Propagandinis Putino karas prieš Lietuvą. Mes pralaimėjom!
Šiame kare nėra žuvusiųjų, nei belaisvių. Niekam nereikės pasirašinėti ir besąlygiškos kapituliacijos. Keista, bet užpultoji pusė net nesusimąsto apie tai, kad jis vyksta. Šis naujas karas naudoja ypatingus ginklus: masinės žiniasklaidos priemones ir ieško vis naujų. Prieš dešimtmetį kova persikėlė ir į virtualią erdvę. Ji nukreipta prieš Rusijos visuomenę. Rezultatus galime pamatyti jau šiandien. Taip pat galime išskirti ir naujojo karo meno generolus.
Mes rusų akyse
– Lietuviai ilgisi diktatūros, jie nekenčia Rusijos ir savo agresyvia užsienio politika jai kenkia, jie siekia, kad Baltarusijoje ir Rusijoje įvyktų oranžiniai perversmai, jų politikai švenčia, kai daugumas gyventojų šąla nešildomuose butuose, o už kiekvieno kampo tūno fašistas – trimituoja Rusijos polittechnologai.
Ir išties, nemažai daliai rusų Lietuva – tai mažas, silpnas, bet rėksmingas valstybinis darinys, įrankis svetimų ir Rusijai priešiškų jėgų rankose. Lietuva neturi savo politinės kultūros ir laviruoja ties nuolatinės politinės krizės riba. Apie tai liudija sociologinių tyrimų rezultatai. Lietuvos pavadinimas asocijuojasi su grėsme Rusijos valstybei. Daugiau nei pusė Rusijos gyventojų neatmeta galimybės, kad gali įvykti ginkluotas konfliktas su Baltijos valstybėmis, Gruzija ar Ukraina: 26% procentai teigia, kad toks įvykių scenarijus yra pilnai realus, o 38%, – kad tai mažai tikėtina, bet vis dėl to visiškai realu ir tik 31% visiškai atmeta karinį tarptautinių problemų sprendimo variantą su kaimyninėmis šalimis1. Unisonu šiems teiginiams skamba ir nuomonė, kad Baltijos valstybių įstojimas į NATO kelia grėsmę Rusijai. Taip mano net 44% Rusijos gyventojų. Kaip liudija sociologinės apklausos, šis skaičius drastiškai auga.
Propagandos istorija liudija, kad sukulti priešiškas nuotaikas visuomenėje (ypač uždaroje ir į ksenofobiją linkusioje visuomenėje) nėra labai sunku. Rusijos juodųjų technologijų specialistai žengė kur kas toliau. Kaimyninių valstybių sąskaita yra kuriamas pozityvus savosios valstybės įvaizdis ir propaguojama Maskvos diktuojama socialinių ir politinių vertybių hierarchija. Jau šiandien Rusijos visuomenėje funkcionuojantys geopolitiniai įsivaizdavimai nei iš tolo nebeprimena Vakaruose funkcionuojančių modelių ir situacijos vertinimo.
Akivaizdžiausiu pavyzdžiu gali pasitarnauti neseniai įvykusi Rusijos gyventojų apklausa apie demokratijos padėtį buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse. Rezultatai buvo lygiai iškalbingi, tiek ir šokiruojantys:
Pasirodo rusai yra įsitikinę, kad su žodžio laisve galutinai bebaigianti atsisveikinti jų valstybė, kurioje demokratinius politinius institutus palaipsniui keičia taip vadinamą prezidentinę ašį palaikyti turinčios korporatyvinės struktūros ir praktiškai sužlugdyta politinių partijų sistema, yra pati demokratiškiausia buvusios imperijos valstybė – pozityviai situaciją vertina daugiau ne pusė apklaustųjų. Net 35%apklausose dalyvavusių žmonių mano, kad Baltarusija yra demokratiška arba demokratijos link artėjanti šalis. Šiuo rodikliu ji susilygina arba net lenkia Baltijos šalis. Net 38% rusų mano, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje funkcionuoja totalitariniai rėžimai.
