Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis, tęsinys)
„Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus
avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jus pažinsite juos iš vaisių…“
Kalno pamokslas
IV dalis: „Kaip veikia teisėtas bet neteisingas teisingumas?“ (tęsinys)
Šioje (ketvirtojoje) straipsnio „Kas yra kas posovietinėje dalyje“ aš jau citavau 1996-11-12 d. Kauno apskrities valdytojo pavaduotojos Z. Kubilienės rašto Nr. 1255, adresuoto Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos viršininkui ir Kauno rajono mokesčių inspekcijai turinį: „Išnagrinėjus Noreikiškių agrarinės tarnybos 1996-10-29 raštą Nr. 112 ir atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei, prašome išvardintus piliečius apmokestinti ne kaip savavališkai užėmusius žemę ir mokančius trigubą mokesčio tarifą, bet normaliu žemės nuomos mokesčiu“ ir išaiškinau tokio sprendimo tiesiogines teisines pasekmes.
Taip pat atkreipiau gerb. skaitytojų dėmesį į tai, kad LR Civilinis Kodeksas (1.137 str. 3 d.) nustato, jog piktnaudžiaujančių teise asmenų subjektinė teisė negali būti ginama. Pabrėžiau, kad 1996-11-12 d. Kauno apskrities administracijai oficialiai priskyrus Marijonos Jonaitienės ir Elzbietos Jurgelevičienės paveldimas žemės valdas „grąžinamai žemei“ ir joms pradėjus mokėti valstybei žemės mokesčius – nuo to momento tų žemės valdų savininkių nuosavybės teises gina Europos žmogaus teisių Konvencijos 1-ojo Protokolo 1 straipsnio teisinės normos. Tačiau iš 1996-11-12 d. Kauno apskrities valdytojo pavaduotojos Z. Kubilienės rašto Nr. 1255 teisinės prasmės vadovaujantis logika prognozuojamos teisinės pasekmės ne tik kad dar neatsiranda, bet LR valdžios institucijų ir LR Prokuratūros pareigūnai bei LR teismų teisėjai (imdamiesi ginti R. Jonaičio paveldimoje žemes valdoje neteisėtai įsigyjančių tą žemę piliečių interesus – t.y., atvirai ignoruodami LR Civilinio Kodekso nustatytą draudimą ginti piktnaudžiaujančių teise piliečių teises (CK 1.137 str. 3 d.)) elgiasi taip – lyg posovietinėje Lietuvoje išvis nebegzistuotų jokia teisė. Mes šiame straipsnyje taip pat jau išsiaiškinome, kad įvairių lygių Kauno apskrities administracijos žemėtvarkos specialistai atvirai meluoja teisėtiems žemės savininkams (ir kitaip pažeidinėja galiojančias teisės normas). Negalima nesistebėti tuo, kad patys pažeidinėdami teisės normas minėti specialistai (tuo pat metu) savo savivalės aukoms primygtinai liepia kreiptis į teismą. Tikiuosi, kad ir Jūs, gerb. skaitytojai jau savęs paklausėte: o kodėl tie žemėtvarkininkai nebijo, kad objektyvūs ir bešališki LR teismų teisėjai bylos nagrinėjimo metu atskleis jų pačių (žemėtvarkininkų) vykdomus teisės pažeidimus? Šį klausimą galima suformuluoti ir kitaip: kadangi daug analogiškų bylų LR teismai jau išnagrinėjo ir tose bylose priėmė „galutinius ir neskundžiamus“ sprendimai – tai kodėl iki šio momento LR teismų teisėjai dar nepastebėjo analogiškų žemėtvarkininkų vykdomų teisės pažeidimų ir mano šiame straipsnyje įvardintų, teisėtų žemės savininkų interesus apginančių faktų ir argumentų? Tai labai kruopštaus tyrimo reikalaujanti tema, todėl jai išsiaiškinti paskirsiu visą atskirą šio straipsnio dalį.
