|

Oro keleivių teisės

Jei Jūsų skrydžiui iš vieno Europos Sąjungos miesto į kitą parduota daugiau bilietų, nei yra vietų, oro transporto bendrovė privalo ieškoti keleivių, kurie savanoriškai už tam tikrą kompensaciją atsisakytų vietos lėktuve. Jei Jūsų vieta galutinai atiteko kitam keleiviui, nors Jūs laiku ir su galiojančiu bilietu atvykote registruotis skrydžiui, Jūs turite teisę gauti atitinkamą kompensaciją. Oro transporto bendrovė turi suteikti Jums galimybę pasirinkti tarp visos skrydžio kainos už nenuskristą atstumą piniginės kompensacijos (arba taip pat ir už nuskristą atstumą, jei skrydžio tikslas nebegali būti pasiektas), pirmos pasitaikiusios galimybės būti nuskraidintam į galutinę atvykimo vietą ir bilieto perrašymo vėlesniam skrydžiui panašiomis sąlygomis. Papildomai Jūs galite reikalauti šių piniginių kompensacijų: 250 eurų, jei skrydžio atstumas yra iki 1500 km (125 eurų, jei atvykimo laikas nukeliamas ne daugiau nei dvi valandas).

| |

Tibetas – kita realybė

Nuo to laiko, kai pirmą kartą perskaičiau A.David-Neel knygą „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susiję. Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę. Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas.

Gedvydas Vainauskas jau “nurašė” Artūrą Zuoką
|

Gedvydas Vainauskas jau “nurašė” Artūrą Zuoką

Lietuviškos spaudos skaitytojai prieš porą savaičių buvo smarkiai nustebinti, kai paskaitė „Lietuvos ryte”, kad Vilniaus mero proteguojama “Rubicon group” siūliusi AB “Vakarų skirstomieji tinklai” (VST) “plauti” pinigus, perkant tariamas paslaugas, o vėliau tais pinigais dalintis su politikais. Taip buvo siūloma nustekenti VST, įrodyti, kad reikia didinti elektros energijos kainas, ir galų gale perimti dar ir kitą skirstomųjų tinklų monopolininkę – “Rytų skirstomuosius tinklus”. Toks pasiūlymas nuskambėjęs iš “Rubicon group”. Tai, kad ši bendrovė dešimtimis milijonų “plauna” Vilniaus savivaldybės pinigus, nieko naujo. “Laisvas laikraštis” nemažai rašė apie tai, kad Vilniaus šilumos tinklus (VŠT) išsinuomavusi “Rubicon group” gauna po 10 proc. nuo kiekvieno VŠT sandėrio. Kadangi VŠT metinė apyvarta – daugiau nei 300 mln. litų, tai A.Zuoko draugai iš “Rubicon group” gauna po 30 mln. litų kasmet už nieką. Panašu, kad lygiai pagal tokį pat modelį “Rubicon group” vadovas Andrius Janukonis pasiūlė pasiplėšikauti ir VST savininkams – garsiosios “Vilniaus prekybos” šeimoms. Keista, kad pastarieji nesutiko, tačiau ėmėsi “demaskuoti” neskaidrią “Rubicon group” veiklą. Turint omenyje, kad čia susidūrė dvi išgarsėjusių didelių aferistų grupės, nekeista, kad “Lietuvos rytas” stojo galingesnių ir turtingesnių pusėje. Šiuo atveju tai buvo “Vilniaus prekybos” savininkai, išgarsėję susigrąžindami apie 60 mln. litų PVM per specialiai įsteigtą invalidų įmonę.

|

VSD nusikaltimai arba operacija “Apaštalai”

2001 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu „Apaštalai”. Buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių ,,Baltlanta” ir ,,Laivitė” vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB „Klaipėdos Hidrotechnika” bosu Pranciškumi Jurgučiu jo „fazanyne”, kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija “Apaštalai” iš karto baigėsi – M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius.

| |

Budizmas Tibete

Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos (tantrizmo). Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją. “Pirmasis pasklidimas” vyko VI a. pabaigoje suvienijus šalį bei pradėjus veiksmingą ekspansijos politiką. Budizmo pradžia Tibete siejama su valdovo Songtseno Gampo laikais ir dviem Budos mokymą išpažinusiom jo žmonomis: Nepalo princese Brikuti Devi ir Kinijos Tangų dinastijos imperatoriaus dukra Veng Čen. Valdant Songtsenui Gampo (617-698), Tibetas tapo viena stipriausių Azijos imperijų. Iki to laiko ji neturėjo savo rašto ir tik Songtsen Gampo įsaku į Indiją mokytis kalbų buvo pasiųsti vienuoliai, kurie grįžę sukūrė tibetietišką abėcėlę indiškosios pagrindu.

