| | |

Komercinis šunų klonavimas tampa realybe

Amerikos kompanija BioArts International pateikė savo klientams Nina ir Etgaras Otto jų mylimo labradoro Lanceloto, mirusio nuo vėžio 2008 m., kloną. Šuniukas pirmas iš visos plejados planuojamos šios kompanijos. Apie tai rašoma BioArts tinklapyje. Teisę klonuoti augintinį amerikiečiai laimėjo internet-aukcione, vykusiame 2008 m. birželio mėn. Paslaugos kaina 155 tūkstančiai dolerių. Šuiniukas gavo Lancelot Encore vardą (Lancelot Encore, galima išversti kaip „Bis Lancelotas“ arba „Geresnis Lancelotas“). Jis buvo užaugintas iš užšaldytų Lanceloto audinių. Šuniukas išvydo pasaulį Pietų Korėjoje. Jo sukūrime dalyvavo Hwang Woo-Suk, žimomas plačiąjai mokslinei ir ne tik visuomenei, kai 2004m. sufabrikavo kamieninių ląstelių tyrimus ir pabandė rezultatus paskelbti „Science“ žurnale. 2005 metais Hwang Woo-Suk dalyvavo klonuojant afganų kurtą, kuris tapo pirmuoju sėkmingai klonuotu šuniu pasaulyje. Otto šeimos augintinis atsirado dėka „ Best friends again“ projekto. Be Lanceloto kompanija ketina klonuoti dar keturi gyvūnus. Be šito dar numatyta nemokamai klonuoti šunį didvyrį dalyvavusi 2001m rugsėjo 11 gelbėjimo operacijoje. Pirmą kartą Pietų Korėjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganų kurtų veislės šunį, kuris gavo SNUppy vardą. SNU – Seoul National University sutrumpinimas. Šių metų balandžio 24 SNUppiui sukaks 4 metai. Pirmas komercinis klonavimas atliktas ten pat po 2.5 metų.

| | |

Gydomasis klonavimas – ne vien tik teorija

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai praėjusį trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 d. Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį, kurios vardas Doli. Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 d. prie avies Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė dviejų šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 d. avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni. 1998 m. liepos 22 d. Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 d. Japonija patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

| | |

Biologai išmoko klonuoti užšaldytus gyvūnus

Biologijos raidos centro Kobėje (Japonija) mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti 16 metų šaldiklyje laikytą pelę. Specialistai tai vadina stebėtinu proveržiu, o kritikai baiminasi „kriogeninės epidemijos” – užsišaldyti ir vėliau klonais atgimti norinčių žmonių – bangos. Japonijos mokslininkams pirmą kartą pasaulyje pavyko klonuoti mirusį ir užšaldytą gyvūną – laboratorinę pelę, kuri 16 metų buvo laikoma šaldiklyje. Pasak Kobės Biologijos raidos centro specialistų, šis pasiekimas suteiks žmonijai naujų galimybių, pavyzdžiui, bus galima prikelti iš nebūties seniai išnykusius gyvūnus, įskaitant mamutus ir kardadančius tigrus, rašo britų dienraštis „Daily Mail”. Pirmasis pasaulyje gyvūno klonas – avelė Dolly – pasaulį D. Britanijos mokslininkų pastangomis išvydo prieš 11 metų. Nors nuo to laiko mokslininkams pavyko klonuoti įvairių rūšių gyvūnus pasinaudojus iš atskirų ląstelių gauta genetine medžiaga, visais šiais atvejais buvo naudojami gyvi audiniai. Iki šiol buvo manoma, kad ledo kristalai sušaldytuose audiniuose pažeidžia DNR, todėl ląstelės tampa netinkamos klonuoti. Tačiau Japonijos mokslininkai pasitelkė smegenų audinius: pasak jų, sąlyginai didelis riebalų kiekis smegenyse ir kaukolės kaulai gerokai sumažina šalčio žalą ląstelėms. Daktaro Teruhiko Wakayamos vadovaujama Kobės Biologijos raidos centro specialistų grupė iš 16 metų šaldiklyje laikyto nugaišusio pelės patino galvos smegenų ląstelių išėmė branduolius, kuriuose laikoma DNR informacija, o po to įsodino juos į pelės patelės kiaušinėlių ląsteles. Paveikus tokius kiaušinėlius elektros srove, jie imdavo dalytis ir augti tarsi nauji užsimezgę embrionai.