Baigdamas straipsnio „Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje“ IV dalį atkreipiu Jūsų dėmesį į 1996-11-12 Kauno apskrities valdytojo pavaduotojos Z. Kubilienės rašto Nr. 1255 vieną sakinį (tiksliau sakinio dalį): „…atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei…“. Tai reiškia nei daugiau nei mažiau kaip tai, kad Ringaudų gyvenvietėje nėra jokio išankstinio galutinio ir nekeičiamo žemės sklypų skyrimo individualioms statyboms. Reiškia, kad Kauno rajono Ringaudų gyvenvietėje vykstančio posovietinio žemės negrąžinimo teisėtiems jos savininkams tikrąja priežastimi yra šiuo metu žemėtvarkininkų ir valdininkų vykdomas tos žemės išpardavimas tretiesiems asmenims. Gal gerb. skaitytojams eilinį kartą atrodys, kad šis mano teiginys yra „akivaizdus bet neįtikėtinas“? Todėl kartu paieškokime jį patvirtinančių papildomų faktų.
Kad Jums nereikėtų gaišti laiką ieškant šiame straipsnyje anksčiau išspausdintos informacijos, primenu.
2005-07-15 Kauno apskrities viršininko administrcijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymoje “DĖL NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ” Nr. ĮP-493 buvo rašoma:
“…1926 m. Žemės ūkio ministerija žemės perleidimo aktu perleido Aišrotui Vincui, Mykolo 9,0304 ha žemės sklypą. Įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-910/95 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Andrius Miknevičius iki 1940 m. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 4,515 ha žemės. Pretendentams į A. Miknevičiaus žemę nuosavybės teisės atkurtos ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti…”
Jums gali atrodyti, kad tą patį (ką padarė E. Jurgelevičienės sesers – O. Miknevičienės vaikai) būtų užtekę padaryti E. Jurgelevičienei ir jos problemos būtų senai išsisprendę, o teisingumas triumfuotų. Deja, tokia Jūsų išvada būtų padaryta skubotai, pilnai neišsiaiškinus esamos situacijos, ir todėl neteisinga. Nuosavybės teisės į Onos Miknevičienės ir Andrius Miknevičius iki 1940 m. asmeninės nuosavybės teisėmis valdytą 4,515 ha žemės valdą, tos valdos paveldėtojams buvo “atkurtos” po to, kai jie neatlaikę valdininkų spaudimo ir šantažo sutiko vietoje visos 4,515 ha ploto žemės valdos – pasitenkinti penkiais sklypais “individualioms statyboms”. Kad tas moralinis spaudimas (gąsdinant beveik visišku žemės negrąžinimu) tikrai vyko, įrodo Kauno apskrities valdytojo administracijos Žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus viršininkės R.Stašelienės pasirašyto rašto, adresuoto Kaziui Miknevičiui, Bronei Šilinskienei ir Onai Zaicevičienei turinys (citatos pradžia):
“Kauno apskrities valdytojo administracija išnagrinėjo Jūsų prašymą dėl paveldimos žemės grąžinimo.
Jūs esate paveldėtojai 4,52 ha žemės ploto, esančio Ringaudų kaime. Minėtas
plotas patenka į Ringaudų gyvenvietės teritoriją ir pagal detalaus išplanavimo projektą jame yra suprojektuota apie 16 sklypų. Penkiolika iš jų yra išdalinta
Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimais individualių namų statybai. Pagal metus minėti sprendimai priimti taip: 1989 m. paskirti 3 sklypai, 1990 m. – 2 sklypai, 1991 m. – 10 sklypų.
Šiuo metu yra laisvas tik vienas sklypasr kuriame K. Miknevičius savavališkai pradėjęs statyti ūkinį pastatą. Kadangi žmogus, kuriam minėtas sklypas buvo skirtas, miręs ir ART viršininko teigimu, pretenzijų dėl jo niekas nereiškia, į minėtą sklypą nuosavybės teisė bus atstatoma K. Miknevičiui, jeigu su tuo sutiks kiti paveldėtojai.
Kadangi aukščiau minėti Noreikiškių apylinkės tarvbos sprendimai priimti savalaikiai, t.y. iki 1992 m. kovo 14 d, kada buvo sustabdytas sklypų skyrimas, jie gali būti naikinami tik teismine tvarka.
1994 m. gegužės 23 d. Konstitucinio Teismo nutarimu panaikinus gyvenviečių plėtras, skirti sklypus kitoje vietoje pretendentėms Bronei Šilinskienei ir Onai Zaicevičienei nėra galimybės.
Už paveldimą žemę Jums bus kompensuota kitais būdais (litais, akcijomis, mišku)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka” (citatos pabaiga).
