|

Gintaras Beresnevičius: gyvenimo normos ir kūrybos formos

Liepos 6-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų sukakę 46-eri. Rugpjūčio 6-ąją minėsime pirmąsias mirties metines. Šių datų kontekste pamėginsiu forsuoti klausimą, kuris daugiau ar mažiau pagrįstai leistų užtvenkti įsivaizdavimus apie G. B. Bėgant laikui net pats brangiausias įspūdžių auksas gali išsibarstyti, todėl šį kartą bandysiu pateikti kažką panašaus į schematinius apibendrinimus (suvokdamas tokios užmačios sąlygiškumą, o gal net ir ydingumą). Keliu labai paprastą klausimą: koks Gintaro charakterio bruožas, jo būdo savybė, asmens ypatybė daro jį išsiskiriantį, nesumaišomą su kitais žmonėmis, yra jo individualumo ženklas, nepakartojamumo kodas? atsakymas paprastas. Tačiau įdomu tai, jog šio kraštutinai akivaizdaus, paviršiuje glūdinčio atsakymo tarsi ir nežinojau, kol nesuformulavau minėto klausimo. Kol bendravimas yra savipakankamas, iš tiesų tarsi ir nėra reikalo kelti klausimo. O šiandien, specialiai forsuodamas klausimą ,,kuo šis žmogus išsiskyrė iš kitų “, randu tokį atsakymą: Gintaras buvo nepaprastai korektiškas, išskirtinai diskretiškas, taktiškas, labai geranoriškas bičiulis. Žinoma, žodžiai ,,diskretiškas” , ,,korektiškas” yra išdėvėti, be to, jiems trūksta šiam pokalbiui būtino herojinio patoso. Galima, žinoma, paieškoti ir kitokių, galbūt tikslesnių įvardijimų, tačiau iš pradžių aš bent pirštu parodysiu į tai, kas mane ypač stebina. O stebina, net glumina, jog per 28-erius pažinties su Gintaru metus nesu matęs jo nė karto supykusio.

Žemės reforma – žmonių pralaimėtas karas su valstybe?
|

Žemės reforma – žmonių pralaimėtas karas su valstybe?

Baigiantis Parlamento pavasario sesijai liepą Seime buvo balsuojama dėl 47 Seimo narių pasiūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar dabartinė žemės vertinimo metodika atitinka Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus lygiateisiškumo, teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę ir lygiavertės kompensacijos principus. Šiai idėjai nepritarė svarstyme dalyvavę Seimo komitetai ir balsavimo metu šis pasiūlymas buvo atmestas, nes tai esą pakenktų Vyriausybės užmojui žūtbūt užbaigti žemės reformą iki 2007 m. Deja, darosi vis labiau akivaizdu, kad šis siekis sunkiai įgyvendinamas dėl daugelio įsisenėjusių reformos vykdymo problemų. Mano pasiūlyta priemonė – kreipimasis į Konstitucinį Teismą – galbūt galėjo laikinai sustabdyti ydingą žemės vertinimo procesą ir bent iš dalies ištaisyti ankstesnes politines klaidas. Piliečių skunduose nuolat akcentuojama, kad atkuriant nuosavybę į žemę ir pasirenkant kompensacijos būdą, valstybės institucijų nustatoma žemės kaina šimtus kartų skiriasi nuo realios vertės. Tai sudaro sąlygas valdininkų piktnaudžiavimams, auga žmonių nepasitenkinimas valstybės institucijų darbu. Pavyzdžiui, Kauno miesto Savanorių prospekte pagal nustatytą metodiką įvertinta pusės hektaro žemė esą kainuoja 3397 litus, nors iš realių sandorių matyti, kad vieno aro kaina šioje miesto teritorijoje – nuo 100 000 iki 200 000 litų. Todėl pagal metodiką apskaičiuojamos kompensacijos jokiu būdu nėra nei teisingos, nei lygiavertės.