| | |

Žmonių klonavimas

1996 m. Gimė avelė Dolly – pirmasis suaugusio žinduolio klonas. 2001 m. Amerikos mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti. 2004 m. Pietų Korėjos specialistai pranešė, kad jiems pavyko klonuoti embrionus iš suaugusio žmogaus ląstelių. Moksliniame žurnale buvo paskelbtas eksperimentą aprašantis jų straipsnis. 2005 m. Paaiškėjo, kad korėjiečių tyrimas – falsifikacija, tolimesni darbai buvo sustabdyti. 2007 m. Klonuoti pirmieji makakų embrionai. Po to pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių. Mokslininkams pirmą kartą iš suaugusio vyro odos ląstelių pavyko sukurti klonuotus žmogaus embrionus, skelbia britų dienraštis „The Independent”. Pasak dienraščio, tam buvo panaudotas tas pats metodas, kaip ir klonuojant avelę Dolly. Apie sėkmę paskelbė Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Stemagen”. Jos pranešime sakoma, kad penkių klonuotų embrionų raida buvo pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, ir mokslininkai negalėjo išgauti iš klonų kamieninių ląstelių, kurios itin svarbios tiriant daugelį sunkių žmogaus ligų. Pasak dienraščio, tai ne pirmasis klonuotų žmogaus embrionų kūrimo bandymas, tačiau pirmąsyk į neapvaisintą moters kiaušinėlį buvo įterpta genetinė medžiaga iš suaugusio vyro odos ląstelės. Pasak dienraščio, anksčiau apie tokį pat pasiekimą buvo paskelbę Pietų Korėjos mokslininkai, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.

Slaptoje laboratorijoje klonuojami žmonės? (Video)
| | |

Slaptoje laboratorijoje klonuojami žmonės? (Video)

Įslaptintoje laboratorijoje, esančioje vienoje Artimųjų Rytų šalyje, kurioje negalioja draudimas klonuoti žmones, jau klonuota 14 žmogaus embrionų. Dalis jų jau įsodinta į 4 klonuotus kūdikius pagimdyti norinčių moterų gimdas. Tai ne naujo trilerio siužetas: britų dienraštis „The Independent” šios dienos numeryje rašo, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas vakar pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris „The Independent” redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukciniais tikslais. Pranešama, jog slaptoje laboratorijoje nufilmuotas dokumentinis filmas apie žmonių klonavimą šįvakar 21 val. vietos laiku bus parodytas per D. Britanijos TV kanalą „Discovery Channel”. Pasak dienraščio, Kipre gimęs ir JAV pilietybę turintis daktaras P. Zavosas sulaužė tabu, draudžiantį perkelti klonuotus embrionus į moters gimdą. Už tokią procedūrą D. Britanijoje ir daugelyje kitų šalių gresia kriminalinė atsakomybė. Tačiau jis savo eksperimentus atlieka slaptoje laboratorijoje, kuri veikiausiai yra Artimuosiuose Rytuose, kur negalioja klonavimo draudimai. P. Zavosas turi nevaisingumo gydymo klinikas Kentukio valstijoje (JAV) ir Kipre.

Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei
| | |

Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei

Prieš kelias dienas britų dienraštis „The Independent” išplatino informaciją apie tai, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas iš Kipro pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas. Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris dienraščio redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukcijos tikslams. Žmonių klonavimas yra draudžiamas daugelyje šalių ir už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaip teigiama, P. Zavosas veikiausiai dirbo laboratorijoje Artimuosiuose Rytuose, kur tokie įstatymai negalioja. Maža to, jis teigia, jog neva nėra vienintelis tokia veikla užsiimantis mokslininkas. Pasak jo, yra atliekami ir kiti tokio pobūdžio eksperimentai su embrionais. Tokių eksperimentų „vaisių” – išnešiotą ir pagimdytą kūdikį – P. Zavoso teigimu, galima tikėtis išvysti po metų ar dvejų. Panašių pareiškimų P. Zavosas yra padaręs ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2004 metais jis taip pat kalbėjo apie greitą žmonių embrionų klonavimo „sėkmę”.

