Skandalingai pagarsėjusi Krekenavos agrofirma dar kartą viešai spjovė į moralės ir etikos normas. Su Viktoru Uspaskichu siejama įmonė praleido pro ausis rekomendacijas nutraukti reklamos „Kas laimės Krekenavos vokelį” kampaniją. Įtariama, kad mėsos perdirbimo įmonė gali jaustis rami dėl patikimo užnugario – Teisingumo ministerijai pavaldžios Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (NVTAT), kuri įpareigota drausminti Reklamos įstatymo pažeidėjus.

Perkama teisė tyčiotis

„Cinizmo viršūnė”, – tokiais žodžiais Krekenavos agrofirmos reklamą, kurioje komerciniais tikslais eskaluojamas neteisėtai vokeliuose mokamų atlyginimų skandalas, įvertino Lietuvos reklamos biuro asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša.

Neseniai įsteigtos šios savireguliacijos asociacijos Arbitražo komisija pabrėžė, kad reklamoje sąvoka „vokeliai” pateikiama pozityviai, žaismingai – dėl to galima įžvelgti pasityčiojimą iš tų įmonių ir darbdavių, kurie neslepia atlyginimų ir sąžiningai moka mokesčius. Negana to, ekspertai nustatė, kad Krekenavos agrofirmos reklamoje jaučiamas skatinimas mokėti atlyginimus nelegaliai.

Tačiau Arbitražo komisijos rekomendacija savanoriškai nutraukti antisocialinį elgesį skatinančią reklamos kampaniją Krekenavos agrofirmos nesudomino. Televizijos ekranuose ir žiniasklaidoje toliau šmėkščioja V.Uspaskichą televizijos laidose parodijuojančio aktoriaus Remigijaus Vilkaičio herojus Agurkichas, mojuojantis žaliais vokeliais.

„Suvokdama, kad čia politikos veikėjo, kuris yra ir milijonierius verslininkas, reikalas, nė viena atsakinga valstybės institucija nedrįsta atlikti savo pareigų. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės: ši reklama žeidžia kiekvieno asmens garbę ir orumą. Juk dauguma supranta, kad tai yra ne reklama, o pasityčiojimas. Šiuo atveju už pinigus perkama teisė tyčiotis iš valstybės, teisės ir visuomenės”, – taip besitęsiančią reklamos akciją įvertino Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.

Kai kurie kalbinti pašnekovai teigė, kad Krekenavos agrofirma gali kryptingai kurti su morale ir etika gerokai prasilenkiančias reklamas, nes mato, kad už tokį elgesį gresiančios sankcijos – juokingos. Nors prieš dvejus metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino, kad įmonės reklama „Kai norisi mėsos” žemina ir niekina moterį, verslininkai su tuo nesutiko ir kurį laiką tęsė kampaniją. Krekenavos agrofirmai buvo skirta 500 litų bauda, bendrovė nuosprendį apskundė teisme.

Iki šiol viešai jokios nuomonės dėl tęsiamos reklamos „Kas laimės Krekenavos vokelį” kampanijos nepareiškė už Reklamos įstatymo kontrolę atsakinga NVTAT.

Nors įstatymais numatyta, kad Lietuvoje draudžiama skelbti reklamą, kurioje pažeidžiami visuomenės moralės principai ar žeminama žmogaus garbė ir orumas, šie nuostatai neretai lieka tik popieriuje. NVTAT atstovai teisinosi, kad užtikrinti tinkamą kontrolę jiems neleidžia įstatymų spragos.

Radijo ir televizijos komisija praėjusią savaitę kreipėsi į šalies televizijas, ragindama netransliuoti Krekenavos agrofirmos reklamos. Anot komisijos, ši reklama skatina negerbti Lietuvos įstatymų, todėl televizijos turėtų apsvarstyti, ar verta ją transliuoti.

Valdžios įstaigą kausto baimė?

Vienas Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovų K.Čilinskas, kalbėdamas apie Krekenavos agrofirmos reklaminę kampaniją, įžvelgia kitų NVTAT neveiksnumo priežasčių. Jis mano, kad NVTAT, atskaitinga Darbo partijos nario Gintauto Bužinsko vadovaujamai Teisingumo ministerijai, bijo užrūstinti Darbo partijos vadovą V.Uspaskichą. „Institucijų veiklą paralyžiuoja baimė paliesti oligarchą, su kuriuo politiškai yra susijusi”, – tvirtino advokatas.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, pareiškęs paramą iš Krekenavos agrofirmos atleistai mėsos sūdytojai Daliai Budrevičienei, pastarosiomis dienomis sulaukia rašytinių ir žodinių skundų dėl žiniasklaidoje toliau publikuojamos vokelių reklamos.