Tačiau užteko Onos Miknevičienės ir Andrius Miknevičius paveldėtojams atsisakyti didžiosios dalies savo paveldimos žemė ir atsirado dar keturi papildomi laisvi (niekam nepaskirti) sklypai ir ne bet kur – o jų paveldimos žemėnaudos užimamoje teritorijoje! Kas po to gali paneigti, kad Kauno apskrities Žemėtvarkos skyriaus viršininkė atvirai meluoja ir į oficialius dokumentus įrašo ir savo parašu patvirtina žinomai neteisingus duomenis ?
Nei aš nei mano brolis niekuomet nesikreipėme į buvusios Noreikiškių apylinkės tarybą su prašymais dėl sklypų išskyrimo, „individualioms statyboms“. Tačiau maždaug 1994 metais paaiškėjo, kad mums neprašant (ir niekuomet apie tokius savo norus niekam neužsimenant – nes mes visuomet siekėme susigrąžinti visą mamos paveldimą žemės valdą) – tie sklypai buvo išskirti! Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Ringauduosė žemės atsiranda visiems, išskyrus jos teisėtus paveldėtojus, tokius kaip savo tėvo prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje įkurtoje sodyboje gyvenanti tiesioginė (tėvui mirus palikto turto) paveldėtoja E. Jurgelevičienė. Posovietinės LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai nereaguoja į mūsų nurodomus konkrečius žemėtvarkininkų įvykdytus ir dabar tebevykdomus teisės pažeidimus, nes mes nesutinkame valdininkų vykdomas vagystes ir melą įvardinti mūsų labui daroma geradaryste ir tai viešai pripažinti.
Šiame straipsnyje aš jau dokumentais įrodžiau, kad 1991-1992 m. norint vykdyti Ringaudų gyvenvietės plėtimą – buvo būtinas žemės (kurioje tas plėtimas būtų vykdomas) skyrimas. Dabar tokio žemės skyrimo jau nebereikia. Užtenka Ringaudų seniūnijoje , seniūno kabinete ant sienos kabančio vaikiško atlikimo lygio eskizo, kuris skambiai vadinamas Gingaudų gyvenvietės plėtimo generaliniu „planu“. Jūs veltui to „plano“ kampe ieškotumėte lentelės su oficialiam dokumentui būtinais rekvizitais, tą piešinuką paverčiančiais oficialiu dokumentu.. Ten nieko panašaus nėra. Tai tiesiog vaikiškas, spalvotais pieštukais nuspalvintas, piešinukas – jau 15 metų naikinantis savanorių kaimo teisėtų žemės paveldėtojų ir jų vaikų likimus…
Tas piešinukas turi jį tariamai patvirtinantį (pakeliantį i oficialaus dokumento rangą) dokumentą. Tai 1990-03-22 Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr.57 , pavadinimu „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“. Kviečiu susipažinti su šio dokumento turiniu (citatos pradžia):
„Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, apsvarstęs žemės ūkio statybos projektavimo instituto paruoštą Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio Ringaudų gyvenvietės generalinį planą M l:2000,
NUSPRENDŽIA:
1. Patvirtinti Kauno rajono Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio Ringaudų gyvenvietės generalinį planą.
2. Pripažinti netekusiais galios 1979 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio statybos kompleksų išdėstymo schemą ir Ringaudų gyvenvietės išplanavimo projektą.
Vykdomojo komiteto pirmininkas R.Makūnas
Vykdomojo komiteto sekretorė O. Šliaužienė”(citatos pabaiga).
Tikriausiai nereikia aiškinti, kad prie tokio “dokumento” itin tinka vaikiško piešinuko lygmens niekaip teisiškai nepatvirtintas ir nuolat kintantis “generalinis planas”, kurį reikalui esant nesunku pasiėmus spalvotus pieštukus pakoreaguoti arba net naujai perpiešti…
Teisėje yra tokia taisyklė, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms jų neatitinkantys ankstesni sprendimai yra peržiūrimi įvertinant naujai paaiškėjusias aplinkybes. Todėl lauksime, kas ką pirmiau įvertins: ar Kauno apskrities administracijos viršininkas jam neteisingą informaciją pateikiančius savo pavaldinius, ar premjeras A. Brazauskas nesugebantį savo valdose įsivesti tvarką Kauno apskrities administracijos viršininką.