|

Kai politika virsta verslu

Politika yra valstybės institucijų, politinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų asmenų veiksmai bei siekiai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Verslas – gamyba, prekyba bei kitokia veikla, nukreipta į medžiaginę naudą, pelną. Griežtai atskirti verslo nuo politikos nedera, nes iš tikrųjų politika gali padėti verslui, verslas – politikai. Jei valstybės tvirtinimo dėlei sudaromos palankios sąlygos verslui, o verslas savo ruožtu tvirtina valstybės ekonominius pagrindus, galima teigti, kad politika ir verslas eina išvien. Tačiau, kai verslas pajungiamas vien politikai ar politika vien verslui, tiek politika, tiek verslas virsta jų regimybe. Kai Sovietų Sąjungoje nusavinus gamybos priemones, gamyba buvo pajungta politikai, bolševikinės propagandos plėtrai, komunistų partijų įvairiose šalyse finansavimui „pasaulinės revoliucijos” vardan, verslo neliko, o gamyba tapo nenaši, neefektyvi. Nors viešai buvo skelbiama proletariato diktatūra, demokratinis centralizmas, tačiau politiką vykdė viena partija – komunistinė klika. Trumpai tariant, toje imperijoje politika verslą „suvalgė”, todėl imperijos ekonominis pamatas sutrupėjo, kas ir atvedė į „perestroiką” bei pačios imperijos griūtį. Pasaulyje žinomas ir kitoks reiškinys kai per gamybą, per bankinio ir pramoninio kapitalo koncentraciją, valstybės reikalus pradeda tvarkyti turtuoliai, įsigali oligarchija, timokratija.

|

Jaunųjų alkoholikų karta

Medikai tvirtina, kad silpnųjų gėrimų pranašumas prieš stipriuosius tėra mitas. Lietuvoje ryškėja nauja tendencija: į specialistus dėl alkoholio priklausomybės kreipiasi dvidešimtmečiai. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad reklama ne tik informuoja, bet ir skatina rinktis. Iš visų reklamos funkcijų – informuoti, priminti ir skatinti – pati svarbiausia yra pastaroji, sako ekspertai. „Ugniniams saulėlydžiams begęstant, anuomet iškiliuose dvaro rūmuose neretai panelės ir ponaičiai mėgaudavosi nekaltais maišyto skonio gėrimais. Sodrios giros taurė, pagardinta „Kunigaikščių“ alumi, ne tik maloniai šildė, bet ir nuteikė žaismingai“, – skelbia viena gerai žinoma reklama. Visi žino, kad reklamos tikslas – ne tik informuoti apie naujo produkto rinkoje atsiradimą, bet ir įsiūlyti jį vartotojams. Pamatęs reklamą žmogus turi užsinorėti paragauti – išgerti. Ar jis naują produktą gers vietoje sau įprastinio alkoholinio gėrimo, ar gers tik todėl, kad norės išbandyti, nuspręs pats. Svarbu, kad išgertų. Dar geriau, jei gers ir toliau, ir dažniau. Visiems buvo aišku, ko siekė alkoholinių gėrimų bendrovė, skatindama kovoti už „laisvę Joninėms“. Kokia šventė be alkoholio? 2008–uosius Seimas paskelbė Blaivybės metais ir nusprendė, kad veiksmingiausias būdas kovoti su plintančiu girtavimu – uždrausti alkoholio reklamą. Taip problemos sprendimas visiškai politizuotas ir įbruktas į Prezidento rankas.

Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime
|

Ištikimybė ir meilė šeimyniniame gyvenime

Yra žinomas faktas, kurį ypač gerai suvokia vedusios poros, kad ištikimybė ir meilė – tai du pilioriai, ant kurių laikosi šeimyninis gyvenimas. Abu pilioriai yra lygiai svarbūs santuokiniame gyvenime. Kai jie sugriūva, šeimyninis gyvenimas virsta pragaru. Mūsų žmogiškasis trūkumas yra tas, kad mes tuos du piliorius stengiamės pakeisti kitais, sukurtais žmogaus ir turinčiais daug defektų. Mūsų protas yra „išplautas” klaidingos ištikimybės ir bendradarbiavimo santuokoje idėjos. Dešimtmečiais visuomenei teigiama, kad santuoka daugiau nebėra sudaroma visam gyvenimui. Iš esmės klaidingos ir keliančios įtampą idėjos dabar jau priimamos bemaž kaip tiesa. Mes gyvename laikmečiu, kai daugumos nuomonė laikoma tiesa, kuri prieštarauja Evangelinei tiesai – Dievo žodžiui. Kiekvienas galime paliudyti masinės informacijos priemonių, dainų, filmų ir muilo operų pateikiamą klaidingą meilės ir ištikimybės suvokimą santuokoje. Reklama kursto (provokuoja) egoizmo ir puikybės jausmus – aš ir tik aš, sukelia painiavą ir įtampą šeimose, tarsi visas pasaulis susidėtų iš sugriuvusių šeimų, gyvenimo susidėjus ir ištuokų. Tai yra pagiežos, gynybos, pykčio ir pavydo rezultatas apgaubtose paslapties, stokojančiose nuoširdumo ir kupinose nusivylimo sprendžiant problemas situacijose. Didžiulės agentūros, norinčios destruktyviai pavaizduoti tiesą ir meilę, žinoma, turi finansines galimybes aiškiai ir įtikinamai perteikti savo žinią.