Į akis krinta dar viena tendencija. Sociologinės apklausos rezultatai šabloniškai atkartoja Rusijos valdžios geopolitinių simpatijų ar antipatijų žemėlapį. Išsiskiria trijų Rusijai psichologiškai artimų šalių grupė (Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina. Pastarosios rezultatai prasčiausi greičiausiai dėl bandymų išsiveržti iš Rusijos politinės įtakos gniaužtų). Užkaukazės, Viduriniosios Azijos bei Moldovos rezultatai skyrėsi vos vienu ar keliais procentais. Trečioji grupė – jau minėtos Baltijos šalys, kurių situaciją neigiamai vertinančių yra daugiau, nei vis dar propagandos įtakai nepasiduodančių žmonių.
Virtualiųjų karų partizanai
Kaip tik šiai tradicinių žiniasklaidos priemonių propagandai nepasiduodančių ir savarankiškai informacijos ieškančių žmonių grupei ir skirtas informacinio karo projektas Regnum.ru. Formaliai – tai nepriklausoma informacijos agentūra, kurią 2002 metais įkūrė Modestas Kolerovas2 – istorikas, Maskvos Valstybinio universiteto absolventas, save dar įvardinantis literatūros kritiku ir politiniu konsultantu. Regnum.ru nuo pat pradžios pagarsėjo juodosiomis technologijomis, kurias ištobulino iki nematytų aukštumų. Šie nuopelnai neliko nepastebėti. 2005 metų kovo 22 d. V. Putinas pakvietė poną M. Kolerovą vadovauti naujai sukurtai ir už „informacinį palaikymą“ atsakingai Rusijos Federacijos prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdybai, kur jis ir toliau sėkmingai tęsia „privačiai“ pradėtą veiklą.
Kaip sukurti informacinę bombą
Regnum.ru kūryba itin plati. Per pastarąjį mėnesį Lietuvai skirtų tekstų buvo per 200. Dauguma jų kūrėjų nuomone turi išliekamąją vertę, todėl yra suskirstyti į siužetus. Su naujausia kūryba galite susipažinti Lietuvai skirtoje temoje, tačiau daugumai skaitytojų ko gero dar įdomesnė bus tema pavadinta „Fašistinės nuotaikos Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje“ – per 400 straipsnių!
Produktyvumas eina koja kojom su tuo pačiu teksto struktūros modeliu:
1. Negatyvios pozicijos Lietuvos atžvilgiu neslepiantis, dažniausiai pašaipus pavadinimas, kuris diktuoja pagrindinę neva apžvalginio rašinio intrigos ašį (siužetai nuolatos kartojasi)3.
2. Argumentų neieškoma giliai ir toli – remiamasi naujausiais įvykiais ir aktualijomis, kurie su nedidelių manipuliacijų pagalba „atsiskleidžia“ visai netikėtoje šviesoje.
3. Nuolatos cituojami Lietuvos žiniasklaidos organai, žymūs politikai, oficialūs asmenys, ekspertai, žymūs visuomenės atstovai. Pavardžių, institucijų, leidinių, informacinių agentūrų pavadinimų komplektas keliauja iš vieno straipsnio į kitą.
Itin susiaurintas žurnalisto instrumentu ratas leidžia užtikrinti maksimalų rašinių kiekį bei jų apimtis (dažnas tekstas perkopia 5 puslapių ribą), o kartu bereikalingai neišpūsti personalo gretų – su daugeliu užduočių kuo puikiausiai susidoroja ir vienas žmogus – tūlas Viktoras Olžyčius.
Kas ieško, tą randa…
Prieš porą mėnesių rašydamas apie Rusijos valstybinės propagandos ypatumus teigiau, kad tarpvalstybine propaganda dažniausiai užsiima antraeiliai ne itin gabūs viešųjų ryšių specialistai. Ši savo teiginį norėčiau kiek pakoreguoti. Aišku ne todėl, kad būčiau pakeitęs propagandinių kūrinių vertinimo kriterijus. Kaip ir anksčiau manau, kad absoliuti dauguma nepasiekia net ir vidutinio paskvilio lygio. Tačiau propagandos strategai siekia visai kitų tikslų.
