„Pankai nemirė – šiandien jie tik kvepia“
Devyniolikmetis vilnietis, draugų pankų vadinamas „Stakta“, tvirtina kartais pasišlykštėjantis kitų save taip vadinančių jaunuolių elgesiu. Tokiomis akimirkomis tikrojo vardo nenorėjęs minėti vaikinas sakė pradedąs abejoti net savo „pankiškumu“. Tačiau jo nuomonė apie gotus ir „forsus“ – kur kas blogesnė. Pastaruosius „Stakta“ laiko beždžionėmis ir mano, jog jų vieta tik tarp keturių sienų su geležinėmis grotomis. Kiek laiko tu jau esi pankas? Ar save tokiu laikai? Panku? Tikrai nepamenu. Gal kokius ketverius metus … Pankas pankui nelygus – kiekvienas tai suvokia skirtingai. Be to, kartais, paklausęs istorijų apie juos, net pasišlykštėju ir pradedu galvoti, ar esu pankas, ar tik juo save laikau. Kodėl pasirinkai būtent pankus? Kas tau labiausiai juose patinka – aprangos stilius, ideologija, muzika ar kas nors kita, ko kiti nepastebi? Man žiauriai patinka jų muzika, nors kai kuri – per sunki. Ideologija taip pat miela – pankai visą laiką randa prie ko prisikabinti. Nesenai buvo „Nieko nepirkimo diena“. Šią idėją palaikiau ir aš bei visus informavau apie ją. Net mano mama nieko nepirko. Stilius taip pat priimtinas, nes nuo vaikystės mėgdavau visus šokiruoti, o išvaizda tai padaryti labai lengva. Pamenu, rugsėjo pirmąją į mokyklą nuėjau su sijonu – ir mokytojai, ir mokyklos valdžia buvo šokiruoti.