Ekspertų nuomone, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimų neužtenka
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus bei papildymus. Buvo nuspręsta pakoreguoti penkis iš vienuolikos įstatymą sudarančių straipsnių. Tačiau ekspertų nuomone, to nepakanka.
Įstatyme praplėsta ribojamos viešosios informacijos samprata, įtraukiant tris naujus punktus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos siūlymu, įtraukta nuostata, jog į šią kategoriją papuola ir viešoji informacija, kuri pataria, kaip „pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas bei kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus”. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjo Deivido Velko, toks sprendimas buvo priimtas siekiant užbėgti įvykiams už akių, mat ypač internetinėje erdvėje, užsienio tinklalapiuose, tokios informacijos pasitaiko. „Sukontroliuoti internete esančią informaciją, žinoma, yra šiek tiek „donkichotiškas darbas”, tačiau veikia vadinamosios „karštosios linijos”, kurių pagalba ir informaciją, pasirodančią kitose šalyse, galima sukontroliuoti”, – sako D.Velkas. Kitų Europos šalių įstatymuose taip veikia panašios nuostatos, tad net ir tinklalapio, kuris nepriklauso Lietuvai valdytoją ar informacijos rengėją turėtų būti įmanoma nubausti. Inicijuodama tokius Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymus, ekspertų grupė nusprendė tarsi „užbėgti įvykiams už akių”, kad tokia informacija neatsirastų bei neplistų Lietuvoje. Apskritai vietoje anksčiau įstatymo ketvirto straipsnio pirmoje dalyje galiojusių vienuolikos nuostatų dabar veikia keturiolika. Straipsnyje teigiama, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams daro ir viešoji informacija, kuri yra susijusi su turto gadinimu ar naikinimu ar skatina azartinius lošimus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą vertėtų ne tik papildyti, bet apskritai peržiūrėti iš naujo. „Šio įstatymo pakeitimo įstatyme pagrindinės priimtos pataisos bei papildymai buvo siūlyti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos”, – sako R. Šalaševičiūtė. Kontrolierės manymu, įstatymas turėtų kiek plačiau žvelgti į neigiamą įtaką nepilnamečiams darančią viešąją informaciją. Tai turėtų liesti ne tik televiziją, radiją ar spaudą, bet taip pat ir internetinę erdvę. „Egzistuoja ir žalinga informacija, platinama trumposiomis sms žinutėmis ar interneto portaluose”, – kalba kontrolierė bei priduria, jog jos atstovaujama įstaiga pateikė dar ne visus siūlymus įstatymo koregavimui.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga praėjusiais metais pateikė siūlymus dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, adresuotus Vyriausybės kanclerio pavaduotojui. Čia be kitų pastabų minima, jog „8 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti informacija yra ne tik ta, kurioje palankiai vertinamas alkoholio, tabako, bet ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, platinimas, gamyba, įgijimas, reikėtų detaliau reglamentuoti šių medžiagų reklamą, savireklamą ir anonsus, neapsiribojant šių klausimų reglamentavimu tik Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymais”.
Tarp gruodžio mėnesį priimtų įstatymo pakeitimų Seimo narių iniciatyva buvo įtraukta nuostata, jog neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daro ir viešoji informacija, kurioje „skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai”. D. Velkas kiek skeptiškai nusiteikęs šio papildymo klausimu, mat nuostatoje nedetalizuojama, kas yra tie „įpročiai”. Paklaustas ar į šią kategoriją patenka viešoji informaciją, kurioje patraukliai pateikiamas greito maisto vartojimas arba anoreksijos bei bulimijos sutrikimai, Etikos inspektoriaus patarėjas atsako, jog greičiausiai „taip”, bei pabrėžia, jog kol kas šis kriterijus kelia daugiausiai neaiškumų. „Skatinimo elementą išties yra sunku nustatyti bei įvertinti. Be to, kol kas neesame turėję tokios informacijos, kuriai galima būtų taikyti šį kriterijų”, – sako D.Velkas. Kad nuostata nėra pakankamai sukonkretinta, sutinka ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė. „Nuostata išties nėra konkreti. Tačiau kalbant apie nesveiką mitybą, derėtų prisiminti atvejus užsienio šalyse, kuomet dešimtmetis vaikas kartais sveria per šimtą kilogramų”, – teigia kontrolierė. Mat žiniasklaidoje pasitaiko daug patraukliai pateikiamų nesveiko maisto reklamų. Šią nuostatą reikia konkretinti, tačiau pasitarimas šiuo klausimu su kitais specialistais kol kas atidėtas iki balandžio mėnesio.
Nuo gruodžio mėnesio nuspręsta dar labiau detalizuoti įstatyme minimą nepilnamečių „vystymosi” sąvoką, įtraukiant ir psichinės sveikatos kategoriją. „Taip pabrėžiamas psichologinis vystymosi aspektas, – sako D.Velkas, – mat žala gali būti daroma ne tik nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, bet ir psichinei sveikatai.”
Penktojo straipsnio, kalbančio apie neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją, susijusią su asmens duomenų paskelbimu, atsirado penktasis punktas. Laikoma, jog „neigiamą poveikį nepilnamečio psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia informacija taip pat laikoma viešoji informacija, kurioje neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti nepilnamečių asmens tapatybę”. Pasak D. Velko, penktasis punktas atsirado tiesiog „remiantis logika”, išskaidžius į dvi dalis prieš tai veikusį ketvirtąjį punktą. Ketvirtasis punktas dabar kalba apie nepilnamečių vertinimus bei nuomonę, tuo tarpu penktasis, apie filmuotą medžiagą arba nuotraukas, kuriuose jie yra.
Devintasis straipsnis byloja apie institucijas, atsakingas už šio įstatymo vykdymą. Nuo šiol įstatyme teigiama, jog prie inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, vertinanti viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, yra skiriama inspektoriaus, atsižvelgiant į įstatyme išvardytų institucijų nuomonę, o ne pasiūlymus.
Kalbant apie draudžiamos informacijos skelbimą, penkto straipsnio pirmos dalies pirmame punkte, atsirado „aukos” sąvoka. „Anksčiau nemažai diskutuota su viešosios informacijos rengėjais ir redaktoriais, ar ginamas ir miręs nepilnametis bei jo teisės. Dabar, į įstatymą įtraukus „aukos” sąvoką, ši problema turėtų išsispręsti. Be to, antrame tos pačios dalies punkte aiškiai įvardijama, jog ir nusižudęs asmuo yra ginamas įstatymo. Šiuo atveju, iš to logine seka išplaukia, jog bet kokia auka turi būti ginama”, – sako D.Velkas.