Diplominio darbo gynimo ypatumai Lietuvos universitete
|

Diplominio darbo gynimo ypatumai Lietuvos universitete

Ką tik praūžė Lietuvoje dar viena diplominių darbų gynimo banga į pasaulį paleidusi tūkstančius jaunųjų mokslininkų ir šiaip intelektualiųjų specialistų, nors teoriškai universiteto paskirtis ruošti tik mokslininkus. Vieni jų kels Lietuvos ūkį, brandins visuomenę, treti – kels aukštojo mokslo lygį toliau kopdami aukštojo mokslo pakopomis, tačiau daugelis kels kitų valstybių ūkius ar studijuos užsienyje. Ir ne be priežasties. Šią vasarą Vytauto Didžiojo Universitetas eilinį kartą organizavo tarptautinių santykių ir diplomatijos programos magistrinių darbų gynimus. Viešieji gynimai nesusilaukė didesnio nei visuomenės, nei pačio instituto personalo dėmesio. Didelėje auditorijoje be komisijos ir besiginančiųjų pasirodydavo vos vienas kitas kažkuo su institutu susijęs veidas. Tokia atmosfera asocijuojasi su vykusiais komunistų partijos plenumais, kai jų eiga ir baigtis būdavo užprogramuota ir visiškai aiški bei banaliai nuobodi. Tokioje padėtyje atsidūrusi vertinimo komisija pasijunta visagalė, nes nėra jokios kritinės masės, kuri galėtų kontroliuoti komisijos darbo kokybę. Labai nemaloniai nustebino pats gynimo procesas. Pristačius savo atliktą tyrimą sekė oponento recenzija. Atrodo viskas kaip ir turėtų būti. Tačiau esminė gynimo dalis (pabrėžiu – gynimo) – diskusija pasibaigia neprasidėjus. Bandydamas atsakyti į oponento kritiką, išdėstyti savus argumentus ir taip iškeldamas problemą į aukštesnį auditorijos lygį tarsi atsitrenki į sieną.

| |

Skustagalvių išpažintis: gatvės mūšiai – į vienus vartus

Neformalios jaunimo organizacijos „Skinhead” atstovai, meilę Tėvynei suprantantys kaip agresyvią nepagarbą kitataučiams, ne juokais susirūpino įvaizdžiu. Bene pirmą kartą skustagalviai kreipėsi į žiniasklaidą ir ryžosi dienraščiui L.T. papasakoti, į kokią nepavydėtiną padėtį yra įstumti. Skustagalvių vadai su žiauriomis detalėmis išklojo pastarojo meto kruvinų gatvės mūšių užkulisius ir retoriškai klausė: kodėl kaskart tik jie dėl visko lieka kalti? Prisistatymą dienraščio L.T. žurnalistams skustagalvių ketvertas – Vitalijus, Keršis, Benas ir Marius – surengė sostinės Subačiaus gatvėje, aludėje „Apuokas”. Santūriai pasisveikinę vaikinai ilsėjosi – vienas gurkšnojo alų, kitas kavą, dar du tiesiog rymojo. „Perpjovė 15 sausgyslių, visas apatines venas. Trauma gera, linksma”, – rodydamas sugipsuotą ranką, sakė 21 metų Marius. Šis sužalojimas – iš neseniai vykusių muštynių sostinės stoties rajone. Keliems juodaodžiams užkliuvo lietuvių skustagalvių bičiulis latvis, vilkintis raudonus marškinėlius su svastika. Prasidėjo susistumdymas. „Gal per penkias minutes susirinko 8-9 juodukai, teko kautis. Peiliu kėsintasi į pilvą, tačiau pasitraukiau, tada gyniausi ranka ir ją perrėžė”, – pasakojo šįmet vidurinę baigęs ir į kolegiją ketinantis stoti Marius. Gilus pjūvis vaikinui padarytas maketavimo peiliuku – tokių policija net nelaiko ginklais ir nekonfiskuoja. „Kitam draugui sužalojo nugarą, bet nestipriai, nes peiliukas netinkamas dūriui”, – pridūrė pašnekovas.