Dirbdami virtualioje erdvėje jie sprendžia keletą uždavinių. Rusijos valdžia jau suprato, kad atriboti visuomenę nuo „nereikalingos“ informacijos galima ir nenaudojant brutalios cenzūros, o pakišant jai po nosimi tinkamą informaciją. Regnum.ru kaip ir kiti propagandos ruporai siekia sukurti kritinę informacijos masę, kuri nustelbtų visus kitus informacijos šaltinius. Šis metodas tikrai ne naujas ir jau senokai naudojamas interneto šiukšlintojų – spamerių. Žaidimo esmė tokia – sugeneruoti interneto svetainėje visas potencialiai svarbias paieškos užklausų frazes, kad informacijos ieškantis asmuo patektų į tavo glėbį.
Regnum.ru tai daro beveik nepastebimai. Kaip jau minėjau propagandinis tekstas perkraunamas asmenvardžiais, siužetais, faktais, šaltiniais, kurie ne tik sudaro argumentuoto kalbėjimo įspūdį, bet ir leidžia išsikovoti interneto paieškos variklių dėmesį. Kartu su kritine straipsnių mase tai metodas, kuris veda tiesiai į tikslą.
Rezultatus siūlau išbandyti patiems. Pabandykite paieškoti Google paieškos sistemoje aktualios informacijos apie Lietuvą ir Baltijos valstybes rusų kalba. Rezultatai gali truputėlį skirtis, bet tendencijos tiesiog rėžia akį. Pavyzdžiui:
Литва + новости (pirma, trečia ir ketvirta vieta: Regnum.ru, Subscribe.ru.)
Литва + новости + Адамкус (pirma, antra, penkta, šešta vieta.)
Литва + новости + ELTA (penkta ir šešta vieta.)
Литва + новости + BNS (antra, trečia, ketvirta, penkta vieta.)
Латвия + новости (pirma vieta.)
Эстония + новости (pirma, antra, aštunta vieta.)
Netgi Ukrainoje, kur vietinė rusakalbė spauda yra išties gerai išvystyta, Regnum.ru sugebėjo patekti į pirmąjį Google paieškos sistemos puslapį.
Pabaigai…
Belieka tik džiaugtis, kad Rusija šias informacines atliekas tiekia tik savo piliečių stalui. Bet ar tikrai tik jiems… Galbūt verta susimąstyt apie tai, kad jei mes patys nesiimsime skleisti informacijos apie savo šalį, tai su malonumu darys kiti ir deja, mūsų sąskaita. Perfrazavus Napoleoną – kas nenori maitinti savosios žiniasklaidos, tas ant savojo sprando gaus svetimą.
P.S. Didelis ačiū Lokiui už pasiūlytą temą ir pagalbą renkant medžiagą.
- „Чего боятся наши соотечественники“. Всероссийский центр изучения общественного мнения, 2005/05/13.
- Историа интернета в России.
- Naujausi pavyzdžiai, nesusilaikiau neišskyręs pačių aštriausių: 1) “Диктаторский режим Лукашенко проникает в Литву только по кабелю”: Литва за неделю; 2) Литва движется к тоталитаризму?; 3) “Агрессивная внешняя политика загоняет Литву в тупик”: Литва за неделю; 4) Литовские СМИ призывают к революции в Белоруссии: Литва за неделю; 5) “Жить рядом с Белоруссией – опасно”: Литва за неделю; 6) Готовит ли Литва госпереворот в Белоруссии?: Литва за неделю; 7) Президент Литвы обвиняется в “расколе государства”: Литва за неделю; 8) Исламисты могли взорвать Игналинскую АЭС: Литва за неделю; 9) “Карикатуры на Мухаммеда – режиссура России”: Литва за неделю; 10) Пока в Литве замерзали люди – руководство Литвы пировало: Литва за неделю; 11) “Литва сломя голову возвращается в объятия России”: Литва за неделю; 12) “Зачем считаться с Россией?”: Литва за неделю; 13) “Россия еще не созрела для членства в ВТО”: Литва за неделю; 14) Литву заставят судить своих нацистов: Литва за неделю, 15) “Литвой правит Сорос”: Литва за неделю; 16) Литовцы мечтают о диктаторе: Литва за неделю; 17) Глава МИД Литвы надеется на оранжевые революции в Белоруссии и России: Литва за неделю; 18) Литовцы затаскают Россию по американским судам: Литва за неделю; 19) “Путин ищет дураков”: Литва за неделю; 20) Нападение Белоруссии на Литву – реально: Литва за неделю ir t.t.
