Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (2 dalis)
Kova su šmeižtu, cenzūros įteisinimas arba kaip tyrinėsime Lietuvos istoriją?
Vertinant iš demokratijos pozicijų reikėtų pripažinti, kad iš principo bloga tendencija yra valdžios mėginimai pasiekti, kad istorijos mokslas turėtų atitikti ir vykdyti oficialią valstybės politiką. Tai būdinga diktatūriniams režimams: Prūsijos karalystei, Rusijos imperijai, be abejo, Trečiajam Reichui, Sovietų Sąjungai bei jos palydovėms, nors ir demokratinėse šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, tokia praktika irgi pastebima.
Manau, retas nesutiktų su teiginiu, kad valstybė iš esmės neturėtų oficialiai reglamentuoti, ką turėtų rašyti, o ko nerašyti mokslininkai ir publicistai, nes tokie mėginimai gali nesunkiai lemti cenzūros įvedimą ir demokratijos bankrotą. Dar sudėtingiau būtų stengtis uždrausti tam tikrus nevienareikšmius praeities procesus vertinti skirtingai.
Neseniai pateiktas Seimui svarstyti įstatymo projektas dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų neigimo, kurio autorius Paulius Saudargas, nuskambėjo kaip rimtas perspėjimo signalas Lietuvos intelektualiajai bendruomenei. Ypač dėmesio vertas punktas dėl partizanų šmeižimo. Jis sukėlė klausimą, ką turės daryti istorikas, atradęs faktus apie pokario partizanų kovų metu įvykdytus nusikaltimus civiliams gyventojams? Ar tokio fakto paskelbimas nebus laikomas nusikaltimu, o asmuo įkalinamas iki trejų metų? (Domininkas Burba, „Atgimimas”, 2009-06-15)
Uždrausta 17 šalių išleista „Vyno dieta”
Britų profesoriaus Rogerio Corderio knyga „Vyno dieta”, sėkmingai parduodama 17 pasaulio valstybių, taip pat sėkmingai dingo iš lentynų Lietuvos knygynuose. Ją, kaip skatinančią alkoholio vartojimą, uždraudė Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba.
Knygos nebegalima rasti didžiausiuose knygynų tinkuose „Vaga” ir „Pegasas”. Anot „Vagos” tiekimo vadovės Aušros Vinkevičienės, leidykla „Jotema” knygas atsiėmė, tačiau ji negalinti pasakyti, kodėl, nes būna, kad vėliau leidėjai vėl jas grąžina perkainavę. (2009-08-27)
Cenzūra bibliotekose ir mintys apie profesinę bibliotekininko etiką
Neseniai pasibaigė apklausa, kuria siekta išsiaiškinti ar Lietuvos bibliotekininkai susiduria su cenzūros problema. Apklausoje dalyvavo 31 dalyvis.
Paaiškėjo, kad daugelis bibliotekų darbuotojų nesusidurė su cenzūra, tačiau kai kuriuose bibliotekose ji vis dar aktuali. Net 13% atsakiusiųjų pažymėjo, kad jiems teko susidurti su prašymais pašalinti leidinį iš bibliotekos fondų ar apriboti jos prieinamumą.
Cenzūros problema atrodytų nesuderinama su šiuolaikinių demokratinių visuomenių gyvenimu. Tačiau netgi demokratiškiausios šalys vis dar susiduria su cenzūros atvejais. Užsienio šalyje duomenis apie leidinius, kuriuos buvo prašoma pašalinti iš bibliotekos fondų ar kitaip riboti jų naudojimą, kaupiami ir viešinami. Pavyzdžiui, Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) jau daug metų kaupia statistinius duomenis apie cenzūros atvejus. Kanados Knygų ir periodinių leidinių tarybos Intelekto laisvės komitetas taip pat pateikia informaciją apie cenzūrą Kanadoje svetainėje Laisvė skaityti (angl. Freedom to Read).
Kas gi dažniausiai cenzūruojama? 2001-2008 m. duomenų apie cenzūros atvejus analizė (ALA) parodė, kad su cenzūra dažniausiai susiduria viešosios ir mokyklos bibliotekos, kurias daugelio atvejų knygas pašalinti iš fondų prašo vaikų, skaitančių bibliotekoje, tėvai. 2001-2008 m. buvo prašoma šalinti tokio turinio leidinius:
1225 – atvirai kalbama apie seksualumą, aprašomos seksualinės scenos
1008 – netinkama, įžeidžianti kalba
720 – knygos netinkamos t.t. amžiaus grupei
458 – smurtą aprašantys leidiniai
269 – knygos apie homoseksualumą
Ir Kanadoje, ir JAV kasmet organizuojami skaitymo laisvę propaguojantys renginiai, skirti paviešinti cenzūros problemas ir įtvirtinti intelekto laisvės svarbą. Kasmet ALA rengia Draudžiamų knygų savaitę (angl. Banned Books Week), o Kanadoje vyksta Skaitymo laisvės savaitė (angl. Freedom to Read Week).
Lietuvos viešoje erdvėje diskusijos apie cenzūrą ir, apskritai, apie bibliotekininko profesinę etiką vyksta retai. Taigi norėtumėme prisidėti prie bibliotekininko profesinės etikos problemų ir temų matomumo paskelbę VU Komunikacijos bibliotekininkystės ir informacijos studentų ketvirtakursių žemėlapius, sukurtus išklausius šios tematikos kursą. Tai pavasariški, humoristiniai apibendrinimai, kurie parodo svarbiausius profesinės etikos aspektus, kurie labiausiai įsiminė studentams. (bukbibliotekininku.blogspot.com, 2010-04-24)
Parengta pagal:
ALA banned and challenged books