Dinozaurai gyveno ir Arktyje
| |

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com. Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras. Komandos pastarieji radiniai – įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato. Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų – pirmųjų tokiose platumose – bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų. Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus – lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios. Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.

Galaktikos centre kvepia avietėmis
| |

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian”.
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido – tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių”, – „The Guardian” cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Pietų Korėjoje klonuoti šviečiantys šuniukai
| | |

Pietų Korėjoje klonuoti šviečiantys šuniukai

Mokslininkų teigimu, ši technologija galėtų būti panaudota vaistų, skirtų žmonių ligoms gydyti, kūrimui. Keturi šuniukai, kurie pavadinti vienodais „Ruppy” vardais (tai dviejų žodžių – „ruby” (angl. rubinas) ir „puppy” (angl. šunytis) – junginys), dienos šviesoje atrodo visiškai įprastai. Tačiau ultravioletinėje šviesoje jie švyti raudonai, o šunų nagai ir pilvai, kur oda plona, raudonai šviečia ir žiūrint plika akimi, remdamasi naujienų agentūra AP praneša „Yahoo!”. Seulo universiteto profesorius Lee Byeong-chun, vadovavęs tyrėjų komandai, teigė, kad tai pirmieji pasaulyje transgenetiniai šunys, turintys fluorescencinius genus. „Šiame darbe svarbu ne tai, kad šunyčiai švyti, o tai, kad į juos perkėlėme genus”, – naujienų agentūrai AP teigė profesorius. JAV, Japonijos ir Europos mokslininkai jau anksčiau klonavo fluorescencines peles ir kiaules, tačiau tai gali būti pirmas atvejis, kai sėkmingai klonuoti modifikuotų genų turintys šunys.. Anot Lee Byeong-chun, mokslininkai paėmė skaliko odos ląstelę, įterpė į ją Lee fluorescencinių genų, o tada įdėjo į kiaušinėlį bei implantavo į surogatinės motinos gimdą. Šešios patelės gimė 2007 metų gruodį. Po klonavimo jos turėjo geną, gaminantį proteiną, kuris sukelia švytėjimą. Du šunyčiai neišgyveno. Švytintys šunys rodo, kad įmanoma sėkmingai įterpti specifines savybes turinčius genus, taigi ir tokius, kurie padėtų gydyti tam tikras ligas, teigė Lee Byeong-chun.

|

Kuo arčiau Leo, tuo daugiau malkų ir mažiau avinų

Panašu, jog viskas pagaliau stoja į savo vietas. Atrodo, kad visi pasakos apie atominę Lietuvą pagrindiniai veikėjai nusprendė, jog darbas jau atliktas, todėl nebėra reikalo nieko slėpti ir ką nors vynioti į vatą. Gediminas Kirkilas, dar visai neseniai gulęs kryžiumi bandydamas visus įtikinti, jog 2,7 mlrd. litų vertės biznis su „Maximos” savininkais būtinas tam, kad su Europos Komisija būtų galima derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, prabėgus vos savaitei po to, kai prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, ramiausiai pareiškia, kad „šansų susitarti išlieka nedaug”. Ar galima buvo tikėtis ko nors kito? Vargu, ypač turint galvoje, kad Europos Komisijoje jau senokai guli Lietuvos Vyriausybės pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad Lietuvai nekils jokių problemų uždarius Ignalinos elektrinę. Buvęs Gedimino partneris A. Kubilius taip pat pagaliau užėmė teisingą poziciją. Pašūkavo, paaimanavo, net ranką „prieš” pakėlė, kai valdančioji dauguma balsavo už įstatymą, atveriantį kelią didžiausiai aferai Lietuvos istorijoje. Tačiau po to ėmė ir nusiramino. „Būtų klaida ieškoti būdų, kaip toliau stabdyti „liūto gimimą”, pareiškė opozicijos (?) lyderis ir pasiūlė Seime įkurti komisiją, kuri kontroliuotų nacionalinio investuotojo kūrimą. Įdomi pozicija. Ją būtų galima palyginti su situacija žmogaus, stebinčio, kaip plėšikas bando įsilaužti į svetimą butą.