Daugiausia pasaulyje nuperkama vyno, kuris geriamas prie kasdieninių pietų ir vakarienės. Tokioms progoms įprasta rinktis nebrangų vyną. Suprantama, brangumas yra gana subjektyvi sąvoka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasdieninis vynas yra vadinamas penkių svarų vynu. Įtakingas specializuotas vyno žurnalas “Wine Spectator” pernai vėlyvą rudenį iš visų žemynų rinko 200 geriausių vyno rūšių, kurio butelis parduotuvėje kainuoja ne daugiau kaip devyni JAV doleriai. Nemenkai šiame sąraše esti vyno iš Naujojo pasaulio – JAV, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos. Pastaruoju metu šių kraštų vynas dėl geros kokybės ir gana nedidelės kainos sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčių Europos vyndarių produktais.

Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų“ geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku. Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus, ir prieskonių (gvazdikėlių, cinamono). Šiais laikais punšas neturi griežtos receptūros: viskas priklauso nuo gaminančiojo skonio ir galimybių. Skandinavijos šalyse tradiciškai namų šeimininkas, nenorėdamas primesti savo skonio, svečiams siūlo patiems maišyti punšo ingredientus. Iš esmės grogas ir glintveinas yra punšo rūšys. Glintveino pagrindą sudaro raudonas vynas, o grogas gaminamas iš romo, konjako arba degtinės. Įdomu tai, kad nepriklausomai, iš ko gaminamas grogas, jo proporcijos nekinta: keturios dalys vandens ir viena dalis alkoholio.

Geriausias putojantis vynas yra šampanas, pavadintas Prancūzijos regiono, iš kurio kilęs, vardu. Šampano gamybos esmė – dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai (pran. Mousse). Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas, ir, pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antras rūgimo etapas buteliuose; tolesni procesai – sukratymas ir nuosėdų šalinimas, brandinimas. Sukratymas. Po antro rūgimo visi buteliai 90° kampu pasukami iš horizontalios į vertikalią padėtį, pasukinėjami ir kratomi, kad nuosėdos susirinktų butelio kaklelyje. Kratant rankiniu būdu, viskas trunka apie aštuonias savaites. Kompiuterizuotų kratymo mechanizmų darbas ne toks ilgas: procesas pasibaigia per aštuonias dienas.

Baltasis vynas daromas iš baltųjų vynuogių, bet gali būti gaminamas ir iš ką tik surinktų nesumaigytų tamsiųjų vynuogių. Ką tik nuskintas vynuoges reikia atsargiai nugabenti į vyno daryklą, kad nenukentėtų jų kokybė. Prieš vynuoges maigant, kad išbėgtų sultys, ir vynuogių odelę paveikiant mielėmis, pašalinami koteliai ir kauliukai. Sumaigytos vynuogės perpumpuojamos į talpą mirkti kartu su odelėmis 12-48 val., kad išsiskirtų visas odelėse esantis skonis ir aromatas. Ką tik išbėgusios bei pirmojo spaudimo sultys yra šviežios ir pakankamai sodrios baltajam vynui gaminti.Jos paliekamos nusistovėti, galima jas ir filtruoti. Sultims nuskaidrėjus – kai nebėra jokių nuosėdų – prasideda rūgimas. Jis vyksta nerūdijančio plieno talpose arba ąžuolinėse statinaitėse. Šis procesas ilgesnis negu raudonojo vyno, tačiau temperatūra ir trukmė priklauso nuo vyno rūšies. Dauguma baltųjų vynų filtruojami ir nedelsiant išpilstomi į butelius.

Populiariausi Antikos laikų vynai buvo tiršti ir saldūs. Jie buvo gaminami iš džiovintų vynuogių (šiais laikais taip gaminamas vynas „Vin Santo”). Šiuolaikinio skonio vyno vartotojui tai gali atrodyti gana keistai, bet tuomet dažniausiai jie buvo geriami praskiesti jūros vandeniu. Žmogus, Ispanijos Rioja regiono vyndariams pristatęs vyno brandinimo medinėse talpose idėją, buvo Luciano de Murrieta. Apie šią naujovę jis sužinojo iš Prancūzijos Bordeaux regiono vyndarių. Iš Bilbao jis parsigabeno statinių savo vyno rūsiui. Iki tol vynas nebuvo laikomas ilgiau nei metus: nuėmus naują derlių, Riojos vyndariai likusį praeitų metų derliaus vyną paprasčiausiai išpildavo. Seniausias kultūrinių vynuogių sėklas archeologai rado dabartinės Gruzijos respublikos teritorijoje. Nustatyta, kad jos išlikę nuo 7000-5000 metų prieš Kristų. Laukinių vynuogių sėklų sankaupos, rastos Turkijoje, Sirijoje, Libane ir Jordanijoje, išlikę nuo 8000 metų prieš Kristų.