Advokatas K.Čilinskas mano, kad dėl valstybinių institucijų, atsakingų už Reklamos įstatymo priežiūrą, neveiklumo privatus asmuo galėtų kreiptis į teismą: „Manau, tai realu. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje jau nagrinėta panaši byla. Tada buvo konstatuota, kad saviraiškos laisvei, atsižvelgiant į demokratinės valstybės vertybes, galioja tam tikros ribos”.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovai tvirtino pastebintys, kad Krekenavos agrofirmos reklamos kampanijų politika – nuosekli. „Be abejonių, šios įmonės reklaminėse akcijose mes įžvelgiame kryptingą pasityčiojimą. Jaučiamas tendencingumas ir šaipymasis iš valstybės”, – tvirtino lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Pasak jos, užsienio kolegas iki šiol šokiruoja ir siaubą kelia ankstesnė Krekenavos agrofirmos reklama „Kai norisi mėsos”. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad greta dešrų reklamoje vaizduota moteris apnuoginta nugara žeidžia dailiosios lyties atstovių garbę ir orumą, Krekenavos agrofirmos atstovai su tuo nesutiko. Jie sukurpė keistai skambantį pasiaiškinimą.

„Reklama norima parodyti, kad mėgavimasis produktu yra didesnis malonumas nei televizija ar spauda, kuri reklamoje yra vaizduojama simboliu – moters siluetu”, – aiškino tuometinis Krekenavos agrofirmos komercijos direktorius Linas Grikšas.

Bylai dėl šios reklamos pradėjus keliauti po teismus, buvo paskelbtas senaties terminas. Teismo salėje buvusių asmenų tvirtinimu, paskelbus, kad byla nutraukta, Krekenavos agrofirmos vadovai dar būdami teismo salėje pademonstravo aroganciją: vienas jų ironišku tonu prisipažino buvęs reklamos autorius, nors bendrovė ilgai tai neigė.

Akcija gali ir nepasiteisinti

Lietuvos reklamos biuro asociacijos vadovai pripažino pastebintys tendenciją, kad Krekenavos agrofirma linkusi rinktis šokiruojamas akcijas. „O žengiant tokiu keliu neretai paslystama”, – įspėjo vienas Lietuvos reklamos biuro asociacijos vadovų M.Jovaiša.

Jis mano, kad vargu ar naujausia Krekenavos agrofirmos reklama, kurioje pirkėjai viliojami vokeliais, pasirinkta išmintingai: šokiruojama reklamos linija gali ir atbaidyti šeimai skirto produkto pirkėjus. Elektroniniu paštu jau keliavo raginimai nepirkti šios mėsos perdirbimo įmonės produkcijos.

Reklamos filmuką „Kas laimės Krekenavos vokelį” sukūrusi įmonė „AGE Reklama” patvirtino, kad ji tik realizavo agrofirmos atstovų pasiūlytą idėją. M.Jovaiša aiškino, kad neetiška pripažinta reklama galėjo pasirodyti ir dėl idėjos autorių neišmanymo. „Reklama „Kai norisi mėsos” galbūt norėta sukurti ką nors subtilaus, intriguojama, o išėjo kažkokia neestetiška pornografija. Tačiau ši reklamos kampanija man labiau primena viešųjų ryšių akciją. Kadangi visi kalbėjo apie vokelių skandalą, buvo pabandyta išnaudoti tai saviems tikslams”, – teigė reklamos specialistas.

M.Jovaiša tvirtino suprantąs, kad pokyčiai reklamos rinkoje negali įvykti iš karto. Jis prognozavo, kad tam, jog efektyviai veiktų savireguliacijos svertai ir būtų išvengta neetiškos reklamos, dar prireiks kelerių metų.

Krekenavos agrofirmos komercijos direktorius Valdas Šarūnas pareiškė, kad į Lietuvos reklamos biuro rekomendacijas nutraukti reklamos kampaniją greičiausiai nebus atsižvelgta. Praėjusią savaitę Krekenavos agrofirmos vadovai nepanoro komentuoti savo planų dėl daug diskusijų visuomenėje sukėlusios akcijos perspektyvų. Įmonės sekretorė nurodė, kad V.Šarūnas šiuo metu atostogauja, o kiti bendrovės atstovai šia tema nekalbės.

Krekenavos agrofirmai atstovaujantis advokatas taip pat kalbėjo lakoniškai. „Ar įmonė svarsto galimybę reklamą nutraukti? Tikrai negalėčiau nieko pasakyti, nes atsakingų bendrovės darbuotojų nuomonės nežinau”, – tvirtino advokatas Vytautas Bučius. Jis taip pat teigė negalįs pasakyti, ar Krekenavos agrofirma sąmoningai ir kryptingai siekia skelbti būtent skandalingo turinio reklamas. „Šioje įmonėje dirbu tik kelis mėnesius. Komentuoti to negalėčiau”, – teisinosi V.Bučius.