| | |

Stačiatikiai

Stačiatikiai priklauso vienai iš trijų pagrindinių (greta katalikybės ir protestantizmo) krikščionybės krypčių. Pirmoji Stačiatikių Bažnyčia (dar vadinama Rytų arba Graikų ortodoksų) atsirado apie IV a. Bizantijoje. Nuo Vakarų (Romos) Bažnyčios ji skyrėsi savo apeigomis, liturgija, kalba. 1054 m. įvyko oficialus Romos (katalikų) ir Bizantijos (stačiatikių) Bažnyčių išsiskyrimas. Šiuo metu yra 15 autokefalinių ir 3 autonominės Stačiatikių Bažnyčios. Tarp jų didžiausia ir įtakingiausia yra Maskvos ir visos Rusijos patriarchija. Lietuva su Stačiatikių Bažnyčia susidūrė dar prieš krikštą. Pagonys Lietuvos kunigaikščiai, valdę rytuose stačiatikių slavų žemes, neretai priimdavo stačiatikių tikėjimą. Iki XV amžiaus vidurio per 40 lietuvių kunigaikščių buvo stačiatikiai, vienas jų – Daumantas, gavęs stačiatikišką Timotėjaus vardą, buvo net paskelbtas Stačiatikių Bažnyčios šventuoju. Lietuvos didieji kunigaikščiai stengėsi, kad jų valdose esančių žemių stačiatikiai nepriklausytų nuo Maskvos. 1317 m. Gedimino ir jo sūnaus Liubarto rūpesčiu buvo įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių metropolija su centru Naugarduke. 1347 m. ji buvo panaikinta, tačiau 1353 m. Algirdui pasisekė metropoliją atkurti.

|

Vartotojų teisės

Lietuvos vartotojų teises, pažeistas perkant prekes ar paslaugas Europos šalyse, ir Europos vartotojų teises, pažeistas Lietuvoje, gins neseniai Vilniuje atidarytas Europos vartotojų centras. Tokie centrai ES šalyse dirba tam, kad žmonės, keliaujantys iš vienos šalies į kitą ir perkantys prekes ar paslaugas, būtų apginti, jei jų netenkintų įsigytų prekių ar paslaugų kokybė. Lietuvoje pradėjęs veikti Europos vartotojų centras tarpininkaus tarp šalies vartotojo ir užsienio pardavėjo ar gamintojo. Europos vartotojų centras priims skundą, konsultuos, padės susisiekti su pardavėju, gamintoju ar paslaugos teikėju ir, jei būtina, sudarys galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Skundai dažniausiai bus persiunčiami į tos šalies Europos vartotojų centrą, kurioje buvo suteikta paslauga ar įsigyta prekė. Centras taip pat atstovaus kitų šalių gyventojams, ES piliečiams, kurie Lietuvoje nusipirks netinkamos kokybės prekę ar gaus netinkamą paslaugą.

Nekilnojamas turtas: sklypų deficitas kelia pastatų kainas

1 Comment

ASA ekspertai pabandė panagrinėti situaciją nekilnojamo turto rinkoje ir numatyti prognozes perspektyvoje. Mūsų nuomone, yra didelė tikimybė, kad nekilnojamo turto kainos kris, tačiau ne visuose NT sektoriuose, o kai kuriuose net gali išlikti stabilus kilimas. Kainų kritimui daug įtakos gali turėti korupcinės ir nerangios žemės pardavimo sistemos sutvarkymas ir tuo pačiu butų pasiūlos padidėjimas, darbingos visuomenės dalies emigracija, palūkanų didėjimas. Naujos statybos butai Vilniuje – labiausiai rizikinga sritis, tačiau net ir čia bus skirtingi vystymosi scenarijai. Mažiau nuostolių, o gal ir neturės tie, kas įvertino pastarųjų dešimtmečių statybos rizikos faktorius: statybos kokybė, infrastruktūra, rajono vystymosi perspektyvos, rajono prestižiškumo augimas arba – smukimas. Dėl statybos plotų trūkumo, kuris iš tiesų, mūsų nuomone, yra dirbtinai sukurtas, namai statomi šalia vienas kito, nesilaikant bendro rajono plėtros plano, neatsižvelgiant į infrastruktūros pajėgumus aptarnauti padidėjusius gyventojų srautus. Problemos su vaikų darželiais, mokyklomis, poilsio zonomis jau greitu laiku užklups jaunas šeimas įsigijusias butus Fabijoniškių, Jeruzalės, “Verkių statybos” “skruzdėlynuose”. Didžiausią realių pirkėjų grupę sudarančios jaunos šeimos turės keltis iš čia, naujai perperkančios šeimos į šį rajoną žiūrės tik kaip į laikiną būstą.

| |

Geografija ir klimatas

Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų – panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą.

| |

Stokholmas

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.