UAB „Bennet Distributors“ pristato kompanijos „Delicato Family Vineyards“ vynus. Tai – vieninteliai Lietuvoje vynai iš Kalifornijos. Kompanija “Delicato Family Vineyards” du metus iš eilės, t.y. 2001 ir 2002 metais “International Wine & Spirit Competition” konkurse buvo įvertinta kaip geriausia JAV vyno gamintoja. Konkuruodama su daugiau kaip 3000 vynų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų iš viso pasaulio, per kelerius metus įvairiuose konkursuose „Delicato“ buvo apdovanota net 6 medaliais, tame tarpe – aukso medaliu už 1998 m. „Monterra Merlot“ vyną. „Tarptautinė aukštos kvalifikacijos „Delicato“ vyndarių komanda, pasitelkdama dešimtmečius kauptą patirtį, kuria ypatingo stiliaus ir įsimintinos kokybės vynus, kurie sulaukia apdovanojimų įvairiuose konkursuose.

Kokį vyną, šampaną pasirinkti? Tai iš tiesų nelengvas klausimas. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių butelių. Šampanas. Ar iš tikro geriame šampaną? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys vynų ekspertas Dominykas Velička. Vynų rūšys. Vynas yra raudonas, baltas, rožinis. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių rūšies. Šis gėrimas pagal kokybę skirstomas į rūšis. Skirtingų vynų negalima lyginti – svarbiausios konkretaus vyno savybės. Pietų vynai. Tai pirmojo laiptelio vynai. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausia. Savikaina maža. Pietų vynas geriamas valgant. Mūsų parduotuvėse šis gėrimas kainuoja nuo 7 iki 15 litų. Pasak pono Dominyko, į pietų vyną neįdedama daug darbo ir lėšų. Pietų vynas – masinis produktas. Jo esama įvairiausio. Perkant tokį vyną, reikėtų kreipti dėmesį ne į pavadinimą, etikečių blizgesį, butelio formą, o į skonį ir etikečių turinį. Iš etiketės sužinome, kokios rūšies vynas ir kur pagamintas. Ant pietų vyno butelių rašoma: itališkai “Vino de Tavolu”, ispaniškai “Vino de mesa”, prancūziškai “Vin de table”. Darant pietų vyną maišomos 3-5 rūšių vynuogės. Vienintelis reikalavimas: šis vynas turi būti iš vynuogių, o ne iš vaisių, uogų, daržovių.

Žymusis Chablis vynas yra žinomas nuo senų laikų. Neaišku, kada buvo pasodinti pirmieji vynuogynai, tačiau aišku, kad žlungant Romos imperijai jie jau egzistavo. Šiuo imperijos žlugimo laikotarpiu vynuogynai buvo apleisti, tačiau 12a. juos atgaivino vienuoliai, kurie visame regione turėjo vynuogynų. Manoma, kad iš tų laikų atkeliavo ir Chardonnay vynuogių rūšis. 19a. vynas buvo suprastėjęs, nes 19a. pabaigoje pradėjo reikštis phyloxeros bakterija, naikinusi vynuogynus. Suradus būdą su ja kovoti, iškilo kitas sunkumas. Norėdami patenkinti labai padidėjusią šio vyno paklausą, gamintojai pradėjo gaminti prastesnį vyną. Dabar šis vynas turi gerą reputaciją visame pasaulyje. Chablis vyno pavadinimas kilęs nuo to paties vardo miesto, aplink kurį ir yra gaminamas šis subtilaus skonio baltasis vynas. Chablis vynuogynai užima
3500 ha plotą. Todėl Burgundijos vyno gamintojai dažnai turi įdėti nemažai darbo, gamindami vyną iš gan mažame dirbamos žemės plote esančių vynuogynų.
Taip pat juos neretai kankina vėlyvos gegužės mėnesio šalnos. Todėl kai kurie vyndariai pasitelkia į pagalbą šildytuvus, norėdami sušildyti orą.

Prielaida, kad lietuviško žodžio „vynas“ reikšmė Biblijoje tiksliai atitinka verčiamo graikų ar hebrajų žodžio, yra aiškus nesusipratimas. Ar tai, ką turime omenyje, sakydami „vynas“, tiksliai atitinka tai, ką senovės rašytojai manė vartodami šį žodį? Ar vynas, apie kurį kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kurį šiandien pilsto broliai krikščionys? Atsakymas į šį klausimą – „ne visai“. Akivaizdu, kad Biblijoje „vynas“ nereiškia nesusifermentavusių vynuogių sulčių, nes įsakymas „Ir nepasigerkite vynu“ (Ef 5,7) ir daugelis perspėjimų dėl vyno Šventajame Rašte (pavyzdžiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29–35) neturėtų jokios prasmės, jei šis žodis kalbėtų apie nealkoholinį gėrimą. Kita vertus, taip pat aišku, kad šis žodis neatitinka tiksliai to, ką šiandien vadiname vynu. Senovės graikų kultūroje vynas paprastai buvo saugojamas dideliuose ąsočiuose, vadinamuose amforomis. Prieš vartojimą jis būdavo supilamas į didelius dubenis, vadinamus krateriais, ir skiedžiamas vandeniu. Man teko garbė lankytis didžiuosiuose archeologiniuose muziejuose Atėnuose, kur mačiau tuzinus tokių kraterių. Iš tų kraterių vėliau būdavo pripildomi kilikai, arba taurės. Svarbu pastebėti, kad prieš geriant vyną, jis buvo atskiedžiamas vandeniu. Kilikai buvo pripildomi ne iš amforų, bet iš kraterių.