Ištikimybė gali būti didžiausias jaudulio šaltinis
|

Ištikimybė gali būti didžiausias jaudulio šaltinis

“Esu vedęs jau 15 metų, turime du vaikus. Visą tą laiką buvau ištikimas žmonai, nors kaip ir kiekvienam vyrui norisi patirti kažką nauja. Kartais jaučiu kitų moterų dėmesį, bet kai santykiai prieina tą ribą, apima kaltės jausmas ir atstumiu svetimą moterį. Viena jų net paklausė, ar viskas gerai tavo vyriškumui. Su žmona myliuosi beveik kasdien, abiem mums patinka įvairūs žaidimai. Kaip peržengti tą ribą ir pabandyti su kitomis moterimis? Ačiū, Rimas.” Sveikas, Rimai. Tikrai nepamokysiu tavęs, kaip tau peržengti šią ribą. Manau, kad tavo juntama kaltė šiuo atveju tau pasitarnauja ir apsaugo nuo kvailo žingsnio. Pats pagalvok, ar verta tau purvinti gerus, sėkmingus santykius su žmona dėl kažkokio nuotykio. Kaip tu po to jausies glamonėdamas žmoną, apkabindamas vaikus? Šlykšti apgaulė ir išdavystė tikrai kels nerimą, sumaištį, kaltę ir kitus nemalonius jausmus, o greičiausiai ir nusivylimą. Visko gali būti, kad po to tu vėl bandysi peržengti ribas, kol galų gale jų išvis nebeliks. Bet visų baisiausia tai, kad nebeliks ir dar kažko brangaus ir švento, nebeliks pasitikėjimo, ramybės, džiaugsmo. Kam tau to dvigubo gyvenimo, melo, jei tu gali pasirinkti pagarbą žmonai, sau ir jūsų santykiams, ramybę, pastovumą, galimybę pasitikėti? Manau, kad būtent tas pastovumas, ištikimybė santykiuose su žmona ir leidžia tau mėgautis geru ir gausiu seksu, erotika bei neišsenkančia įvairove, o jei peržengsi tą ribą, greičiausiai nebeteksi to brangaus turto, kurį kūrei tiek metų.

Meilė per atstumą
|

Meilė per atstumą

Sveika, Ramune. Su draugu susipažinau, kai studijavau užsienyje. Deja, reikėjo grįžti namo – jau metai kaip bendraujame per atstumą, susitikdami kas 1-2 mėn. Jis turi galimybę kitąmet išvažiuoti mokytis į kitą universitetą, ir pasirinko praleisti metus kitame žemyne. Aš baigiu universitetą, tad lyg ir galiu važiuoti kartu, tačiau man reikia susitaupyti krūvą pinigų, todėl dabar turiu daug ką paaukoti tam, kad vėliau galėčiau vykti su juo. Jis mane palaiko ir norėtų, jog vykčiau kartu, bet aš vis tiek jaučiuosi labai daug atiduodanti dėl santykių, ir pradedu reikalauti iš jo visokiausių pažadų, noriu, kad ir jis aukotųsi. Be to, šiek tiek pikta, kad jis ėmė ir tiesiog nusprendė išvažiuoti. O kaipgi aš? Man atrodo, kad jeigu myli, tai pamiršti save ir viską padarytum, kad visada būtum su mylimu žmogumi. Deja, kartu mes niekada nesvajojame apie ateitį – nebent apie kita susitikimą už mėnesio. Aš jam tai sakiau ne kartą, tačiau jis teigia, kad apskritai niekada neplanuoja savo ateities. Jo filosofija yra mėgautis šia akimirka. Nežinau, ar turėčiau susitaikyti su tuo ir džiaugtis, kad šiuo metu jis nori savo džiaugsmais dalintis su manimi? O gal tai reiškia, kad jam tai nėra „tikroji meilė“? Arba tiesiog jam dabar sunku įsipareigoti, gal tai ateina su laiku? Juolab mūsų santykiai tokie nenormalūs – per atstumą.

