Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto atstovas Džonas Fidžeraldas (John Fitzgerald).

Todėl, pasak ekspertų, ir airių požiūris į imigrantus geresnis negu kitose šalyse. Be to, patys dažnai emigruojantys airiai puikiai žino, ką reiškia gyventi svetur, ir stengiasi atvykėlius įtraukti į bendruomenę.

“Airijoje žmonės randa didelį dvasinį komfortą, šiltai sutinkami – toks airių nacionalinis bruožas. Jie labai atviri, draugiški, išgyvenę labai sunkią istoriją ir tam, kad išliktų kaip tauta, jie turėjo būti be galo susitelkę”, – sakė Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė.

“Jaučiamės integruoti, o ne asimiliuoti, ir tuo labai didžiuojamės, čia daug paprasčiau rasti save, realizuoti savo svajones ir galimybes”, – džiaugėsi Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė.

Tačiau ekspertai perspėja, kad svetur dirbant mažiau kvalifikuotą darbą, negu leistų jų išsimokslinimas, lietuviams gresia atsilikimas.

Tačiau kol kas nugali noras per savaitę uždirbti tiek, kiek tėvynėje siūloma per mėnesį. Be to, labai trūksta informacijos apie dabartines įsidarbinimo sąlygas Lietuvoje, todėl lietuvių bendruomenės nariai kviečia Lietuvos darbdavius ne vien Lietuvoje aiškinti, kaip laukiami emigrantai, bet vykti ten, kur gyvena išeivija.

Tai, kad lietuviai Airijoje jaučiasi gerai, rodo ir gimstamumo rodiklis. Jis čia gerokai didesnis negu tėvynėje. Tačiau ambasadorė sako, kad Lietuvos ilgesys kamuoja kiekvieną.

“Mes buvom surengę teletiltą: vaikai Lietuvoje ir Airijoje kalbėjosi, kur praleis atostogas. Tie, kurie likę Lietuvoje, ruošėsi keliauti su tėveliais į egzotiškas šalis. Airijoje gyvenantys vaikai vieningu choru šaukė norintys atostogauti Lietuvoje”, – pasakojo I. Bričkovskienė.

Lietuvos diplomatų duomenimis, pernai iš Airijos sugrįžo mažiausiai šimtas vaikų – bent jau tiek pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje.

Views All Time
Views All Time
2420
Views Today
Views Today
1
0 0