Simbolinės bausmės

NVTAT pirmininkas Feliksas Petrauskas atmetė įtarimus, kad jo vadovaujama institucija nesiima nagrinėti Krekenavos agrofirmos reklamos dėl to, kad yra atskaitinga „darbiečio” G.Bužinsko vadovaujamai Teisingumo ministerijai.

„Mes iki šiol negavome nė vieno oficialaus piliečio skundo. Jei jis būtų, galėtume kelti šį klausimą. Mūsų institucija ir aš asmeniškai nejaučiame jokio spaudimo ar kitų įtakos. Mes atliekame savo darbą, bendradarbiaujame su Teisingumo ministerija”, – pareiškė F.Petrauskas.

Paklaustas, kaip NVTAT vertina Krekenavos agrofirmos reklamą su vokeliais, F.Petrauskas pripažino: „Pakankamai neigiamai”. NVTAT vadovas taip pat tvirtino pastebįs, kad juntamas mėsos perdirbimo įmonės nuoseklumas kuriant prieštaringai vertinamas reklamas – dėl to turėtų būti imamasi ir ekonominių sankcijų.

„Dabar įstatymais nėra numatyta taikyti piniginių baudų už moralinių įsitikinimų pažeidimus reklamose. Šiuo metu mums surištos rankos – lyg ir turėtume veikti, tačiau įstatymai to neleidžia. Manau, naujas Vartotojų teisių gynimo įstatymas, jau pateiktas Seimui, leis apie tai griežčiau kalbėti”, – vylėsi F.Petrauskas.

Šiemet dėl Reklamos įstatymo pažeidimų NVTAT nagrinėjo keturias bylas, pernai – vos vieną. NVTAT pavyko sutarti su bendrove „Kalnapilio-Tauro grupė”, kad ši nutrauktų „Kalnapilio” alaus reklamą. Joje vaizduotas roko muzikos besiklausantis rūpintojėlis. Šią reklamą smarkiai supeikė Lietuvos vyskupai, visuomenės veikėjai. Jie pažymėjo, kad rūpintojėlis nėra vien liaudies meno simbolis – jis yra ir religinis nukryžiuoto Kristaus simbolis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai prieš kelis mėnesius pavyko sutarti, kad būtų nutrauktos kelios moteris žeminančios ir lygias vyrų bei moterų teises pažeidžiančios įmonių Padangų bazės ir „KIA auto” reklamos.

„KIA auto” išvengė piniginės baudos, nes nutraukė reklamos, kurioje moteriai ant krūtinės puikavosi užrašas „2 dideli KIA pliusai”, publikavimą. O bendrovei Padangų bazei skirta minimaliausia 100 litų bauda už tai, kad savo reklamoje vaizdavo šviesiaplaukę ir atvirai krūtis demonstruojančią merginą – prie jos puikavosi užrašas „Išmesk mane ir aš neišpildysiu 3 tavo norų”.

Tiesa, pastaruoju metu reklamose žeidžiama ne tik moterų garbė ir orumas. Bendrovė „Vilniaus mėsa” po Lygių galimybių kontrolieriaus įspėjimo nutraukė vytintų dešrelių reklamą. Joje besišypsanti moteris rankose laikė nedidelę dešrelę. Prie šios reklamos puikavosi užrašas: „Iš pradžių man buvo nedrąsu. Jis toks mažas ir kietas. Bet kai prisiliečiau lūpomis, pajutau, koks tai malonumas”. „Dabar kai kurios įmonės jau pačios kreipiasi į mus ir teiraujasi, ar reklama yra tinkama. Kartais gauname net kelias reklamos korekcijas. Pastebime, kad drastiškos reklamos mažėja”, – tvirtino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

Tiesa, pastebima, kad kelių šimtų ar poros tūkstančių litų baudą galinčios be vargo susimokėti įmonės, turinčios savitą bendrovės įvaizdžio sampratą, dėl to gali nekvaršinti galvos. „Ką Krekenavos agrofirmai reikštų, pavyzdžiui, mūsų tarnybos galima skirti maksimali 4 tūkstančių litų bauda?” – retoriškai klausė lygių galimybių kontrolierė A.Burneikienė.

Vienoje populiarioje komercinėje televizijoje, kuri transliuoja Krekenavos agrofirmos reklamą, už 4000 litų vakaro metu nebūtų įmanoma nusipirkti standartinio reklaminio vaizdo filmuko. Pusės minutės trukmės reklamos laikas įkainotas 10590 litų.

Nuotr. Greta dešrų pavaizduota moteris žeidžia dailiosios lyties atstovių garbę ir orumą.

Views All Time
Views All Time
424
Views Today
Views Today
1
0 0