Lydima sėkmės, bet vieniša
| |

Lydima sėkmės, bet vieniša

Sveika, Ramune. Gyvenime, atrodo, turiu viską – trūksta tik Jo. Ir nesuprantu, kodėl taip yra, kodėl aš viena. Gal aš kažkaip atstumiu vyrus? Bet kuo? Esu išsilavinusi, padariusi karjerą, įsirengusi gražius namus. Esu neblogos figūros, simpatiška, komunikabili, žodžio kišenėje neieškanti, stipri, nebijanti gyvenimo iššūkių ir sunkumų, mokanti pastovėti už save, darbšti moteris. Turėjau vyrų, bet santykiai buvo trumpalaikiai. Neseniai draugavau su vienu vyru, bet jis išėjo. Tepasakė, kad nesijaučia reikalingas. Tai tada kam man toks? Tiesa, tai buvo daugiau fizinė meilė nei draugystė. Nors aš ir vakarienes ruošdavau, ir net esu nupirkus jam malonių smulkmenų, kvepalus. Taip ir likau nesupratusi, kas ir kaip. O gal vyrams reikia lepšių, mėmių, silpnų, verkšlenančių, kad šalia jų galėtų jaustis ereliais? Vilma. Sveika Vilma. Iš jūsų laiško galima tik spėlioti, kokios yra jūsų vienatvės priežastys. Visgi, ko gero, esate teisi, kad pati tuos vyrus ir atstumiate. Kaip manote, kodėl netapote draugais su minėtuoju vyriškiu? Ko jūs tikėjotės iš šių sanykių, jei jie buvo grįsti tik seksu? Vien maisto gaminimas ir dovanos taip pat vargu ar labai suartins. Kaip manote, ką turėjo omeny vyras sakydamas, kad jis nesijaučia reikalingas jums? Pabandykite pagalvoti ir atsakykite sau į klausimą, o kam jums reikalingas vyras? Gal kaip dar vienas pasiekimas, statuso požymis? Ar jūs norite artimo bendravimo, palaikymo, supratimo?

Aistra nuslopo
| |

Aistra nuslopo

Sveika, Ramune. Su savo draugu jau skaičiuoju trečius metus. Prieš gerą pusmetį apsigyvenome kartu. Mylime vienas kitą, gerbiame. Tačiau apsigyvenus kartu aistra nuslopo, mylimės gerokai rečiau. Bandžiau kalbėtis. Reziumė: „viskas gerai, o seksas neturi tapti kasdienybe“. Bandžiau gundyti romantiškomis vakarienėmis, išvaizda ir koketavimu. Taip – padeda tam kartui. Negaliu nuolatos būti iniciatorė. Ar tai reiškia, kad mūsų libido nesuderinami, ar reiškia, kad seksą mes nejučia pakeitėme tiesiog rūpinimusi vienas kitu, šiluma namuose? Ar reiškia, kad taip bus visą tolesnį laiką? Gal aš nematau kažkokių psichologinių reikšmių, žvelgiu tik paviršiumi? Gabrielė. Sveika, Gabriele. Ne, tai tikrai nereiškia, kad jūsų libido nesuderinami, tai tik reiškia, kad jūsų libido lygiai skirtingi ir tiek. Paprastai, kurio jis stipresnis, tas ir inicijuoja seksualinius santykius ir pasiima tai, ko jam reikia. Norisi mylėtis ir nelauk, nesikankink ir parodyk iniciatyvą. Nieko bloga, kad tu dažniau imsiesi veiksmų pati ir nelauksi to iš draugo. Juk visa kita santykiuose yra gerai. Svarbiausia, kuo gali džiaugtis, yra tai, kad jis neatstumia tavęs, įsitraukia, atsako į tavo iniciatyvą. Patikėk, yra vyrų, kurie pasako griežtai „ne“ ir prašo, kad paliktų juos ramybėje. Rimtos kalbos čia tikrai vargu ar padės ir jokių giliai paslėptų psichologinių reikšmių tame nėra. Juk viskas iš esmės yra gerai: ir kokybė yra, ir aistra, tik tiek, kad tau tai yra per retai.